Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-30 · Byla Nr. ATP-677-361/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-30
Bylos Nr.
ATP-677-361/2015
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-01455-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalius Jocys
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-677-361/2015
Proceso Nr. 4-46-3-01455-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTI S2015 m. spalio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta nuobauda – 1000 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir 2 mėnesiams už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 17 d., apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atstumo, automobilių stovėjimo aikštelėje parkuodamasis atsitrenkė į šalia stovėjusio automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio dešinės pusės galinę dalį ir ją apgadino, be to, A. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, neužpildęs eismo įvykio vietos deklaracijos ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 5, 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens advokatas prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo, jog būtų nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su eismo įvykiu bei A. P. kaltės nustatymu. Nurodo, kad teismas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo rėmėsi vien tik liudytojos A. P. paaiškinimais, tačiau neanalizavo ir nevertino paties A. P. paaiškinimų, kurie paneigia jo tyčią sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešus policijai, neužpildžius eismo įvykio vietos deklaracijos. Tiek paaiškinime, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu A. P. akcentavo, kad smūgio garsas buvo stiprus, didelis, vairuotojas tuojau po smūgio sukluso, neišlipdamas iš automobilio pažvelgė smūgio vietos link ir apsidairęs aplink, skubiai išvažiavo, tuo metu vietos parkuotis buvo pakankamai. Tačiau liudytojos A. P. nurodytos aplinkybės nebuvo iš esmės patikrintos, palygintos su A. P. duotais parodymais. Pažymėtina, kad nors A. P. žiūrėdama pro pravirą langą matė, kaip A. P. parkavosi, ir ji suvokė, jog jis kliudė kitą transporto priemonę, po ko žvalgėsi pro automobilio langą ir pasak liudytojos, vairuotojui įvertinus, kad niekas nemato, greitai nuvažiavo, iš esmės neatitinka tam tikroms faktinėms bylos aplinkybėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos bei teismo posėdžio garso įrašo, kuriuo metu liudytoja A. P. teikė paaiškinimus teismui, negalima nustatyti kurioje vietoje, tai yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), aukšte buvo A. P. butas ir virtuvės langas, pro kurį tariamai matė, kad A. P. žvalgėsi į namo langus. Be to, A. P. vairuojamo automobilio vairas yra kairėje pusėje, tai yra įvykio metu buvo toliau nuo gyvenamojo namo langų, nes kaip nustatyta bylos medžiaga, automobilis „Ford Galaxy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudytas dešinėje pusėje automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine dešine puse. Iš eismo įvykio apžiūros protokolo bei surinktos medžiagos matyti, kad A. P. vairuodamas transporto priemonę „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parkuodamasis kliudė galine dešine automobilio durelių rankenėlę, automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dešinės pusės bamperį. Jei, kaip nurodo liudytoja A. P. matė, kad A. P. neišlipdamas iš automobilio žvalgėsi ar niekas nematė įvykio, tai kyla pagrįstas klausimas, ar liudytoja turėjo objektyvią galimybę apskritai matyti A. P. veiksmus. Kita vertus, A. P. teigė, jog jo vairuojamame automobilyje garsiai grojo muzika ir dėl muzikos negirdėjo, kad kliudė greta stovintį automobilį, kas įtakojo jo išvykimą iš įvykio vietos. Apie tai, ar automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grojo muzika, liudytoja nieko nenurodė, apie tai net nebuvo užduotas ir klausimas jai. A. P. nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko eismo