Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. A. (M. A.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 11 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009 m. rugpjūčio 11 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 11 d. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą privalomą dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. A. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, M. A. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks jo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis pataisos namuose dirba, iš darbo užmokesčio vykdomi išieškojimai vaikų išlaikymui, kas mėnesį pagal prašymą perveda nedideles pinigų sumas finansiniams įsipareigojimams vykdyti, lanko lietuvių kalbos kursus, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, septynis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad M. A. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Jo tinkamas elgesys įvertintas – nuo 2016 m. lapkričio 14 d. bausmę atlikti jis perkeltas į lengvąją grupę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. A. net dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytus vidaus tvarkos bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos devynios drausminės nuobaudos ir, nors jos šiuo metu nebegalioja, tačiau ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Nors 2017 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarime Nr. 93-966 ir 2017 m. gruodžio 4 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-5669 nurodyta, jog nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas kada nors grasino ar naudojo smurtą, siekdamas kitų žmonių paklusimo, iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog 2011 m. gruodžio 2 d. M. A. yra baustas už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų; susidūręs su problemomis ne visada panaudodavo adekvačius problemos sprendimo būdus; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Taip pat išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo sąlygos; lėšų tvarkymas ir pajamos.

Teismas taip pat įvertina tai, kad M. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno nesunkaus, vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą ir pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, neatlikta paskirtos 11 m. laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 7 mėn. 27 d. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Be to, M. A. anksčiau yra teistas, jam buvo skirta su laisvės atėmimu nenusijusi bausmė, tačiau nuteistasis ir vėl padarė nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, jog yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, linkęs nusikalsti ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.

Įvertinus tai, kas paminėta, pagrįstai tikėtis, kad, išėjęs į laisvę, M. A. nekartos tų pačių klaidų, iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, šiuo metu dar nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis M. A. ir daro pažangą mažinandamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu M. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-966.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 93-966 taikyti nuteistajam M. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis