- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- 1K-28-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
Teisėjas Vaclovas Jurjonas Baudž. bylos Nr. 1K-28-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gegužės 15 d.
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. J. gynėjos Gražinos Mauručaitienės skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nutarties, kuria A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje, tai yra A. J. įtariamas tuo, kad jis 2009 m. balandžio 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su V. J., K. G. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius asmenis, pagrobė svetimą turtą – iš anksto susitarę pagrobti turtą iš nukentėjusiųjų R. R., P. L., V. R., M. G., R. S., S. B. , kartu su A. J., K. G. bei vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu užpuolė R. R., P. L., V. R., M. G., R. S., S. B., poilsiavusius prie Atmatos upės, bei su bendrininkais smogdami nukentėjusiesiems kumščiais bei spirdami batais apautomis kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip po 5 smūgius, sumušė nukentėjusiuosius, po to pagrobė poilsiavietėje ant žemės prie laužo buvusias 24 skardines po 0,25 litro talpos su alumi „Tauras Pilsneris“, iš poilsiavietėje buvusio mažojo autobuso „Mercedes-Benz 207D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 maišelį su 4 buteliais 0,7 litro talpos viskio „Grands“, vieną 2 litrų talpos butelį su gaiviuoju gėrimu „Coca-Cola“, įvairių maisto produktų, sulaužė dvi meškeres ir taip plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį turtą.
Skundžiama nutartimi A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo A. J. gynėja Gražina Mauručaitienė prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip nepagrįstą ir A. J. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad teismas, tenkindamas prokuratūros pareiškimą, nurodė, kad kardomoji priemonė – suėmimas – skirtina A. J. todėl, jog jis, stengdamasis išvengti bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, taip pat, teismo nuomone, jis gali trukdyti procesui, paveikdamas nukentėjusiuosius. Teigia, kad vien formalaus įstatyme numatyto pagrindo, kad A. J. slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nurodymas nutartyje yra nepakankamas pagrindas šiai kardomajai priemonei skirti, nes duomenų, kad A. J. slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo, teismas neturėjo, o padarė tik prielaidas. Aiškina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra išaiškinęs, kad skiriant suėmimą arba pratęsiant suėmimo terminą, netinkama tokia praktika, kai teisėjas nutartyje nurodo prokuroro prašymo esmę ir į nutartį kartu perkelia visą prokuroro argumentaciją bei nepateikia jokio savo sprendimo argumento. Tvirtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje tik pakartojo prokuroro motyvus, tačiau neišdėstė nė vieno argumento, kodėl jis daro išvadą, kad A. J. stengsis pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ar paveikti nukentėjusiuosius.
Aiškina, kad A. J. nėra prasmės slėptis, nes jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, o dėl to nėra jokios logikos, kad jis bandys paveikti nukentėjusiuosius. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Šilutės mieste, rimtą darbą, mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Be to, jam inkriminuojamas nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio l dalyje, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl esant minėtam įtarimui BK 38 straipsnis numato galimybę susitaikyti su nukentėjusiuoju.
Teigia, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimas A. J. neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Teismas nemotyvavo, kodėl A. J. negalima skirti švelnesnės kardomosios priemonės ir kodėl būtina nustatyti tokią suėmimo trukmę.
Suimtojo A. J. gynėja prašo skundą tenkinti.
Prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas A. J. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus pagrindus.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų parodymai, iš dalies įtariamųjų parodymai, daiktų paėmimo ir apžiūros protokolai, asmenų atpažinimo iš jų nuotraukų protokolai, kratos protokolas, kita bylos medžiaga.
A. J. įtariamas nusikaltimo, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Už šį nusikaltimą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis anksčiau teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvena kartu su tėvais, mokosi, dirba, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas, įvertinęs tai, kad A. J. įtariamas padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, sužaloti nukentėjusieji, padarė išvadą, kad jis, stengdamasis išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus bei trukdys procesui paveikdamas nukentėjusiuosius. Nors suimtojo gynėja teigia, kad A. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, dirba, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nesutrukdė pastarajam ir toliau, nepaisant ankstesnio teistumo, elgtis nusikalstamai. Taigi aplinkybė, kad A. J. įtariamas padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, parodo, kad jis nenori keisti gyvenimo būdo, jokių išvadų nedaro, nes ir toliau elgiasi nusikalstamai. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad suimtasis A. J. ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, o siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Suimtojo gynėja teigia, kad A. J. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nelogiška manyti, kad jis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius. Iš tiesų, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokią teismo išvadą. Skundžiamoje nutartyje teismas neargumentavo padarytos išvados, kad A. J. trukdys procesui paveikdamas nukentėjusiuosius. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje iš tiesų nėra jokių duomenų apie tai, kad A. J. gali trukdyti procesui paveikdamas nukentėjusiuosius, konstatuoja, kad šis suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas nepagrįstai. Tačiau anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kitus Baudžiamojo proceso įstatyme nurodytus A. J. suėmimo skyrimo pagrindus (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai) teismas nustatė teisingai, todėl skundžiama nutartis nekeistina.
Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrindas išvadai, kad A. J., būdamas laisvėje, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, todėl kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti minėtus tikslus būtų neįmanoma. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo A. J. gynėjos Gražinos Mauručaitienės skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nutartį.
Nutartis neskundžiama.