Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-10-18 · Byla Nr. ATP-299-116/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-18
Bylos Nr.
ATP-299-116/2011
Teisminio proceso Nr.
4-41-3-00811-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Administracinė byla Nr. ATP-299-116/2011Teisminio proceso Nr. 4-41-3-00811-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.; 45.4.5; 79.1 .
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo, kuriuo A. Š. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda A. Š. paskirta 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nubaustas už tai, kad 2011-06-03 apie 18.05 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apvažiuodamas kliūtį kelio važiuojamojoje dalyje, kuri pažymėta kelio ženklu Nr. 106 „Darbai kelyje” ir kelio ženklu Nr. 408 „Apvažiuoti iš kairės”, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio, jį kliudė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo dalį, kurioje jis nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams ir palikti galioti jam pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą nuobaudą – 150 Lt baudą.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nesiaiškino autoįvykio aplinkybių, todėl neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė aiškiai neteisingą sprendimą. Teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, palaikė ir vadovavosi vien tik policijos pareigūnų surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu bei apsiribojo tik byloje esančių įrodymų išvardijimu, jų neanali­zuodamas ir nepateikdamas motyvų.

Pažymi, kad ATPK 248, 257 straipsniuose, 284 straipsnio l dalyje yra nurodyta, jog asmuo gali būti traukiamas admi­nistracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištirtos bei įvertintos. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, teismas turi įvertinti tiek asmenį kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus. Pažymi, kad teismas, priimdamas nutarimą, privalėjo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos, bei kokiais įrodymais tai grindžiama.

Anot A. Š., teismas, objektyviai neišsiaiškinęs visos situacijos – neišnagrinėjęs bylos faktinių aplinkybių viseto, nuėjo lengviausiu keliu – sutiko su pareigūnų kaltinimo argumentais, nuomone, išsakyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir visa tai perrašė į savo sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad jis, tiek rašydamas paaiškinimą, tiek teismi­nio nagrinėjimo metu, aiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes yra ir nukentėjusiojo kaltė: jam baigiant apvažiuoti kliūtį, priešais atvažiuojantis nukentėjusysis, vietoje to, kad sustotų ir palauktų, ar lėčiau važiuotų, dar padidino greitį, ir to pasekoje jų auto­mobiliai susidūrė šoniniais veidrodėliais. Automobiliams susidūrus veidrodėliais, jie pavažiavo toliau ir sustoję aiškinosi, kas yra kaltas. Pradžioje jie aiškinosi gana pakeltu tonų, bet vėliau aiškindamiesi sutiko, kad yra abipusė kaltė ir nu­kentėjusiajam nepareiškus pretenzijų bei pasakius, kad „gerai, baigiam ir važiuojam“, jis nuvažiavo namo. Nuvažiavo supratęs, kad jie vienas kitam jokių pretenzijų neturi, ­susitarė geruoju. Šį pokalbį girdėjo kartu su juo važiavusios A. Š. ir K. N.. Teigia, kad jo pasitrauki­mas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis, sąmoningai siekiant išvengti atsakomybės. Tai buvo išvažiavimas supratus, kad jie vienas kitam pretenzijų neturi. Pasi­traukti iš įvykio vietos jam nebuvo tikslo, nes automobilis yra draustas, suža­lojimų niekam nebuvo padaryta. Automobilį jis vairuoja jau 17 metų, jokių pažeidimų nėra padaręs, nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat pažymi, kad jis dirba mokykloje mokytoju ir jam nepriimtina daryti pažeidimus. Nukentėjusysis dėl nežinomų priežasčių iškvietė policijos pareigūnus ir įregistravo autoįvykį.

Šalies argumentai

Apelianto įsitikinimu nei vienas iš byloje surinktų įrodymų ir teismo nutarime nurodytų dokumentų nepatvirtina jo vieno kaltės dėl autoįvykio ir pasitraukimo iš autoįvykio vietos, t. y. neįrodo, kad jis sąmoningai, siekdamas nuslėpti autoįvykio faktą bei išvengti atsakomy­bės, pasitraukė iš autoįvykio vietos. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas surašyti remiantis subjektyviais nukentėjusiojo parodymais. Šiuos dokumentus surašęs policijos pareigūnas paties įvykio nematė, todėl, apelianto manymu, konstatuoti, kad jis (A. Š.), kliudęs kitą automobilį ir tai suvokęs, tyčia, sąmoningai iš įvykio vietos pasitraukė, policijos pareigūnas neturi pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, nepatikrinęs ir neišsi­aiškinęs visų bylos aplinkybių, negalėjo savo sprendimą grįsti tik spėliojimais ir išvedžiojimais.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu, tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. kad asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai supra­to ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vie­tos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N16 -2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. Nl-1715/2007, 2009 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. N 575-2198/2009).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. Š. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti A. Š. apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo nutarimą. Nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>“.

Kaip matyti iš A. Š. apeliacinio skundo turinio, apeliantas tik iš dalies sutinka su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu: prašo palikti galioti jam pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirtą nuobaudą, o nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, panaikinti. Teigia, kad jis iš eismo įvykio vietos sąmoningai, siekdamas nuslėpti eismo įvykį ir išvengti atsakomybės, nepasitraukė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad A. Š. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai. Iš automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. M. 2011 m. birželio 3 d. paaiškinimo matyti, kad minėtą dieną, apie 17.50 val., jam važiuojant link kapinių, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, kur važiuojamojoje kelio dalyje buvo iškasta duobė ir ji pažymėta kelio ženklais, važiuojant pro duobę, iš priekio atvažiuojantis automobilis, apvažiuodamas kliūtį, kliudė jo automobilio šoninį veidrodėlį. Pajutęs smūgį, jis sustojo, taip pat sustojo ir jo automobilį kliudžiusio automobilio vairuotojas. Išlipęs iš savo automobilio ir priėjęs prie sustojusio automobilio vairuotojo, jis (D. M.) pasakė, kad pastarasis apgadino jo automobilį ir nurodė, kad sutinka tartis. Jo automobilį apgadinusiam vairuotojui pasakius, kad tai ne jo kaltė, jis (D. M.) nuėjo į savo automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus, o jo automobilį apgadinęs vairuotojas tuo metu iš eismo įvykio vietos pasišalino (21 b. l.). 2011 m. birželio 10 d. paaiškinime D. M. nurodė iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes ir paaiškino, kad priešais savo vairuojamą automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai pilkos spalvos automobilį jis pamatė likus iki duobės pabaigos 1,5 – 2 m. Jis automobilio šviesomis perspėjo minėto automobilio vairuotoją, kad nevažiuotų ir pirmiausia praleistų jį, tačiau kito automobilio vairuotojas į tai nekreipė dėmesio. Automobilių sąlyčio išvengti nepavyko, jie vienas kitą kliudė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliais. Po „susidūrimo“ jis sustojo ir pamatė, kad apgadintas jo automobilio veidrodėlis. Sustojo ir kito automobilio vairuotojas. Priėjęs prie jo automobilį kliudžiusio automobilio vairuotojo, jis (D. M.) pasakė, kad pastarasis apgadino jo automobilį ir pasiūlė susitarti. Tačiau minėto automobilio vairuotojas pasakė, kad jis yra nekaltas, sakė „tu pats lėkei, važiavai 70 km/h greičiu“. Vairuotojui nesutikus tartis, jis (D. M.) pasakė, kad kvies policiją, ir išgirdo žodžius „kviesk, pažiūrėsi, kas yra kaltas“. Jis nuėjo prie savo automobilio ir paėmęs jame buvusios draugės telefoną, apie įvykį pranešė policijai. Jam skambinant, jo automobilį apgadinusio automobilio vairuotojas nuvažiavo. 2011 m. birželio 5 d. apie 13 val., Kuršėnų mieste prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje jis pamatė tą patį eismo įvykyje dalyvavusį automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio vairo sėdėjo tas pats vairuotojas. Tuomet jis paskambino policijos pareigūnams ir pranešė eismo įvykyje dalyvavusio automobilio duomenis (24-25 b. l.). Iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes nurodė ir kartu su D. M. automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusi pastarojo draugė A. S.. Ji taip pat nurodė girdėjusi, kaip kito automobilio vairuotojas jos draugui sakė „ar tu kvieti policija, ar ne, aš neturiu laiko laukti“. Jos draugui grįžus į savo automobilį, kito automobilio vairuotojas, nieko nesakęs, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo (22-23 b. l.). Aplinkybę, kad 2011 m. birželio 5 d. D. M. pranešė 2011 m. birželio 3 d. eismo įvykyje dalyvavusio automobilio duomenis, patvirtina (duomenys neskelbtini) policijos nuovados specialisto E. T. tarnybinis pranešimas (30 b. l.). Šiaulių apskrities VPK vyresniojo patrulio L. Š. 2011 m. birželio 3 d. tarnybiniams pranešime užfiksuota, kad 2011 m. birželio 3 d. apie 18.05 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietą, automobilio „Audi 80“ vairuotojas D. M. paaiškino, kad kito automobilio vairuotojas, apvažiuodamas kliūtį, kliudė jo automobilį, apgadino kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio vietoje buvo nubraižyta jo schema, (4, 8 b. l.). Eismo įvykio vieta ir įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (9-19 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. Š. teiginį, kad jis iš eismo įvykio vietos tyčia nepasitraukė, paneigia ir jo paties parodymai. Savo paaiškinime A. Š. patvirtino, kad jam apvažiuojant kelio važiuojamojoje dalyje buvusią kliūtį – iškastą duobę, jo automobilis ir kitas prasilenkiantis automobilis vienas kitą nežymiai kliudė veidrodėliais, girdėjosi stuktelėjimas. Po šio stuktelėjimo, jis sustabdė savo vairuojamą automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini.) Tuo metu prie jo priėjo automobilio „Audi 80“ vairuotojas ir paklausė „kaip skaitysimės ?“. Kadangi jo, t. y. A. Š., automobilis apgadintas nebuvo, jis pasiūlė automobilio „Audi 80“ vairuotojui užsipildyti eismo įvykio deklaraciją arba išsikviesti policiją. „Audi 80“ vairuotojas, pasakęs necenzūrinį žodį, nuėjo link savo automobilio (26 b. l.). Apylinkės teismo posėdžio metu A. Š. taip pat patvirtino, jog automobilio „Audi 80“ vairuotojas jo klausė „kaip skaitysimės ?“. Paaiškino, kad eismo įvykio deklaracijos nepildė todėl, kad nemanė, jog tai rimtas eismo įvykis (38-40 b. l.).

Taigi, iš išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį – jis girdėjo automobilių „stuktelėjimą“, po kurio sustojo šalikelėje, kalbėjo su automobilio „Audi 80“ vairuotoju, girdėjo jo klausimą „kaip skaitysimės?“ bei aptarė policijos pareigūnų kvietimo galimybę. Be to, teismo posėdžio metu A. Š. patvirtino, kad deklaracijos jis nepildė, policijos į įvykio vietą nekvietė, nors tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, policiją kviesti privaloma, o šiuo atveju susitarimas tarp šalių akivaizdžiai nebuvo sudarytas. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos apeliantas veikė sąmoningai, t. y. tyčia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, o ne vien policijos pareigūnų surašytus dokumentus, kaip skundu teigia apeliantas, padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties buvimo A. Š. veiksmuose. Nesutikti su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina ir tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010; Nr. N575-2179/2009).

Tačiau skundą nagrinėjantis teismas mano, kad A. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda yra per griežta.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Nors byloje nustatyta, kad A. Š. pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad automobilio „Audi 80“ vairuotojas D. M., aiškindamasis įvykio aplinkybes, su A. Š. elgėsi ne taip, kaip to reikalauja elementarios elgesio taisyklės – jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, ir tai savo paaiškinimuose patvirtino pats D. M. (21, 24-25 b. l.), galutinai nenurodęs, kad tikrai skambins policijai, A. Š. nepaaiškinęs, kodėl prie jo negali paskambinti policijos pareigūnams ir kodėl iš karto to nedaro, nuėjo prie savo automobilio. Šiais veiksmais D. M. galėjo įtakoti A. Š. apsisprendimą pačiam nedelsiant kviesti į įvykio vietą policiją. Bylos duomenys taip pat liudija, kad iš įvykio vietos A. Š. pasišalino ne iš karto, nevengė pokalbio su automobilio „Audi 80“ vairuotoju, kalbėjo su juo apie galimybę pildyti deklaraciją arba kviesti policijos pareigūnus. Be to, savo kaltę apeliantas iš dalies pripažino, nors automobilį jis vairuoja jau 17 metų, tačiau administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą – 2000 metais už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir ši nuobauda jau seniai yra išnykusi (35 b. l.), taigi, jis administracine tvarka laikomas nebaustu, 10 metų nebuvo baustas net už menkiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos apeliantui skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos, padarymas žymios žalos kitų asmenų turtui ir jokios žalos sveikatai nepadarė, dirba, turi šeimą, jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, daroma išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. Š. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str. 1 d.), t. y. paskyrus jam mažesnę piniginę baudą ir nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą pakeisti:

taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir A. Š. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirti nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – panaikinti.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šią nuobaudą subendrinti su skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir A. Š. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas