- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- AS-63-599-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Matuizų plytinė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Matuizų plytinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Matuizų plytinė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas AB „Matuizų plytinė“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtintą Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengimo tvarkos aprašą organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą pagal Varėnos rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštu Nr. PSD-325-(17.1) „Dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“ pateiktą dokumentaciją ir priimti sprendimą dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo ir jos rengimą bei derinimą pavesti Valstybinei miškų tarnybai; priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad padavė skundą teismui tik savo aktyviais veiksmais įsitikinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pozicija, kuria remiantis buvo atsisakyta organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą pagal Varėnos rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštą Nr. PSD-325-(17.1), ir taip bendrovė siekė visais įmanomais būdais išvengti bylinėjimosi. Tuo tikslu laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. spalio 12 d. bendrovės vadovai ir atstovai ne kartą buvo susitikę su Aplinkos ministerijos Miškų departamento atstovais ir Aplinkos ministru. 2009 m. gruodžio 14 d. bendrovė ir Varėnos rajono savivaldybė gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (12‑2)‑D8‑10912, kuriuo atsisakyta organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą, todėl laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. bendrovės atstovai buvo keletą kartų susitikę su Aplinkos ministru, siekdami išsklaidyti ir paneigti kilusias teisines abejones dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo. Tačiau tik 2010 m. birželio 15 d. bendrovė gavusi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymą įsitikino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nepaisant visų bendrovės pateiktų argumentų, galutinai atsisakė organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė AB „Matuizų plytinė“ prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą; nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Teismas nustatė, jog Varėnos rajono savivaldybės administracija 2009 m. vasario 21 d. raštu Nr. PSD-325-(17.1) kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2009 m. kovo 24 d. atsakymu Nr. (12-2)-D8-2540 Varėnos rajono savivaldybės administraciją informavo, kad negali pritarti tokio masto (91,3 ha) valstybinės reikšmės miškų žemės pavertimui kitomis naudmenomis. Pareiškėjas ir Varėnos rajono savivaldybės administracija 2009 m. spalio 12 d. raštu Nr. PSD-1731-(17.1) vėl kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydami organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą pagal pateiktą dokumentaciją. Prašė pakartotinai išnagrinėti Varėnos rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštą Nr. PSD‑325-(17.1) „Dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“, kuriuo buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją su prašymu patikslinti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotus pagal pateiktą dokumentaciją ir organizuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą. Aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-10912 pareiškėjui ir Varėnos rajono savivaldybės administracijai buvo atsakyta, kad nebuvo pateikta jokios naujos informacijos, kuri turėtų esminės reikšmės ir būtų teisinis pagrindas pakartotinai nagrinėti prašymą ir priimti kitą sprendimą, Aplinkos ministerijos nuomone, 2009 m. kovo 24 d. raštu NR. (12-2)-D8-2540 buvo tinkamai atsakyta į pareiškėjo prašymą, rašte išaiškinta apskundimo tvarka. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 49 kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas dar kartą išnagrinėti Varėnos rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštą Nr. PSD-325-(17.1) „Dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo“, kuriuo buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją su prašymu patikslinti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotus pagal pateiktą dokumentaciją ir organizuoti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos patikslinimą pagal pateiktą dokumentaciją. Aplinkos ministerija 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-5826, adresuotu pareiškėjui, atsakė, kad Aplinkos ministerija savo poziciją dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo, siekiant miško žemę paversti kitomis naudmenomis, išdėstė 2009 m. kovo 24 d. rašte Nr. (12-2)-D8-2540 ir 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (12-2)-D8-10912. Šiame atsakyme pareiškėjui nurodė, kad pareiškėjo prašymo nenagrinės, nes pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindo ir leidžiančių abejoti ankstesnių atsakymų pagrįstumu, atsakyme išaiškinta apskundimo tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjas skunde teismui nagrinėjamą ginčą inicijavo paduodamas atsakovui (kartu su Varėnos rajono savivaldybe) 2009 m. spalio 12 d. prašymą (raštas Nr. PSD-1731-(17.1)), o pareiškėjo 2010 m. balandžio 30 d. prašyme nebuvo