Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui Pranui Sirtautui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros (toliau – Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, ar Institucija) 2011 m. kovo 3 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros 2011 m. kovo 3 d. nutarimu A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 2300 Lt baudą, už tai, kad jis, kaip juridinio asmens vadovas – akcinės bendrovės (toliau – AB) „Biofuture“ direktorius, 2010 m. rugsėjo 29 d. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 straipsnio, 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tai yra nesaugojo aplinkos, netausojo naudojamų gamtos išteklių, eksploatuojant ūkinės veiklos objektą nesilaikė leidime nustatytų sąlygų ir viršijo aplinkos apsaugos normatyvus, nes 2010 m. rugsėjo 29 d., 11 val. 10-32 min., Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento darbuotojams paėmus vandens mėginius iš Šyšos upės aukščiau AB „Biofuture“ išleistuvų ir iš AB „Biofuture“ išleistuvų Nr. 3 ir Nr. 5, atlikus šių mėginių laboratorinius tyrimus ir palyginus gautus rezultatus su leistinomis koncentracijomis pagal Šyšos upės aukščiau išleistuvų išmatuotą biocheminį deguonies sunaudojimą per 7 paras (toliau - BDS₇) (BDS₇ =1,8 mg O₂/l) nustatytas BDS₇ viršijimas: aušinimo vandens, ištekančio per išleistuvą Nr.3 (BDS₇ = 4,4 ± 0,5 mg O₂/l ) - 2,1 karto, per išleistuvą Nr. 5 (BDS₇ = 3,9 ± 0,45 mg O₂/l) - 1,9 karto.

Skunde akcentuojama, kad neaišku, kuo remiantis ir kokias reikšmes lyginant protokole konstatuojama, jog nustatytas leistinos BDS₇ koncentracijos viršijimas 2,1 karto ir 1,9 karto, kai AB „Biofuture“ TIPK leidime Nr. (11.2)-38-50/2006 (koreguotame 2010-01-11) numatyta leistina vandens telkinio apkrova BDS₇ ? 4 (mg/l O₂) pagal aukščiau nurodytus aktus.

Pabrėžiama, kad 2010 m. rugsėjo 29 d., kai buvo paimti Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento (toliau - Jūrinių tyrimų departamento) tyrimo mėginiai, Šyšos upėje buvo pakilęs vandens lygis, todėl AB „Biofuture“ išleistuvai Nr. 3 ir Nr. 5 buvo apsemti, šias aplinkybės patvirtina ir Jūrinių tyrimų departamento protokole prie nuotekų mėginių ėmimo vietų nurodytos pastabos. Tai tik patvirtina, kad Jūrinių tyrimų departamento tyrimo rezultatų protokole nustatytos reikšmės negali būti laikomos absoliučiai patvirtinančiomis gautus tyrimo rezultatus, kadangi vandens mėginiai nebuvo tiesiogiai paimti iš išleistuvių, gautos tyrimų reikšmės gali būti laikomos tik kaip tikėtinos (apytikrės), ne kaip AB „Biofuture“ išleistuvuose Nr.3 ir Nr. 5 nustatytomis BDS₇ reikšmėmis, o tik Šyšos upės ties AB „Biofuture“ išleistuvais Nr. 3 ir Nr. 5 esančia BDS₇ reikšme. Jūrinių tyrimų departamento tyrimų protokole nustatytos BDS₇ reikšmės atitinka aplinkos apsaugos teisės aktų (aprašo) nustatytas leidžiamas ribines reikšmes, todėl pagrįstai turi būti laikoma, kad jokia tarša nuotekomis neįvyko.

2010 m. rugsėjo 29 d., 11 val. 10-32 min. Jūrinių tyrimų departamento darbuotojams paėmus vandens mėginius iš Šyšos upės aukščiau AB „Biofuture" išleistuvų ir iš AB „Biofuture" išleistuvų Nr.3 ir Nr.5, atlikus paimtų mėginių laboratorinius tyrimus ir palyginus gautus rezultatus su leistinomis koncentracijomis pagal Šyšos upės aukščiau išleistuvų išmatuotą BDS₇, nustatytas BDS₇ viršijimas: aušinimo vandens, ištekančio per išleistuvą Nr.3. pritaikius leistiną paklaidą, 2,1 karto, per išleistuvą Nr.5 - 1,9 karto. Taigi, AB „Biofuture" išleisdama per išleistuvus Nr.3 ir Nr.5 didesnę BDS₇ koncentraciją palyginus su vandeniu, esančiu aukščiau AB „Biofuture" išleistuvų, pažeidė aplinkos apsaugos reikalavimus nustatytus TIPK leidime. AB „Biofuture" atsakingas asmuo, t.y. direktorius A. S., buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu, Institucija, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas prašo skundą atmesti ir palikti galioti 2011-03-03 nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki keturių tūkstančių litų.

A. S., patrauktas administracinėn atsakomybėn už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, iš esmės neneigia padaryto pažeidimo fakto, tačiau abejoja Jūrinių tyrimų departamento specialistų vandens mėginių, paimtų 2010-09-29 iš Šyšos upės, paėmimo tvarka, nes šie mėginiai buvo paimti ne tiesiogiai iš AB „Biofuture“ išleistuvų Nr. 3 ir Nr. 5, kurie buvo apsemti dėl pakilusio Šyšos upės vandens lygio, bet iš Šyšos upės ties minėtais išleistuvais, kas turėjo įtakos atliktiems tyrimo rezultatams, o taip pat ginčija TIPK leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, nuotekų išleidimo sąlygas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas AB „Biofuture“ išdavė TIPK leidimą Nr. (11.2)-38-50/2006, kuris atnaujintas 2008-04-02 ir koreguotas 2010-01-11. Šio leidimo 29 lentelėje („Leidžiamų išleisti nuotekų užterštumas“) numatyti specialūs reikalavimai AB "Biofuture" per išleistuvus Nr.3 ir Nr.5: sąlyginai švarių nuotekų, išleidžiamų į Šyšos upę užterštumas pagal atskirus teršalus yra BDS₇ = BDS₇ koncentracija aukščiau AB "Biofuture" + BDS₇ nustatymo metodo nurodyta paklaida, % (b.l. 55-90). Akivaizdu, kad TIPK leidime nėra nustatyti konkretūs per išleistuvus išleidžiamų nuotekų BDS₇ ribiniai dydžiai. Jūrinių tyrimų departamento specialistai 2010-09-29 surašė nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokolą Nr. 2-253 (b.l. 19), iš kurio matyti, kad 2010-09-29, 11 val. 18 min. ir 11 val. 32 min., buvo paimti vandens mėginiai Šyšos upėje ties AB „Biofuture“ užsemtais išleistuvais Nr. 3 ir Nr. 5. Nustatyta, kad BDS₇ koncentracija AB „Biofuture“ išleistuvo Nr. 3 buvo 13 mgO₂/l, išleistuvo Nr. 5 - 4 mgO₂/l.

Aplinko apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Kaip minėta anksčiau, pagal išduotą TIPK leidimą AB „Biofuture“ nėra nustatyti konkretūs per išleistuvus išleidžiamų nuotekų BDS₇ ribiniai dydžiai. Akivaizdu, kad Institucija, nustačiusi BDS₇ viršijimą, pagrįstai AB „Biofuture“ direktoriui A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 7) ir priėmė nutarimą (b.l. 6). Kadangi nuotekų mėginius paėmė ir tyrimus atliko akredituotos įstaigos - Jūrinių tyrimų departamento – specialistai, o paimant nuotekų mėginius iš pakilusios Šyšos upės, ties užsemtais išleistuvais, pažeidimų nenustatyta, nes LST EN ISO 5667-1:2007 neužsimenama apie mėginių ėmimą iš telkinio, kurio vandens lygis yra pakilęs, todėl teismas neabejoja Jūrinių tyrimų departamento nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokole Nr. 2-253 užfiksuotais duomenimis ir atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. bei liudytojos S. V., dirbančios AB „Biofuture“ laborante - ekologe, pretenzijas dėl netinkamai paimtų nuotekų mėginių ir atliktų tyrimo rezultatų. Be to, pažymėtina, kad liudytoja apklausta Jūrinių tyrimų departamento specialistė N. B. nurodė, jog pakilęs upės vanduo mėginių tyrimo rezultatus nulemia įmonės naudai, nes nuotekos atskiedžiamos vandeniu ir koncentracija būna mažesnė.

Teismas atmeta A. S. pateiktus į bylą įrodymus – dėl ekspertizės atlikimo, įvertinant upės vandens užterštumo BDS₇ ir skendinčiomis medžiagomis padidėjimo, naudojant upės vandenį aušinimo – šaldymo gamybiniuose procesuose (b.l. 30-48), poveikio aplinkai vertinimo (b.l. 99-104), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008-08-26 raštą Nr. (9.14.5.)-LV4-5409 raštą „Sprendimas dėl AB „Biofuture“ spirito gamybos didinimo iki 15000DAL/parą galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ (b.l. 105-107), nes jie yra susiję su TIPK leidimo Nr. (11.2)-38-50/2006 (koreguoto 2010-01-11) pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu, kas nėra šios nagrinėjamos bylos dalyku, ir šiuo klausimu nepasisako.

Įvertinus į bylą surinktų įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad AB „Biofuture“ direktorius A. S., yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas (ATPK 14 str., CK 2.82 str. 2 d., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 1, 4 ir 6 d.), pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas. Nutarime A. S. tinkamai yra nurodyti Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto, susijusių su gamtos išteklių naudotojo – juridinio asmens pareigomis, pažeidimai, kurie tarpusavyje yra susiję ir kildinami iš to paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, susijusios su ūkinės veiklos objekto eksploatavimu pagal leidimą, pažeidimo.

Teismas atmeta A. S. prašymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes byloje nėra pakankamai duomenų sudarančių pagrindo šiai normai pritaikyti.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ar jos nepaskyrus. Ir priešingai, jeigu byloje tokių duomenų pakankamai nėra, ATPK 30¹ straipsnio taikymas negali būti laikomas pagrįstu.

Tačiau atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pirmą kartą traukiamą atsakomybėn, nes byloje nėra duomenų apie jo patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o šių duomenų pateikimas teismui yra institucijos, surašiusios protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, pareiga, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t.y. auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais A. S. skirtina ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Esant šioms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies, Institucijos ginčijamas 2011-03-03 nutarimas keistinas ir skirtina švelnesnė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros 2011 m. kovo 3 d. nutarimą pakeisti ir A. S. patrauktam administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį paskirtą 2300 Lt baudą sumažinti iki 600 Lt baudos.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.