- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- e2FB-259-799/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00091-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Pareiškėjas
- J. E.
- Suinteresuotas asmuo
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant pareiškėjo J. E. atstovams I. B., advokatui D. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. E. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims – AB SEB bankui, antstoliui A. S. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas prašo iškelti jam, fiziniam asmeniui J. E., bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi UAB „ADMINOVA“, į. k. 302582837, buv. Aludarių g. 2-25, Vilnius, patvirtinti 115,84 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti J. E. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 800 Eur sumą reikalingą kiekvieną mėnesį J. E. poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens J. E. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog pagrindinė priežastis sukėlusį jo nemokumą yra tai, kad jis turėdamas gerai apmokamą darbą Lietuvoje paėmė iš AB SEB banko kreditus už kuriuos įsigijo nekilnojamojo turto, bendra kreditų suma – 1124107,90 Lt (325564,15 Eur). Atėjus ekonominiam sunkmečiui, praradus darbą Lietuvoje jis nebegalėjo tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus bankui, dėl to bankas nutraukė sutartis ir kreipėsi į teismą bei antstolius dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tačiau įkeisto turto neužteko visam įsiskolinimui padangti. Pareiškėjas nurodo, kad šiai dienai jo skolą sudaro 254985,40 Eur SEB bankui ir 10199,42 Eur antstoliui A. S.. Jis per 2014 -2015 m. bandė susirasti geriau apmokamą darbą tačiau jam tai nepavyko.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai pareiškime nuordytus reikalavimus palaikė.
Suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas atsiliepime į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo prašė netenkinti J. E. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, atsisakyti iškelti bankroto bylą J. E. atžvilgiu. Nurodė, kad fizinių asmenų bankrotas negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjas nurodo, kad jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga didesnė suma nei jo numatomas gauti atlyginimas, pareiškėjas išvis neplanuoja bent iš dalies tenkinti kreditorių finansinių reikalavimų ir iš pareikšto pareiškimo nėra aišku kaip J. E. planuoja įgyvendinti pagrindinę LR FABĮ nuostatą siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
Suinteresuotas asmuo anstolis A. S. atsiliepimo į J. E. pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Atsisakytina iškelti bankroto bylą.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
Visų pirma, rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), taigi pareiškėjas siekdamas, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla privalo teismui pateikti įrodymus, jog jo būklė atitinka LR FABĮ 2 str. numatytą nemokumą. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Bylos medžiaga įrodyta, kad pareiškėjas J. E. skolingas 254985,40 Eur SEB bankui ir 10199,42 Eur antstoliui A. S.. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma akivaizdžiai viršija 8750 Eur (25 MMA). Tačiau teismui pateiktų duomenų nepakanka nustatyti faktui, kad pareiškėjas sąžiningai negali šių skolinių įsipareigojimų įvykdyti. Pareiškime J. E. savo nemokumą sieja su prarastu gerai apmokamu darbu Lietuvoje bei ekonominiu sunkmečiu, dėl ko buvo realizuotas jo už paskolas įsigytas turtas. Tačiau vertinant galimybę pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismui reikšmingas ne tik faktas kaip susidarė pareiškėjo įsiskolinimas, bet ir tai, kas gali lemti jo dabartinę nemokumo būseną. Pareiškėjas nurodė, jog su šeima buvo išvykęs gyventi ir dirbti Dižiojoje Britanijoje kur jo gaunamos pajamos sudarė 10038,84 Svarų sterlingų, kas kaip pats pareiškėjas nurodė atitiko 43668,95 Lt (12647,40 Eur). Teismas laiko, kad gaudamas pakankamai dideles pajamas per mėnesį pareiškėjas buvo mokus. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų kodėl jis šių pajamų nebegauna, kaip tapo nemokus. Taip pat nors pareiškėjas nurodo, kad 2014-2015 m. jis ieškojo geriau apmokamo darbo, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui jis nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas nurodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nustatyta, kad šiuo adresu pareiškėjas negyvena ir buto nenuomoja, nors buto nuomos kaštus paskaičiavime lėšų, būtiniems poreikiams tenkinti nurodė. Iš išrašo apie asmenį, gauto iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, matyti, kad pareiškėjas J. E. nuo 2005-03-23 deklaravo išvykimną į Jungtinę Karalystę. Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nedeklaravęs gyvenamosios vietos ir negyvena. Tiek iš gautų pareiškėjo prašymų, tiek iš jo atstovų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir adresu (duomenys neskelbtini), negyvena ir nėra sudaręs nuomos sutarties.
Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, bylos Nr. e3K-3-434-686/2015).
Kaip jau minėta J. E. nurodė, jog su šeima buvo išvykęs gyventi ir dirbti Dižiojoje Britanijoje kur jo gaunamos pajamos sudarė 12647,40 Eur, tačiau jokių duomenų, kad iš šių gaunamų pajamų pareiškėjas būtų bandęs sumažinti savo įsiskolinimą, teismui nepateikta. O kaip matyti iš 2015-11-16 antstolio A. S. pažymos, nuo 2014-09-25 iki 2015-09-21 pagal vykdomasias bylas 0010/12/03126 ir 0010/12/03125 iš J. E. nieko nebuvo išieškota. Taigi būdamas mokus bei gaunamas pakankamai dideles pajamas pareiškėjas elgėsi pasyviai, visiškai nesistengė bent sumažinti savo turimus skolinius įsipareigojimus, o tai laikytina jo kaip skolininko nesąžiningu elgesiu.
Taip pat, nustačius, kad turimų skolų Lietuvos Respublikoje pareiškėjas iš Didžiojoje Britanijoje gaunamų lėšu nedengė, teismui kyla abejonių dėl to už ką mokėtos pareiškėjo nurodomos kreditų įmokos. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo atstovų poziciją, jog pareiškime suklysta dėl kitų kreditų, kadangi kreditai kaip pareiškėjo mokesčių dalis nurodomi tiek pirminiame tiek ir patikslintame pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pažymėtina, kad 2016-01-21 Tauragės rajono apylinkės nutartimi pareiškėjas įpareigotas ištaisyti pareiškimo trūkumus bei pateikti teismui duomenis apie turimą turtą, gaunamas pajamas. Sprendžiant dėl galimybės iškelti fizinio asmens bankroto bylą vertinami duomenys iš paskutinių trijų metų. Pareiškėjas teismui pateikė skolas, kurias jis turi Lietuvos Respublikoje. Tačiau nuo 2005-03-23 iki dabar pareiškėjas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir jokių duomenų apie savo pajamas, nekilnojamąjį turtą, kreditus, sąskaitas bankuose, ir kt., nepateikė. Išanalizavus pareiškėjo pateiktą lėšų būtiniems poreikiams paskaičiavimą matyti, kad pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti reikalingos daugiau nei dvigubai didesnės lėšos nei jo numatomos gauti pajamos (minimalus mėnesinis atlyginimas), tačiau duomenų apie turtą ar pajamas iš kurių bus tenkinami pareiškėjo būtinieji poreikiai jis teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi galimybės savo iniciatyva gauti duomenų apie pareiškėjo turtą, pajamas turimas užsienio šalyje, taip pat priežastis lėmusias pareiškėjo pajamų sumažėjimą, o pareiškėjas šių duomenų nepateikė, bei nepašalino pareiškime esančių netikslumų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai kaip proceso šalis.
Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų nepakanka įrodyti, kad J. E. būklė atitinka LR FABĮ 2 str. 2 d. nurodytąją, bei procesinis J. E. elgesys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas fizinis asmuo. Šių išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas, todėl pareiškimas atmestinas, bankroto bylą kelti atsisakytina (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 5 str., 176-178 str., 185 str., 290 str., 291 str., Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą J. E..
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.