Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Packing LT“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovės UAB „Packing LT“ ir atsakovės UAB „Poraistė“ 2015 m. vasario 10 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties atsakovės UAB „Poraistė“ vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Poraistė“ ir laiduotojos atsakovės UAB „Remil“ solidariai ieškovės UAB „Packing LT“ naudai 417 000 Eur nuostolių atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovių solidariai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Paaiškino, kad UAB „Umoss“ ir UAB „Poraistė“ 2009 m. lapkričio 5 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu susitarė kooperuoti savo turtą, darbą ir žinias bendroje veikloje Steporių kaime, Širvintų rajone esančiame „Degutinės durpyne“. Siekiant tinkamai eksploatuoti „Degutinės durpyną“, ieškovė UAB „Packing LT“, kuri yra susijusi su UAB „Umoss“, įsigijo: 1) durpių presą OU KRUVIKS, modelis TKPSA-3.4, serijinis Nr. 40, 2) separavimo liniją, OU KRUVIKS, modelis SL-02, serijinis Nr. 19 (toliau – įranga), ir 3) pastatą, kuriame yra sumontuota įranga (toliau kartu – ir turtas).

4. 2013 metais tarp UAB „Umoss“ ir UAB „Poraistė“ kilo ginčas dėl „Degutinės durpyno“ eksploatavimo, kuris buvo išspręstas sudarant 2015 m. vasario 10 d. taikos sutartį. Taikos sutartimi UAB „Poraistė“ įsipareigojo sumokėti kompensaciją UAB „Umoss“ už tai, kad UAB „Umoss“ atsisakė bet kokių teisių ir pretenzijų į „Degutinės durpyną“. Remiantis šia taikos sutartimi ir vykdant joje numatytas kompensacijos sąlygas, ieškovė UAB „Packing LT“ ir atsakovė UAB „Poraistė“ 2015 m. vasario 10 d. sudarė turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sau nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris priėmimo – perdavimo metu bus techniškai tvarkingas ir saugus, reikiamai išbandytas, atestuotas, neturintis paslėptų trūkumų, atitinkantis tokią komplektaciją, kokią gamintojas perdavė ieškovei, ir atitinkantis visus teisės aktų reikalavimus, perleisti atsakovės nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti turtą bei sumokėti pirkimo kainą pirkimo–pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Turto perdavimas atsakovei turėjo įvykti nuo 2016 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 20 d. Artėjant terminui įsipareigojimams įvykdyti, atsakovė vengė priimti turtą ir sumokėti jo kainą, teikdama prašymus gauti leidimus iš valstybės bei savivaldybės institucijų ir kt. Ieškovė geranoriškai vykdė minėtus prašymus: kreipėsi į institucijas dėl informacijos pateikimo, sutiko su atsakovės siūlomu turto kainos sumažinimu, pasirūpino garantijų turtui suteikimu ir pan. 2016 m. rugpjūčio 29 d. šalys susitarė, kad turto priėmimas–perdavimas įvyks 2016 m. rugsėjo 12 d.

5. 2016 m. rugsėjo 5 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją, kuria pareikalavo iki 2016 m. rugsėjo 26 d. panaikinti areštus, įkeitimus ir kitus turto suvaržymus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Ieškovė ketino turto apribojimus pašalinti tik įsitikinusi, kad atsakovė priims turtą, o ne toliau vilkins turto priėmimą. Gavusi pretenziją, ieškovė pašalino turto trūkumus ir informavo atsakovę 2016 m. rugsėjo 23 d. Nepaisant to, atsakovė nutraukė pirkimo–pardavimo sutartį bei atsisakė priimti turtą iš ieškovės bei sumokėti jo kainą dėl to, kad prarado pasitikėjimą ieškove. Ieškovės nuomone, pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta neteisėtai, nes:

5.1. ieškovė nuo pat 2016 m. kovo mėnesio buvo pasirengusi perduoti turtą, atitinkantį pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas;

5.2. ieškovė kreipėsi į banką dėl įrangos įkeitimo panaikinimo ir susitarė, kad bankas atsisakys įrangos įkeitimo po to, kai atsakovė ne mažiau kaip 195 000 Eur sumą sumokės į banko sąskaitą, t. y. dalį turto kainos sumokės ne ieškovei, o tiesiogiai bankui;

5.3. atsakovė pirkimo–pardavimo sutartį nutraukė vien dėl įrangos įkeitimo, nepaisydama to, kad bankas, kuris yra minėto įkeitimo kreditorius, raštu įsipareigojo minėtą įkeitimą panaikinti.

5.4. pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta ne tik nesant pakankamo įstatyminio ir faktinio pagrindo, bet taip pat toks pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas aiškiai prieštarauja prioriteto sutarties vykdymui (lot. favor contractus) principui;

5.5. ieškovė bendradarbiavo su atsakove dėl tinkamo turto priėmimo–perdavimo, o atsakovės nuolat reiškiami reikalavimai nebuvo numatyti sutartyje ir nebuvo privalomi pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;

5.6. pretenzijoje nurodyti turto areštai buvo taikyti po pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto turto priėmimo termino pabaigos momento praėjus daugiau nei 2 mėnesiams, todėl jeigu atsakovė nebūtų vengusi tinkamai priimti turto kovo mėnesį, nė vienas iš turto areštų nebūtų taikytas;

5.7. nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė patirtų itin neproporcingus nuostolius: UAB „Umoss“ atsisakius pretenzijų į „Degutinės durpyną“, su šiuo trečiuoju asmeniu susijusiai ieškovei turtas, esantis „Degutinės durpyne“, tampa nereikalingas;