- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-1046-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00626-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- R. Š.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1046-163/2015
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00626-2014-7)
2015 m. rugpjūčio 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui R. Š. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 1523,24 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu R. Š. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (Šventojoje), bendraturčiai. Su atsakovu buvo įsirengęs bendrą vandens įvadą, šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis buvo sudaryta atsakovo vardu. Žodinio susitarimo pagrindu susitarė su atsakovu, kad jis, t. y. atsakovas, rudenį vandenį iš sistemų išleis, o pavasarį įjungs, t. y. kad atsakovas mokės santechnikui už išleidimą vandens rudenį, o jis, ieškovas, mokės už vandens paleidimą pavasarį. Ieškovas kasmet siųsdavo atsakovui po 200,00 Lt, tik paskutinį kartą sumokėjo 150,00 Lt. Atvykęs su šeima atostogauti jis sužinojo, kad atsakovas butą yra pardavęs, vanduo rudenį nebuvo išleistas ir jo patalpose yra sprogę unitazas ir vandens šildytuvas, o vamzdžiai nupjauti. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam reikėjo keisti vandens įvadą bei tualeto įrangą, dėl ko jis patyrė 1523,24 Lt turtinės žalos. Be to, atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimą, nesiskaitymą, buvo sužlugdytos atostogos, šią patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-12 nutartimi ieškinį atmetė, kadangi nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovas turėjo pareigą pasirūpinti vandens iš vandens tiekimo sistemų išleidimu, pareigos jis nevykdė, todėl jo patalpose esantis klozetas bei vandens šildytuvas sprogo ir atsirado žala, tačiau patį žalos atsiradimo faktą įrodinėja santechnikos prekių bei paslaugų pirkimo čekiais, kurie žalos ieškovui priklausančiose patalpose atsiradimo fakto neįrodo. Ieškovas teismo siūlymu nepateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, fotonuotraukų ir nepasinaudojo teise iškviesti liudytojus. Ieškovo teiginiai, kad ji siųsdavo po 200,00 Lt, kurie buvo skirti būtent vandens išleidimo iš sistemų trečiojo asmens – santechniko paslaugoms apmokėti, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi šių mokėjimų paskirtyje yra nurodyta „už vandenį“, t. y. ieškovas mokėdavo už išleistą vandens kiekį pagal skaitiklių rodmenis. 2013-07-31 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. JD-2576 atsakovas minėtą jam priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini), Palangoje, pardavė trečiajam asmeniui, ši sutartis viešajame registre įregistruota 2013-08-13, o žala nustatyta tik 2014 m.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – tenkinti ieškinį visiškai. Juo teigia, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus – banko pavedimus, kurie įrodo, jog ieškovas sumokėjo atsakovui už vandens išleidimą. Be to, pirmosios instancijos teismo motyvas, jog atsakovas neprivalėjo pranešti apie parduotą namo plotą, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis LR CK 6.199 straipsniui. Taip pat teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas neinformavo pirkėjų, jog jie turi bendrų interesų dėl bendro vandens įvado. Be to, teismas netinkamai vertino ieškovo nerūpestingumą, kadangi 2014 m. balandį jis pervedė 150 Lt atsakovui už vandens išleidimą, nors net nežinojo, kad atsakovas nebėra gyvenamojo ploto savininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo plikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu prašė atlyginti 1000 Lt neturtinę žalą ir 2673,24 Lt turtinę žalą dėl nepriežiūros nuo šalčio sprogus unitazui bei vamzdžiams. Ieškovas patyrė ne tik finansinių nuostolių, bet ir neturtinę žalą dėl sugadintų atostogų ir sukeltų didžiulių nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, ieškovui neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį, kadangi nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė sutartis, kurios pagrindu atsakovas turėjo pareigą rudenį išleisti iš vandens tiekimo sistemų vandenį, o pavasarį jį įjungti, tačiau šios pareigos neįvykdė, dėl ko apeliantas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti iš atsakovo.
Sprendžiant klausimą dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovui bendrais pagrindais būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Taip pat CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju, analizuojant klausimą dėl žodinės sutarties egzistavimo, kurios nevykdymo pagrindu galima taikyti civilinę atsakomybę, ieškovas turėjo įrodyti byloje šios sutarties egzistavimą, kadangi sprendžiant klausimą dėl ginčo šalių žodine forma sudarytos sutarties esmės, svarbu, pagal šalių pateiktus leistinus įrodymus nustatyti konkrečias faktines aplinkybes dėl sutarties sudarymo laiko, vietos ir sutartyje apibrėžtų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Apeliantas teigia, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė sutartis, kurios pagrindu atsakovas turėjo pareigą rudenį išleisti iš vandens tiekimo sistemų vandenį, o pavasarį jį pajungti, už tai atsakovui kasmet siųsdavo po 200,00 Lt, kurie buvo skirti būtent vandens išleidimo iš sistemų trečiojo asmens – santechniko paslaugoms apmokėti. Teismas, vertindamas apelianto pateiktus sąskaitų išrašus, atmeta juos kaip nepagrįstus ir nepakankamus, kadangi šių mokėjimų paskirtyje abstrakčiai nurodyta, kad atsakovui buvo mokama „už vandenį“, tačiau iš šių mokėjimų labiau tikėtina, kad mokėjimai atlikti už vandenį, išnaudotą pagal skaitiklių rodmenis. Apeliantas teigia, kad tik dalis šio apmokėjimo buvo skirta už vandens skaitiklių rodmenis, tačiau apeliantas jokių duomenų byloje nėra pateikęs apie išnaudotą vandens kiekį ir tikslias sumas jam apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog ieškovas su atsakovu buvo įsirengę bendrą vandens įvadą, kuris buvo bendro naudojimo patalpose, iš kurių išvestas vandens tiekimo vamzdis atskirai į ieškovo ir atskirai į atsakovo patalpas, o sutartis dėl šalto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo buvo sudaryta su atsakovu, paaiškina aplinkybę, kad už išleistą vandens kiekį ieškovas atsiskaitydavo tiesioginiam abonentui.
Taip pat pareiškiant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo yra būtina įrodyti patį žalos atsiradimo faktą. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių žalos atsiradimą patvirtinančių įrodymų – fotonuotraukų, liudytojų parodymų ar kitų tai galinčių patvirtinti įrodymų, o ieškovo pateikti apmokėjimo čekiai ir sąskaitos faktūros, liudijančios daiktų įsigijimą, neįrodo žalos atsiradimo fakto, o tik naujų daiktų ir paslaugų įsigijimą. Vadovaujantis LR CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimo faktą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė žalos atsiradimo fakto.
Apeliantas prašo priteisti jo patirtos neturtinės žalos atlyginimą dėl patirtų patogumų, susijusių su atsakovo padaryta žala ieškovui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nėra tenkintinas neįrodžius žalos atsiradimo fakto, t. y. visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų, todėl nėra pagrindo analizuoti ir tenkinti apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.250 str.).
Kasacinis teismas savo praktikoje nustatė, kad siekiant taikyti civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos jos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus prieš ieškovą, kadangi nėra įrodytas žodinės sutarties sudarymo faktas, taip pat nėra įrodytas ir pats žalos atsiradimo faktas teismui nepateikus jokių įrodymų, civilinės atsakomybės institutas negali būti taikomas atsakovui šioje byloje, todėl apelianto apeliacinis skundas yra atmestinas, remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra teisinio pagrindo jo keisti ar naikinti apelianto nurodytų argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju atmetus apelianto apeliacinį skundą yra pagrindas priteisti atsakovui jo patirtas 150 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 150 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra numatytas koeficientas 1,3, taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 910 Eur, todėl atsakovui yra priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini)