Utenos apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. D. ieškinį atsakovui V. B. dėl piniginių lėšų priteisimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į ieškovo dubliką, atsakovo atstovas pateikė tripliką . Jame nurodė, jog ieškovas nepagrįstai nurodo, kad nėra galima remtis liudytojų parodymais šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatyto aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Praktikoje nurodoma, kad tokios ribos yra esminė įstatyme įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo teisingumo ir protingumo principams. Nurodė, jog atsakovas pageidauja naudotis liudytojų parodymais šioje byloje, įrodinėdamas pinigų grąžinimą P. D.. Pagrindas leisti naudoti liudytojų parodymus yra tai, kad atsakovo ir P. D. santykiai buvo labai artimi, todėl jie jokių rašytinių sutarčių nesudarinėjo. Taip pat nurodė, jog nėra pagrindo drausti naudotis liudytojų parodymus šioje byloje dėl tos priežasties, kad pas ieškovas nenurodo ir nepagrindžia P. D. ir atsakovo santykių dėl P. D. atsakovui mokėjimo nurodymu į banko sąskaitą sumokėtų lėšų. Šioje byloje nėra pagrindo tvirtinti , kad dėl tų lėšų pervedimo ir panaudojimo bei grąžinimo turėjo būti rašytinė sutartis . Ieškovas reikalauja lėšų grąžinimo , remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu, o ne sutartinių dokumentų pagrindu, tuo tarpu atsakovas įrodinėja esant pavedimo/komiso santykius be jokio atlygio. Triplike teigiama, jog ieškovo teiginiai, kad tarp P. D. ir V. B. nesusiklostė jokie komiso santykiai yra be argumentų. Ieškovas teigdamas, kad iš tikrųjų lėšos nebuvo skirtos automobiliui pirkti P. D. apskritai vadovaujasi neigimu, bet net nežino tų aplinkybių, kurios buvo susiklosčiusios. Tuo metu P. D. buvo reikalingas automobilis, nes tai patvirtina ta aplinkybė, jog P. D. 2017 metų rugpjūčio mėnesį, po kelių mėnesių , nusipirko automobilį Kia Sorento. Triplike atsakovo atstovas ir toliau teigia, jog tarp P. D. ir V. B. susiklostę santykiai dėl automobilio pirkimo iš esmės atitinka komiso/ pavedimo santykius, nes atsakovas savo vardu, bet P. D. naudai įgijo automobilį, kadangi P. D. V. B.tokios paslaugos paprašė, ką atsakovas ir padarė. Ieškovas be jokių argumentų neigia visas nurodomas aplinkybes ir siekia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, nors jo paties reikalavimas turėtų būti aiškiai pagrįstas, pateikiant konkrečius įrodymus, kokie buvo santykiai tarp P. D. ir atsakovo dėl atitinkamų lėšų. Toliau triplike nurodo, jog P. D. į automobilį neįgijo nuosavybės , nes atsisakė jį pirkti ir tokiu būdu dėl jo santykiai buvo nutraukti, o automobilis liko V. B. . P. D. pirkėju Švedijoje ir negalėjo būti nurodomas, nes jis pats nevyko į Švediją ir pirkimo- pardavimo sutarties nesudarinėjo. Atsakovas patvirtina, jog P. D. atsisakius pirkti automobilį, P. D. pinigai buvo grąžinti ir aplinkybes dėl pinigų grąžinimo patvirtins liudytojai R. B., V. L. ir J. L.. Toliau triplike nurodo, jog pinigus P. D. grąžino atsakovo mamos R. B. pusbrolis V. L.. Atsakovo pateiktos V. L. banko sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2015m. iki 2017 m., birželio mėnesio patvirtina, jog jis turėjo lėšų grynaisiais pinigais ir juos sumokėjo P. D.. Gražintas lėšas P. D. per du kartus įsinešė į savo sąskaitą. Atsakovo atstovas toliau teigia, jog nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog P. D. finansinė padėtis nėra reikšminga šioje byloje. Iš P. D. banko sąskaitų matosi, jog tuo metu, P. D. gaudavo tik pensiją , kuri sudarė 293,45 eurus ir byloje nėra jokių duomenų apie kokias nors kitas pajamas nurodytu laiku. Ieškovas turėtų pagrįsti , iš kur P. D. gavo 4250 eurų grynais pinigais, kuriuos įnešė į savo banko sąskaitą. Vengimas ar negalėjimas pagrįsti šių aplinkybių turi būti vertinamas ieškovo nenaudai, t.y. , kad lėšos P. D., kurias šis suteikė atsakovui, yra grąžintos. Toliau triplike dėl piktnaudžiavimo teise ir pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto nebuvimo, atsakovo atstovas nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog P. D. mirė (duomenys neskelbtini). 2019m. balandžio 8d. notaras išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį patvirtinti P. D. įpėdiniai, tai P. D. vaikai - ieškovas Ž. D., bei jo seserys D. M. ir R. D.. 2019m. balandžio 16 d., buvo gautas P. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank išrašas. Iš išrašo duomenų ieškovas Ž. D. nustatė, jog tėvas P. D. 2017m. kovo 20d., bankiniu pavedimu pervedė atsakovui V. B. 4300 EUR ( 39349,15 Švedijos kronų). Ieškovas neradęs duomenų, jog minėta suma P. D. buvo grąžinta , su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 4300 eurų nepagrįstai gautų lėšų . Ieškinį grindė nepagrįsto praturtėjimo institutu. Atsakovas, jo atstovas ieškinio nepripažino. Teikė atsiliepimą ir tripliką į ieškovo dubliką . Juose nurodė, jog ieškovas nepagrįstai vadovaujasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, nes tarp atsakovo ir P. D. buvo susiklostę komiso, pavedimo teisiniai santykiai dėl automobilio P. D. nupirkimo Švedijoje. Be to, nurodė, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl lėšų gražinimo . Prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą dėl lėšų priteisimo .

Kaip byloje nustatyta, tai po P. D. mirties – (duomenys neskelbtini), palikimą paveldėjo P. D. vaikai- ieškovas Ž. D., bei D. M. ir R. D.. Tą patvirtina 2019m. balandžio 8d., I Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro notaro išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Ieškovas Ž. D., priėmęs palikimą, su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo jam pinigines lėšas 4300 eurų. Tokį savo reikalavimą grindžia tuo, jog analizuodamas tėvo P. D. banko sąskaitos išrašą, rado, jog tėvas atsakovui 2017m. kovo 20d., pervedė lėšas 4300 eurų ir mano, jog atsakovas taip nepagrįstai praturtėjo. Atsakovas ir jo atstovas nesutiko su tokiu ieškovo reikalavimu. Atsiliepime, triplike ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, jog ieškovas pagal paveldėjimo teisės liudijimą nėra paveldėjęs jokio reikalavimo V. B., todėl neturi teisės reikalauti lėšų priteisimo.

Šio ginčo išsprendimui yra svarbus paveldėjimo sampratos aspektas . Tai yra tas , kad įstatyme įtvirtinta , jog paveldimos gali būti ir turtinės reikalavimo teisės bei turtinės prievolės, jeigu jos nėra neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (CK5.1 straipsnis). Tai, be kita ko , reiškia, kad paveldimos gali būti ne tik palikėjo nuosavybe buvusios lėšos, bet ir palikėjo turėta turtinė teisė jas išreikalauti iš kitų asmenų, jeigu ji nėra neatskiriamai susijusiu su palikėjo asmeniu. Paveldėto turto masė vertinama pagal palikimo atsiradimo laiką. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. P. D. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip teigia ieškovas , ir kaip matyti iš P. D. banko sąskaitos išrašo, tai 2017m. kovo 20d., jo tėvas P. D. pervedė į nurodytą sąskaitą 4300 eurų, kurie buvo konvertuoti į Švedijos kronas, viso 39 949 Švedijos kronų. Analizuojant minėtą sąskaitos išrašą, matyti, jog pinigai yra pervesti , tačiau pervedant pinigus nenurodyta nei asmens pavardė, kuriam pinigai pervesti, nei kokiam tikslui jie yra skirti. Atsakovas, jo atstovas teigė, jog pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą ir tai buvo skirti automobilio P. D. Švedijoje pirkimui. P. D. mirė beveik po dviejų metų. Byloje nėra jokių duomenų, jog P. D. būtų reikalavęs grąžinti jam lėšas ir jų negavo. 2019 m. balandžio 8d., išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatyme liudijime detaliai nurodyta kokius objektus ar jų dalis paveldėjo P. D. vaikai- ieškovas ir dvi jo seserys. Pagal nurodytą liudijimą nei ieškovas , nei kiti įpėdiniai nėra paveldėję jokio reikalavimo atsakovo V. B. atžvilgiu . Toks reikalavimas nebuvo įtrauktas į dalintino P. D. turto sąrašą. Kaip matyti P. D. nuo pat lėšų atsakovui pervedimo iki pat mirties turėjo teisė išsireikalauti lėšas iš atsakovo ir tai buvo jo teisė. Pagal išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovui nepriklauso reikalavimo teisė reikalauti iš atsakovo piniginių lėšų . Be to, pažymėtina, jog įpėdiniai yra trys , o ne vienas ieškovas, todėl jis vienas negali turėti reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Paveldėtojas perimdamas reikalavimą, perima tiek teisių, kiek turėjo miręs asmuo. Atitinkamai ir pats ieškovas turėtų žinoti reikalavimo pagrindą ir jį įrodyti, nes nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo pagrindo. Ieškovo nežinojimas už ką pervesti pinigai nesudaro pagrindo reikšti reikalavimą nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo pagrindu . Lėšos nebuvo pervesto suklydimo/ apgaulės įtakoje. Kaip byloje nustatyta, tai tuo metu buvo aiškiai išreikšta P. D. valia pervedant pinigus atsakovui automobilio pirkimui, kurie pervedant buvo pakeisti iš eurų į kronas. Gavus pinigus atsakovo veiksmai buvo aiškūs. Pervesti pinigai tuoj pat buvo panaudoti automobilio Švedijoje pirkimui, todėl negalima tvirtinti , kad lėšos buvo pervestos be pagrindo, ir, kad atsakovas praturtėjo P. D. lėšų sąskaita. Tokios aplinkybes nustatytos byloje išklausius atsakovo atstovą, liudytojus R. B., J. L. ir V. L.. Nors R. B. yra atsakovo motina, o V. L., R. B. pusbrolis, tačiau jų nurodytos aplinkybės sutampa su pateiktais rašytiniais įrodymai dėl lėšų perdavimo automobilio Švedijoje nupirkimui , todėl tai teismą įtikina, jog P. D. atsakovui pervedė pinigus automobilio pirkimui. Šių liudytojų parodymai neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui manyti esant labiau tikėtiną faktą buvus , nei jo nebuvus. Taigi, šiuo atveju ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo grąžinti mirusiojo P. D. pervestas lėšas vadovaudamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu ir remdamasis tik išrašu iš P. D. banko sąskaitos . Tokiu būdu tenkinant ieškovo ieškinį būtų daroma žala visai rinkai, įvedamas neapibrėžtumas, bei paneigiama tiesioginių santykių dalyvių valia. Mokėjimo atlikimas negali būti laikomas nepagrįstu praturtėjimu , nes mokėjimas atliktas su mokėtojo valia ir lėšų grąžinimo nebuvo reikalaujama. Visa tai įvertinus, teismas konstatuoja, jog ieškovas neturi reikalavimo teisė į atsakovą dėl lėšų priteisimo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškovo Ž. D. reikalavimo ginčui taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237str.,- 6.242 str.)

Nors teismas atmetė ieškovo ieškinį kitu pagrindu, tačiau pasisako ir dėl ieškovo reikalavimo taikyti jo ieškiniui nepagrįsto praturtėjimo institutą. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa , ką gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaitą tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje , taikomas tada, kai yra šios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio , iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Aiškinat šio civilinės teisės instituto prigimtį ir taikymo sąlygas, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų. (CK 1.136.straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis)

Sąlyga, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia tai, kad turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Šioje byloje tokią aplinkybę, jog atsakovas V. B. iš P. D. gavo 4300 eurus be teisinio pagrindo turėjo įrodyti ieškovas Ž. D., tačiau jis to neįrodė. Vien išrašas iš P. D. banko sąskaitos nepatvirtina, kad atsakovas gaudamas iš P. D. 4300 eurų nepagrįstai praturtėjo, todėl grįsti ieškinį vien tik tuo įrašu ir reikalauti lėšų priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių dėl lėšų atsakovui pervedimo , teigdamas, jog jis nežino ir jam vadovaujantis išrašu iš banko sąskaitos yra pagrindas reikšti ieškinį. Ieškovo, jo atstovo teigimu, tai atsakovas turi įrodyti , kad lėšas gavo pagrįstai. Tokie ieškovo teiginiai niekuo nepagrįsti. Atsakovas, jo atstovas teismui pateikė įrodymus, jog P. D. pinigus pervedė atsakovui ne be pagrindo, o automobilio Švedijoje pirkimui. Teismas visiškai sutinka su atsakovo, jo atstovo pateiktomis aplinkybėmis dėl pinigų atsakovui pervedimo ir jas aptarė pasisakydamas aukščiau , todėl ir šiuo pagrindu ieškovas, remdamasis nepagrįsto praturtėjimo institutu, nepagrįstai teikė ieškinį ir jo neįrodė. Tad ir dėl to ieškinys atmestinas.

2.Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą . Šio straipsnio 1 dalies nuostatos numato , jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jog turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalis. Atsakovas, kurį byloje atstovavo advokatas, turėjo atstovavimo išlaidų, kurios sudaro 800 eurų. Šioje byloje ieškovo Ž. D. ieškinys atmestas , todėl atsakovo turėtos jo atstovavimo išlaidos jam priteistinos iš ieškovo.

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis iš ieškovo į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos- 11,64 eurai.

Netenkintinas atsakovo prašymas vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovui Ž. D. 5000 eurų baudą, 50 procentų iš šios sumos skiriant atsakovui, nes teismas, atsižvelgdamas į suformuota dėl šio reikalavimo teismų praktiką, neišžvelgė ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268 str., 270 str,-

nusprendžia:

Ieškovo Ž. D. ieškinį atsakovui V. B. dėl piniginių lėšų priteisimo atmesti.

Priteisti iš Ž. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) V. B. 800 (aštuonis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų .

Išieškoti iš Ž. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą teismo turėtas pašto išlaidas- 11,64 eurus. Įmoką mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB (buvęs AB DNB bankas), arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. ( įmokos kodas 5660) .

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.