Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. K., jo atstovui advokatui Algirdui Cegeliui, nukentėjusiajam J. P., nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-07-02 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK KPV KPR patrulis 2014-06-18 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-14046247-14 J. K. už tai, kad jis, 2014-06-01 apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abu automobilius (b.l. 14). Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinė veiklos skyriaus 2014-07-02 nutarimu Nr. 10N-14687535-14 J. K. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams (b.l. 12).

Skunde nurodyta, kad aplinkybės, jog apsukdamas kieme automobilį buvo nepakankami atidus ir atsirėmė į kitą automobilį, neneigia, tačiau nesutinka, kad įbrėžimai ant automobilio FOR MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kilo būtent dėl jo veiksmų. Jis, baigęs apsisukti, buvo išlipęs iš savo automobilio ir pažiūrėjo FORD MONDEO ir jokių apgadinimų nepastebėjo. Atvykę policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose konstatavo, kad minėto automobilio priekinis bamperis yra apgadintas iš seniau, o nustatyti, kurie apgadinimai galimai yra nauji – sunku. Jo automobilio OPEL VECTRA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis yra apibraižytas iš seniau. Pagal nuotraukas skiriasi automobilių įbrėžimų pobūdis, apgadinimai neatitinka automobilių kontaktavimo mechanizmą. Visų paminėtų aplinkybių niekas netyrė, todėl nėra objektyvių duomenų, kad būtent jis apgadino FORD MONDEO. Todėl mano, kad ATP byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jei teismas nesutiks su aukščiau nurodytais argumentais, prašo skirti nuobaudą , nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti, jei jam bus paskirta bauda. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas itin skaudžiai paveiktų jo turtinę padėtį, kadangi dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones neteks darbo ir pajamų. Kadangi neturi darbo patirties kitose profesijose, surasti kitą darbą jam bus labai sudėtinga. Mano, kad tokios pasekmės yra neproporcingos padarytam pažeidimui.

Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. skundą palaikė iš dalies, remdamasis jame nurodytais motyvais, ir papildomai paaiškino, kad nurodytą dieną skubėjo nuvežti kolegą. Apsisukdamas, neįvertino dėl rūko atstumo ir atsirėmė galine mašinos dalimi į kitą mašiną. Nuėjo apžiūrėti ir nepamatė jokių apgadinimų naujų, nes bamperis buvo, matyt, ir anksčiau nukentėjęs. Įvertino, kad nieko nepadarė, todėl ir išvažiavo. Policijos nekvietė, nes yra girdėjęs, kad be priežasties iškvietus gali būti nubaustas. Bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes pavėlavo 20 minučių, ir sprendimas buvo priimtas už akių. Turi penkis greičio viršijimus, todėl pareigūnas Š. O. nutarė jį paauklėti ir paskyrė maksimalią nuobaudą. Tai nesąžininga ir neproporcinga padarytai žalai. Nors skundas dvejopas, dabar prašo pakeisti nutarimą, nes eismo įvykio faktą pripažįsta. Dalyje dėl panaikinimo skundo nepalaiko, palaiko tik dėl nuobaudos dydžio. Jo darbas yra susijęs su vairavimu, pravažiuoja po 100000 km, praleidžia prie vairo 6-7 valandas per dieną, todėl padarė greičio viršijimo pažeidimus, nes nepastebėti ženklo yra grynai žmogišką klaida. Visas penkias nuobaudas yra apmokėjęs, skolos neturi. Nukentėjusįjį jam nurodė policija, pasakė, kad padarė eismo įvykį. Nukentėjusysis nurodė žalos dydį, paprašė 100 Lt, jis sumokėjo jam 200 Lt, nes naujas bamperis kainuoja 190 Lt. Nubrozdinimai buvo iš ankstesnių eismo įvykių, net pareigūnė A. S., sugretinusi automobilius, negalėjo nustatyti, kurie įbrėžimai padaryti jo automobilio. Mano, kad yra nubaustas per griežtai.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Kadangi prašymas atidėti skundo nagrinėjimą negautas, atstovo neatvykimas nėra kliūtis nagrinėti bylą, skundas nagrinėjamas institucijos atstovui nedalyvaujant (LR ATPK 300 str. 1 d.).

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančioje aikštelėje. Jam kažkas pranešė, kad buvo užkabintas jo automobilis. Kai apžiūrėjo, pastebėjo nežymų užkabinimą. Jei jam nepraneštų apie įvykį, nežino, ar būtų pastebėjęs, kad naujai įbrėžtas. Jį iškvietė į policiją dėl įvykio. Po to jis pasikalbėjo su kitu vairuotoju ir jis atlygino jam padarytą žalą. Dabar tą mašiną jau pardavė, iki pardavimo nieko netvarkė, pardavė už mažesnę kainą. Su juo pilnai atsiskaityta, jokių pretenzijų neturi.

Liudytoja A. S. parodė, kad buvo eismo įvykis, gatvės ir datos neprisimena. Dalyvavo FORD ir OPEL automobiliai, vienas dalyvis išvažiavo. Apie įvykį pranešė liudytoja. Ji pati įvykio vietoje nebuvo, kvietė įtariamąjį ir nukentėjusįjį į KPV. Automobilių sugretinime dalyvavo abu vairuotojai ir įtariamasis pripažino kontaktą bei neprieštaravo. Apgadinimai buvo nežymūs, jų pobūdis atitiko. Pasitraukimas iš įvykio vietos turi būti tyčinis, o J. K. tvirtino, kad nematė apgadinimų, sakė, kad nematė, kokią žalą padarė. Todėl jie vertina, kad nepamatė kontakto padarinių.

Liudytojas V. V. parodė, kad dirbo su M. A.. Nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančią aikštelę, rado automobilį, kurio priekiniame bamperyje matėsi daugybiniai apgadinimai. Savininko ir liudytojos nebuvo vietoje. Suformino įvykį ir paliko savininkui pranešimą atvykti į policiją. Ant bamperio matė vieną nežymų sugadinimą, nes kai susisiekė su liudytoju, sutapo nurodyta vieta. Jai ne liudytojo informacija, pagal matytą bamperį nesurastų apgadinto automobilio. Konkretaus pažeidimo nustatyti be savininko ir be antrojo automobilio jie nesiėmė, negalėjo spręsti, kurie sugadinimai šio įvykio metu padaryti. Kaltininko automobilio nematė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2014-06-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-14046247-14 J. K. inkriminuojamas kaltinimas, tuo, kad jis, 2014-06-01 apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abu automobilius (b.l. 14). Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinė veiklos skyriaus 2014-07-02 nutarimu Nr. 10N-14687535-14 J. K. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams (b.l. 12).

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kadangi atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. ir jo atstovas skundo nagrinėjimo teisme metu atsisakė nuo skundo reikalavimo dėl 2014-07-02 nutarimo panaikinimo ir J. K. pripažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, šioje dalyje skundas nenagrinėtinas ir kaltės klausimas nespręstinas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. prašo atsižvelgti į skunde ir nagrinėjimo teisme metu nurodytas aplinkybes ir paskirti jam už padarytą pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., nuobaudą, nesusijusią su specialiosios teisės (šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu.

LR ATPK 20 str. nurodoma, kad administracinė nuobauda tai - atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismo vertinimu, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, priimdama nutarimą neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir, skirdama nuobaudą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.

Skiriant nuobaudą J. K. turėjo būti atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs pažeidimą, atlygino padarytą žalą; į tai, kad nors anksčiau baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, bet skiriamos baudos yra sumokamos; jo padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, automobilių apgadinimai labai nežymūs, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Apeliantas dirba, jo darbinė veikla susijusi su vairavimu, nes dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks ir darbo. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes teismas laiko, kad LR ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tai yra baudą, kurios dydis atitinka straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

J. K. skundą patenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-07-02 nutarimą 10N-14687535-14 ir skirti J. K., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1979-04-01, gyv. (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokią nutartį – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.