Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 str. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004-10-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. birželio 24 d. apie 03.30 val., iš motokroso lenktynininkų stovyklavietės, esančios prie Kėdainių specialiosios internatinės mokyklos adresu Kėdainių miestas, J.Basanavičiaus g. 99, pasikėsino pagrobti Klaipėdos motociklų sporto klubui „Kirai" priklausantį 10000 litų vertės motociklą KTM 65, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras-atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino J. Z. kaltu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jis neketino pagrobti motociklo, o tik jį norėjo pakelti ir paremti yra nepagrįstas. J. Z. parodymus, kad jis motociklo neketino pagrobti, jį tik norėjo pakelti nuo žemės ir paremti, kai jam kažkas sudavė per galvą, o tuo metu buvęs kartu Ž. M. pabėgo, apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą.

Su apkaltinamojo nuosprendžio argumentais, įrodančiais nuteistojo kaltę visiškai sutinka ir kolegija. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas A. Š. viso proceso metu, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, jų nekeisdamas ir teismas neturi pagrindo jais abejoti. A. Š. nurodė, kad J. Z. sėdėdamas ant motociklo KTM-65, pasispirdamas kojomis juo važiavo. Šalia J. Z. kitų asmenų nebuvo. Jis pasivijo J. Z., nubloškė jį ant žemės, ir prispaudęs laikė bei pasišaukė pagalbos jam sulaikyti, buvo iškviesta policija. Be jau minėto liudytojo A. Š. parodymų, jo parodymus iš dalies patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti kiti įrodymai - liudytojų P. N., S. M., pagarsinti teisiamojo posėdžio metu liudytojo Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių parodymai sutampa tarpusavyje bei vieni kitus papildo. Apylinkės teismas ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo Ž. M. parodymus pagarsino ir ištyrė, teisiamajame apklausė šį liudytoją apklaususią tyrėją J. V., kuri patvirtino, jog Ž. M. parodymus davė savanoriškai, pats juos perskaitė bei pasirašė ir taip buvo patikrinti byloje esantys parodymai. Šios proceso procedūros BPK reikalavimų nepažeidžia, baudžiamasis procesas tai leidžia. Liudytojas Ž. M. tvirtai ir nė kiek neabejodamas paneigė nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu savo apsigynimui iškeltą versiją, jog iki vagystės jis ėjo kartu su Ž. M., pamatė kaip du asmenys stumiasi motociklą, Ž. M. nusivijo vagis, o jis (nuteistasis) paėmė motociklą. Ž. M. parodė, kad prieš nuteistojo pasikėsinimą padaryti motociklo vagystę, jis nuteistojo nematė, su juo išsiskyrė anksčiau kai nuteistasis pasiskolino jo striukę ir pasisakė einantis į namus. Dar daugiau- bebaigiant ikiteisminį tyrimą, nuteistasis prašė Ž. M., jog pastarasis pakeistų parodymus ir patvirtintų jo melagingą versiją, t.y. jog prieš nusikaltimą jie ėjo kartu, pamatė du motociklą vogusius asmenis, Ž. M. nusivijo vagis, o J. Z. pakėlė motociklą. Kadangi liudytojas Ž. M. šio nuteistojo prašymo neįvykdė, tampa aišku kodėl J. Z. pakeitė ikiteisminio tyrimo eigoje duotus parodymus ir teisiamajame posėdyje iškėlė savo apsigynimui jau kitą, giminingą ankstesnei, melagingą versiją, t.y. jis (nuteistasis) pamatė gulintį motociklą, jį pakėlė, gavo smūgį, o Ž. M. pabėgo. Kaltinamasis turi teisę keisti savo parodymus, gali jų iš viso neduoti, bet jo nenuoseklumas rodo nuteistojo siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo požiūrį į įvykdytą nusikaltimą ir negali būti laikomas jo nekaltumo įrodymu. Tiek viena, tiek antroji nuteistojo versijos paneigtos neabejotinų įrodymų, kuriuos ištyrė bei įvertino apylinkės teismas, visuma.

Tokiu būdu iš byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų viseto darytina išvada, kad J. Z. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. - pasikėsino pagrobti Klaipėdos motociklų sporto klubui “Kirai” priklausantį motociklą KTM 65, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje.

J. Z. bausmė paskirta motyvuotai, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikytos BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatos. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas bausmės dydį atsižvelgė į J. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 11 str. 3 d., 22 str.), į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas keturis kartus, teistumas neišnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str.), nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, nedirbantis, Pelėdnagių seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 73), taip pat skiriant bausmę atsižvelgta ir į J. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaujantis BK 56 str. apylinkės teismas pagrįstai skyrė J. Z. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra net mažesnė už BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl šios bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu J. Z. paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, t.y. būdamas neatlikęs dalies - vienerių metų aštuonių mėnesių devynių dienų – ankstesniu 2004-10-29 nuosprendžiu paskirtos 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtąją bausmę BK 64 str. pagrindu subendrinus su 2004-10-29 nuosprendžiu paskirta, bet neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, buvo paskirta dviejų metų galutinė laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu, skundžiamu nuosprendžiu galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, lyginant su neatlikta bausmės dalimi, realiai padidėjo mažiau nei 4 mėnesiais. Ši subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirties nuostatas, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas.

Dėl visų nurodytų motyvų apylinkės teismo nuosprendis teisėtas, pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r ė:

Nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.