išdėstyta naujų reikšmingų aplinkybių, prašymai yra identiški, todėl teismas laikė, kad pareiškėjo subjektinės teisės pažeistos jam gavus 2009 m. gruodžio 14 d. atsakymą ir būtent nuo šios datos skaičiuotinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba teismą. Pažymėjo, kad Aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 14 d. atsakyme tinkamai išaiškinta apskundimo tvarka. Įvertinęs prie skundo pateiktus dokumentus, teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad pareiškėjas siekė ginčą išspręsti taikiai, tik parodo jo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo pareiškėjo valios, todėl aplinkybės, kad pareiškėjas ar jo atstovai pakartotinai kreipėsi į Aplinkos ministeriją siekdami išspręsti ginčą neteisminiu būdu, teismas nelaikė svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10–1098/2006, taip pat 2005 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15‑313/2005 ir 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5–383/2005). Pažymėjo, kad teisės aktai privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos nagrinėjamu atveju nenustatė, Aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 14 d. sprendime Nr. (12.2)-D8-10912 aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas, veikdamas savo nuožiūra, ieškojo kitų būdų apginti savo galimai pažeistas teises. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės ir įvertinęs pareiškėjo nurodytas priežastis, teismas padarė išvadą, kad siekimas spręsti iškilusius ginčus neteisminiu keliu, esant aiškiai nustatytam ginčų nagrinėjimo reglamentavimui, yra susijęs su asmenų laisvai pasirinktu valiniu sprendimu ir iš to kilusių pasekmių įvertinimu, t. y. su subjektyviomis priežastimis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, tenkinti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti pagrindo nėra. Atmetęs prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teismas skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti, atnaujinti skundo padavimo terminą ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas nurodo, kad būtent 2010 m. birželio 15 d. gautas Aplinkos ministerijos atsakymas Nr. (12-2)-D8-5826 pažeidžia jo teises ir interesus, kadangi tokiu būdu buvo nepagrįstai apribota jo teisė naudoti telkinio išteklius ir vykdyti veiklą telkinio teritorijoje. Pačiame atsakyme taip pat yra aiškiai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, ką jis ir padarė nepažeisdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino 2010 m. liepos 15 d. padavęs skundą teismui. Pažymi, kad kreipėsi į teismą galutinai išaiškėjus atsakovo atsisakymui organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimą, taip pat nurodo, kad ankstesniuose Aplinkos ministerijos atsakymuose buvo pateikta skirtinga motyvacija. Remiasi teisėtų lūkesčių principu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Pareiškėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, jog siekė išvengti teisminio bylinėjimosi ir kreipėsi į teismą tik galutinai įsitikinęs atsakovo pozicija dėl atsisakymo organizuoti Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimą pagal Varėnos rajono savivaldybės 2009 m. vasario 21 d. raštą Nr. PSD-325-(17.1).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija jau 2009 m. kovo 24 d. raštu Nr. (12-2)-28-2540 atsakydama į Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2009 m. vasario 21 d. raštą Nr. PSD-325-(17.1) nepritarė 91,3 ha valstybinės reikšmės pavertimui kitomis naudmenomis. Tokią savo poziciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija palaikė ir 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (12-2)-D8-10912, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas apie savo galimai pažeistas teises vėliausiai galėjo sužinoti gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. (12-2)-D8-10912. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. birželio 14 d. raštu Nr. (12-2)-D8-5826 buvo pažeistos jo teisės ir interesai, laikytini nepagrįstais, nes šiame rašte Aplinkos ministerija aiškiai nurodė, jog savo poziciją dėl Varėnos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo, siekiant miško žemę paversti kitomis naudmenomis, išdėstė 2009 m. kovo 24 d. rašte Nr. (12-2)-D8-2540 ir 2009 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (12-2)-D8-10912, o naują prašymą atsisakė nagrinėti.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog aplinkybė, kad pareiškėjas siekė ginčą išspręsti taikiai, neteisminiu būdu, tik parodo jo pasirinktą savo teisių gynimo būdą ir šis pasirinkimas visiškai priklausė nuo jo valios. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas keletą kartų kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, dalyvavo susitikimuose su atsakovo atstovais siekdamas išspręsti ginčą derybų būdu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nelaikyta svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi. Pareiškėjas, veikdamas savo nuožiūra, nusprendė savo teises ginti kitais, ABTĮ nenumatytais, būdais. Dėl šios priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą pareiškėjui sutrukdė objektyvios ir nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, ir skundą pagrįstai atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Matuizų plytinė“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.