įvykis, atvyko su dviem mažamečiais vaikais pas draugę J. S., kuri svečiavosi tame name, dėl ko žvalgėsi į daugiabučio namo langus, siekdamas įsitikinti ar draugė yra svečiuose, tačiau supratus, jog jos nėra, su vaikais išvyko iš kiemo, ir būtent dėl neapdairaus vairavimo, kliudė kitą kieme stovėjusią transporto priemonę, to nesuvokdamas. Liudytoja nurodė, jog parkavimuisi buvo pakankamai vietos, tačiau toks jos teiginys vertintinas kaip subjektyvi nuomonė. Bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškinta, iš ko būtent ji sprendė, kad A. P. vairuojamam automobiliui pakako vietos parkavimui. Bylos medžiaga nustatyta, kad esantis kelias prie namo nėra aikštelė, tai tik siauras pravažiavimas, automobiliai statomi greta pėsčiųjų tako lygiagrečiai gyvenamojo namo, kad liktų pravažiavimas kitiems automobiliams. Ar liudytoja turi vairuotojo pažymėjimą ir nuolat vairuoja transporto priemonę, dėl ko galėjo objektyviai spręsti, kad buvo pakankamai vietos parkavimui, byloje nenustatyta. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad A. P. žvalgėsi ne tam, kad išvengti atsakomybės pasišalinant iš įvykio vietos, o būtent apdairiai siauru keliu, ką patvirtina bylos medžiaga, išvažiuoti iš daugiabučio gyvenamojo namo kiemo. Būtent tokie jo veiksmai lėmė liudytojos subjektyvią nuomonę, jog A. P. tariamai žvalgėsi į aplinką, idant įsitikinti ar niekas nematė sukelto eismo įvykio ir nepastebimam pasišalinti. Be to, kaip matyti iš surinktos medžiagos, A. P. net neturėjo objektyvios galimybės greitai išvykti iš kiemo, kadangi esantis pravažiavimas nebuvo tokio pločio dėl ko A. P. neturėjo galimybės padidintu greičiu išvykti iš kiemo, juolab, jog kelias iš kiemo veda tiesiai į pagrindinę miesto gatvę, kurioje vyksta intensyvus eismas.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas, darydamas išvadą, jog A. P. suvokė, kad kliudė kitą automobilį, vadovavosi ir automobilių apgadinimo mastu bei būdu. Tai yra A. P. vairuojamas automobilis Ford Mondeo apgadintas nežymiai - nubrozdinti dažai nuo dešinės pusės galinių durelių rankenėlės, taip pat jų apatinėje dalyje, tuo tarpu automobiliui Ford Galaxy įlenktas galinis dešinysis sparnas bei nubrozdinti dažai. Vertinat automobilių sąlytį ir sugadinimo būdą, negalima daryti kategoriškos išvados, kad A. P. kliudant automobilį Ford Galaxy buvo didelis garsas. Vien automobilio Ford Galaxy dešinės galinės pusės sparno įlenkimas automobilio durelių rankena, dėl ko automobilių sąlyčio garsas buvo toks stiprus, jog A. P. galėjo suvokti, kad atsitrenkė į kita transporto priemonę bei paviršutiniai automobilių dažų nubrozdinimai, nesudaro pagrįstos ir objektyvios išvados apie tai, kad A. P. suvokė jog kliudė kitą automobilį. Automobilių sugadinimo mastas priklauso ir nuo automobilių dalių tvirtumo bei konstrukcijos. Todėl akivaizdu, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog A. P. objektyviai nesuvokė, kad kliudė kitą transporto priemonę. Apie tai, kad A. P. sukėlė eismo įvykį, sužinojo tą pačią dieną, apie 16.40 val., praėjus valandai po eismo įvykio, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį Tauragės m. Būtent pareigūnams nurodžius, kad įvyko eismo įvykis, kuris kilo dėl jo kaltės, dėl ko nuvažiavo iš įvykio vietos, kartu su pareigūnais nedelsdamas apžiūrėjo savo automobilį, kur tik tada pamatė nežymius automobilio, galinės dešinės pusės durelių rankenėlės įbrėžimus. Pareigūnams nurodžius aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo, jų A. P. net neginčijo ir sutiko su jomis, kartu su pareigūnais nuvyko į policijos įstaigą automobilio apžiūrai, kur buvo patikrintas A. P. blaivumas, ar galioja privalomasis transporto priemonių valdytojų (vairuotojų) civilinės atsakomybės draudimas bei transporto priemonės techninės patikros aktas. Pažymėtina tai, kad, jei A. P. būtų siekęs vengti administracinės atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio, tai akivaizdu, kad nebūtų automobiliu važinėjęs po miestą, o siekęs jį paslėpti ir pats įmanomais būdais vengęs bet kokio bendravimo su pareigūnais. Tačiau A. P. taip nesielgė, kaip minėta, sutiko su pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Be to, A. P. siekdamas atlyginti žalą buvo susitikęs su transporto priemonės „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir atsiprašė jo už sukeltus nepatogumus ir patirtus išgyvenimus, atlygino padarytą žalą. Be to, pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu A. P. būdamas įsitikinęs, jog sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino neturėdamas jokio tyčios, tai yra nesuvokdamas apie kilusį eismo įvykį, nesikreipė į asmenis teikiančius teisines paslaugas, neturėjo teisme klausimų būdamas įsitikinęs savo teisumu ir, kad nebus skirta tokia griežta nuobauda, kurios paskyrimas sukels itin neigiamas pasekmės. Vertinant aukščiau išdėstytus argumentus, o taip pat atsižvelgiant į surinktus bylos medžiagos duomenis, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, už kurį turėtų būti taikoma tokia griežta atsakomybė kaip vairuotojo teisės atėmimas ir piniginės nuobaudos skyrimas. Esant tokioms aplinkybėms, administracinės teisės pažeidimų byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, turi būti nutraukta, nesant inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Kita vertus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas tokio dydžio nuobaudą, formaliai laikėsi įstatymo reikalavimų, tačiau vis tik paskirta nuobauda šioje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra ir negali būti laikoma visiškai teisinga. A. P. už ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nors ir minimaliam 3 metų 2 mėnesių terminui, yra aiškiai per griežta, todėl neteisinga ir turėtų būti mažintina, apeliacinės instancijos teismui sprendus, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dėl paskirtos nuobaudos yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pats A. P. sukeltas eismo įvykis nebuvo itin pavojingas: eismo įvykio metu padaryta nežymi žala, žmonės nenukentėjo, pažeidėjas pripažino savo kaltę dėl neapdairaus vairavimo ir sukelto eismo įvykio, gailisi dėl padarytų pažeidimų ir sukeltų padarinių, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, eismo įvykio metu turėjo viena galiojančia administracinę nuobaudą už vairavimą neprisisegus saugos diržus, taigi nėra piktybiškas KET pažeidėjas. Be to, kaip matyti iš išrašų apie A. P. padarytus administracinio teisės pažeidimus, jog A. P. vedė asocialų gyvenimo būdą, buvo priklausomas nuo alkoholio, neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau jau du metus, dėdamas visas pastangas ir priimdamas gydytojų pagalbą, nevartoja alkoholio, nerūko, atsisakė visų žalingų įpročių ir siekia įsitvirtinti gyvenime sukurdamas šeimą, susirasdamas darbą. Šiuo metu A. P. yra susiradęs vairuotojo darbą Norvegijoje, dėl ko vairuotojo pažymėjimas jam yra būtina priemonė, kad dirbdamas vairuotoju galėtu užsidirbti pragyvenimui. Nors A. P. praeitis charakterizuotina neigiamai, tačiau jo dabartinės pastangos ir siekis įsitvirtinti gyvenime rodo jo tikslą vesti pozityvų gyvenimo būdą ir laikytis visuomenėje nustatytų bendro gyvenimo ir elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį, taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirtos baudos dydį bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinti ir toks sprendimas neprieštarautų šios kategorijos bylose formuojamai teismų praktikai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl A. P. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. P. nubaudimu už pasišalinimą iš įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), teigiama, kad teismas rėmėsi vien tik liudytojos A. P. paaiškinimais, nors A. P. paaiškinimai paneigia jo tyčią sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešus policijai, neužpildžius eismo įvykio deklaracijos. Tačiau apygardos teismas vertina, jog A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai.

Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, A. P. neneigia savo kaltės dėl kito automobilio apgadinimo, tačiau teigia, jog nesuprato apgadinęs kitą transporto priemonę, kadangi garsiai klausėsi muzikos, todėl negirdėjo, kad kliudė greta stovėjusį automobilį. A. P. argumentai neįtikinantys. Nors paties A. P. automobilio apgadinimai nežymūs, tik nubrozdinti dažai, tačiau kito automobilio apgadinimai rimtesni – ne tik nubrozdinti dažai, tačiau įlenktas ir galinis dešinysis sparnas. Apgadinimų pobūdis (transporto priemonės įlenkimas) rodo, jog dviejų automobilių kontaktas nebuvo labai švelnus, todėl atidus vairuotojas, o atidžiai vairuoti yra A. P. pareiga, neabejotinai turėjo pajusti, jog kliudė kitą automobilį. Nors A. P. teigia, jog nieko negirdėjo, nes salone garsiai grojo muzika, tačiau toks aiškinimas tik rodo vairuotojo neatidumą, kadangi savo dėmesį automobilio parkavimo metu, apsunkino garsiu muzikos klausymu. Bylos aplinkybės rodo, kad transporto priemonių susidūrimas iš šono buvo matomas ir girdimas, kadangi apie įvykį apgadinto automobilio savininkui pranešė kitas asmuo, užsirašęs apgadinusio ir iš įvykio vietos nuvažiavusio automobilio numerius. Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti liudytojos A. P. parodymų patikimumą, abejojama, ar ji galėjo matyti A. P. veiksmus, be to, užsimenama, jog neaišku, kur yra A. P. buto langas, pro kurį ji teigė pastebėjusi eismo įvykį. Tačiau nėra jokio pagrindo abejoti liudytojos A. P. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Ji teigė, jog matė, kaip automobilis, kurį pagal nustatytas aplinkybes vairavo A. P., parkavosi, buvo kliudytas stovėjęs automobilis, girdėjosi susidūrimo garsas, matė jog vairuotojas ir keleivė sureagavo ir nuvažiavo. Liudytojos parodymus patvirtina objektyvūs duomenys – automobilių kontaktas iš tikrųjų buvo, kadangi yra užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai. Net tikint apeliacinio skundo argumentu, jog A. P. galėjo ir nematyti, ar vairuotojas po to, kai kliudė kitą automobilį, dairėsi, tai nepaneigia A. P. kaltės, kadangi, kaip minėta, automobilių kontaktas turėjo būti juntamas, taigi A. P. tikrai galėjo suvokti, jog kliudė kitą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra jokio realaus pagrindo manyti, kad A. P. nepastebėjo, jog parkuodamas automobilį apgadino kitą transporto priemonę. Jis nepranešęs pareigūnams nuvažiavo iš įvykio ir pažeidė KET reikalavimus. Pažeidėjas, apgadinęs tiek savo, tiek ir svetimą automobilį, pasišalino iš įvykio vietos, akivaizdžiai bandydamas išvengti atsakomybės. Tad jei ne atsitiktinės įvykio liudytojos nurodytos aplinkybės, A. P. ne tik būtų išvengęs atsakomybės už neteisėtus veiksmus, bet ir automobilio Ford Galaxy savininkui šiais savo veiksmais būtų sukėlęs turtinę žalą. Dėl to, kas paminėta, A. P. pagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sumažinti paskirtos baudos dydį bei teisės vairuoti atėmimo terminą. Toks prašymas atmestinas. Apylinkės teismas A. P. skyrė nuobaudą ATPK 130 straipsnio sankcijos ribose. Švelnesnės nuobaudos skyrimas A. P. būtų galimas taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nuobaudos skyrimo. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas nemato galimybių A. P. švelninti skirtą nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę pripažino nevisiškai, nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidimas išaiškintas tik todėl, kad įvykio liudytoja užsirašė A. P. vairuoto automobilio numerius. A. P. baustumo istorija itin gausi, jis daugiau nei dvidešimt kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus, naują pažeidimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Atsižvelgęs į paminėtų aplinkybių visumą, apygardos teismas nemato galimybių asmeniui, nuolat darančiam administracinius teisės pažeidimus, skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog A. P. stengiasi vesti tinkamą gyvenimo būdą, atsisakė žalingų įpročių, šių savo pobūdžiu labai pozityvių aplinkybių nepakanka, jog nuobaudos skyrimo klausimu būtų galima daryti kitokias išvadas.

Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. advokato apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalius Jocys