Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-15 · Administracinė byla Nr. AS-63-240-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-15
Bylos Nr.
AS-63-240-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
A. P., G. F.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS63 – 240/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir G. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir G. F. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. P. ir G. F. (toliau – ir pareiškėjai) 2009 m. vasario 24 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Kauno rajono savivaldybės 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. TS-1, kuriuo buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad iš skundo turinio bei jo priedų matyti, jog pareiškėjai nesutinka su Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Pažymėjo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtų asmenų grupei. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003). Pabrėžė, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Tokie teritorijos vystymo bei naudojimo principai, privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams, buvo nustatyti ir pareiškėjų skundžiamu Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame teritorijos bendrajame plane. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. TS-1 yra norminis administracinis teisės aktas, kadangi jis atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtus bendruosius norminio akto požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17- 301/2007). Teismas akcentavo, kad norminių administracinių aktų teisėtumui tirti ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta speciali tvarka, tačiau pareiškėjų teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl laikė, kad jie neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjams), prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismas laikė, jog šiuo atveju pareiškėjai nekelia jokio kito savarankiško reikalavimo dėl jų teisės pažeidimo, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas nepatenka į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai yra netinkami subjektai paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių tiesiogiai, jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia jų teises ar interesus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-17-301/2007, tačiau nagrinėjamu klausimu tai tėra vienintelė nutartis, todėl teismų praktikos negalima laikyti suformuota.

3. Skundžiamas sprendimas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Bendruoju planu per jiems priklausančius žemės sklypus numačius susisiekimo infrastruktūrą – geležinkelio trasą, kils papildomi teritorijos tvarkymo bei naudojimosi apribojimai. Tokios konfigūracijos trasai nėra objektyvaus būtinumo, ši trasa neatitinka jau patvirtintų aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų – Lietuvos Respublikos bendrojo plano, ji nebuvo numatyta bendrojo plano B koncepcijoje, jos būtinumas įstatymų nustatyta tvarka nėra aptartas. Trasos konfigūracija neatitinka „Geležinkelio rekonstravimo pagal Europos vėžės standartus ir intermodalinio logistikos centro vietos parinkimo ruože Lietuvos/Lenkijos siena galimybių studijose“ aptartų galimų europinės vėžės geležinkelio trasų, yra neracionali.

4. Nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, užkerta kelią ginti pažeistas teises bei skųsti viešojo administravimo subjektų neteisėtus veiksmus bei prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo normoms.

5. 2009 m. sausio 26 d. raštu Nr. 4-142 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo departamentas persiuntė Kauno rajono savivaldybės administratoriui nurodyta tvarka nagrinėti pareiškėjų pasiūlymus, tačiau 2009 m. sausio 29 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas, tuo pažeidžiant pareiškėjų teises bei Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą pasiūlymų nagrinėjimo tvarką. Dėl šios priežasties buvo suvaržyta pareiškėjų teisė kreiptis į teismą iki patvirtinant bendrąjį planą ir taip ginti savo pažeistas teises.

6. Bendrasis planas ar jo atskiros dalys visada yra susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl bendrojo plano negalima pripažinti norminiu aktu, nes jo požymiai neatitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kelia ginčą dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. TS-1, kurio 1 punktu patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 26 d. nutartyje visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad bendrasis planas yra norminis teisės aktas.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi bendrasis teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartą yra pasisakęs, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu (2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje AS17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje AS5-324/2007).

ABTĮ 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis teisės aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nekelia kito savarankiško reikalavimo dėl jų teisių pažeidimo, nereikalauja, kad savivaldybė atliktų vienus ar kitus veiksmus ar susilaikytų nuo jų atlikimo. Pareiškėjų reikalavimas tiesiogiai siejamas su Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu, reiškiant reikalavimą panaikinti visą bendrąjį planą, todėl toks reikalavimas nepatenka į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį.

Tačiau kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjai savo skundu iš esmės siekia, kad teismas apgintų, pareiškėjų teigimu, pažeistas jų teises bendrojo teritorijos planavimo procese, kadangi, pasak pareiškėjų, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtinto bendrojo plano sprendiniais teritorijai, kurioje yra pareiškėjų žemės sklypas, nustatytas jų teises pažeidžiantis režimas (susisiekimo infrastruktūros teritorija), todėl jiems kils papildomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo apribojimai, be to, sprendimas dėl teritorijos bendrojo plano patvirtinimo priimtas pažeidžiant pasiūlymų nagrinėjimo procedūrą.

Taigi nors pareiškėjai skundu prašo panaikinti visą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. TS-1, tačiau iš skundo turinio matyti, kad faktiškai jie kreipiasi į teismą tik dėl tų bendrojo plano sprendinių, kurie susijęs su pareiškėjų žemės sklypais.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens kreipimuisi pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi patikrinti ir nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl nurodytos pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, tokią teisę (įstatymų saugomą interesą) turi, ar jo teisės (įstatymų saugomi interesai) yra pažeisti asmens nurodytu būdu.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgus į tai, jog bendrasis teritorijos planas yra norminis administracinis teisės aktas, fiziniam asmeniui keliant individualų administracinį ginčą dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jo teisių, skunde turėtų būti suformuluoti atitinkami konkretūs ir savarankiški reikalavimai dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o ne apskritai prašoma panaikinti visą bendrąjį planą (tokio reikalavimo iškėlimas iš esmės reiškia prašymą ištirti norminio akto teisėtumą). Individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, prašymu arba teismo iniciatyva (ABTĮ 111 str. 1 d. ir 3 d.).

ABTĮ 10 straipsnio nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, atsižvelgdamas į jų skunde išdėstytas faktines aplinkybes, taip pat į jų norimo ginčyti akto ypatumus (norminis administracinis teisės aktas), pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pasiūlyti pareiškėjams per teismo nustatytą terminą patikslinti savo skundą pateikiant konkrečius reikalavimus dėl bendruoju teritorijos planavimu galimai pažeistų jų subjektinių teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-213/2009).

Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. P. ir G. F. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti, pareiškėjų A. P. ir G. F. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas