Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui J. S. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsakovas laiko, kad darbus atliko kokybiškai, o ieškovės nustatyti atliktų darbų trūkumai yra mažareikšmiai ir netrukdo darbų rezultato naudoti pagal paskirtį. Atsakovas pažymi, jog ieškovė gyvena rangos objekte ir naudojasi atsakovo atliktų darbų rezultatu, nepašalinusi ieškinyje nurodytų darbų trūkumų. Atsakovas taip pat nurodo, kad nei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nei dr. Dariaus Kalibato vertinimo akte nenurodyti lubų apdailos defektai, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja papildomų lubų apdailos darbų atlikimo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinama iš dalies.

Ieškovė J. A. ir atsakovas J. S., kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, 2020 m. kovo 7 d. žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė atsakovei nuosavybės teise priklausančio vienbučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) apdailos darbų atlikimo sutartį. Šalys susitarė dėl apytikslės 7000,00 EUR – 8000,00 EUR darbų kainos, trijų mėnesių darbų atlikimo termino ir darbų apimties: gipso kartono plokščių sumontavimo, paviršius paruošimo dažymui ir plytelių klijavimui, įskaitant sienų ir lubų glaistymą, sienų bei lubų dažymo darbų atlikimo, taip pat kitų smulkių apdailos darbų. Rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau sutarties sudarymą bei jos vykdymą patvirtina faktiniai šalių veiksmai, atsakovui pagal ieškovės užsakymą vykdant minėto namo apdailos darbus, o ieškovei sumokant atsakovui šalių sutartos darbų kainos dalį. Sutarties sudarymo, vykdymo faktų, taip pat nurodytų darbų apimties, jų atlikimo terminų šalys neginčijo. Dėl galutinės darbų kainos ieškovės teigimu šalys susitarė dėl 7000,00 EUR, atsakovo teigimu – dėl 8000,00 EUR, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, liudijančių, jog šalys susitarė dėl tikslios rangos sutarties kainos. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo dėl to, jog atsakovas darbus pradėjo 2020 m. kovo 16 d., darbams atlikti naudojo ieškovės nupirktas statybines medžiagas, kurias į objektą tiekė ieškovės sugyventinis M. Š. pagal atsakovo nurodymus dėl reikiamų medžiagų tipo ir kiekio. Ieškovė atsakovo nurodymu sumokėjo jam avansu grynaisiais pinigais 2020 m. kovo 19 d. 2000,00 EUR, 2020 m. kovo 20 d. sumokėjo 1800,00 EUR, 2020 m. balandžio 7 d. pavedimu į atsakovo brolio sąskaitą sumokėjo 3000,00 EUR ir 2020 m. gegužės 13 d. pervedė dar 1380,00 EUR. Iš viso ieškovė atsakovui yra sumokėjusi 6180,00 EUR sumą. Atsakovui įpusėjus vykdyti darbus, ieškovė pastebėjo akivaizdžius atliekamų darbų trūkumus ir pranešė apie tai atsakovui. Atsakovas trūkumus pripažino ir juos taisė, ką patvirtina atsakovo ir M. Š., kuris veikė ieškovės vardu kaip tarpininkas, susirašinėjimas. Atsakovas trūkumų neištaisė. Pagal dr. Dariaus Kalibato 2020 m. liepos 21 d. surašytą vertinimo aktą ir sudarytą lokalinę sąmatą, defektų ištaisymo kaina sudaro 6908,31 EUR. Šią kainą sudaro lubų ir sienų perdažymo darbai kartu su reikalingomis medžiagomis. Minėtame akte taip pat nurodyta, jog tam, kad trūkumai būtų pašalinti, darbo reikalinga atlikti iš naujo, nes atsakovas nekokybiškai atliko darbus visame name.

Ieškovės J. A. ir atsakovo J. S. 2020 m. kovo 7 d. sudarytos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes atsakovas J. S., kuris verčiasi individualia veikla, įsipareigojo pagal ieškovės J. A. kaip fizinio asmens užsakymą atlikti gyvenamojo namo apdailos darbus, tenkinant ieškovės šeimos buitinius, su verslu nesusijusius poreikius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis). CK 6.680 straipsnis numato, kad tuo atveju, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato pirkėjo teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta daikto kaina; kad pardavėjas per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti, arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Vartojimo rangos teisiniam santykiams be išimčių, numatytų CK 6.672 – 6.680 straipsniuose, taip pat taikytinos ir bendros rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Užsakovo teises darbo atlikimo metu reglamentuoja CK 6.658 straipsnis, kurio 3 dalis numato užsakovo teisę atsisakyti sutarties ir/arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita, jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, ir rangovas per užsakovo papildomai nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, suformulavo vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo taisyklę, pagal kurią užsakovo teisių apsaugos lygis vartojimo rangos santykiuose neturi būti žemesnis negu vartojimo pirkimo – pardavimo atveju. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK 6.672 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią vartojimo rangos sutartiniams santykiams mutatis mutandis taikomos vartojimo prikimo–pardavimo normos yra nukreipiamoji teisės norma, skirta visiems iš vartojimo rangos sutarties kylantiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Esant vartojimo rangos sutartiniams santykiams užsakovas ne tik disponuoja teisėmis, įtvirtintomis CK 6.678, 6.680 straipsniuose, silpnesnioji šalis gali remtis ir vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams nustatytais gynybos būdais (CK 6.350– 6.370 straipsniai). Užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4–8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra nulemta daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimai nuo kokybės reikalavimų ir daikto netinkama kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 8 dalyje. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, daikto kokybė vertintina ir šalių individualaus susitarimo kontekste. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Taikant užsakovo teisių gynybos būdus ir sprendžiant dėl jų atitikties proporcingumo ir sutarties šalių interesų pusiausvyros principui, turi būti įvertinta vartojimo rangos sutarties dalyko specifika. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis

CK 6.334 straipsnio normos reglamentuoja bendrąsias pirkėjo teises, CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties, nulemtais pakeitimais. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytą savo teisių gynimo būdą nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Toks ieškovės pasirinktas užsakovo teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė kaip vartotoja yra silpnesnioji sutartinių santykių šalis, neprieštarauja aukščiau nurodytai teismų praktikai dėl vartotojo, esančio rangos sutarties šalimi, pažeistų teisių gynimo apimties.

CK 6.662 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Nagrinėjamu atveju ieškovė informavo atsakovą apie atliktų darbų trūkumus, tačiau atsakovas nesiėmė priemonių ginčui dėl darbų trūkumų spręsti. Atsakovo atlikti darbai nebuvo perduoti užsakovei CK 6.662 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. įforminant aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato rangovo pareigą perduoti darbų rezultatą užsakovui. Atsakovas šios pareigos nevykdė visą sutarties galiojimo laikotarpį, pasišalindamas iš rangos objekto neužfiksavo atliktų darbų kiekio, kokybės, vertės. Todėl teismas, nustatydamas atsakovo atliktų darbų kokybę, kiekį ir trūkumų šalinimo išlaidas vadovaujasi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas neginčijo darbų ir jų masto, taip pat priėmė ieškovės įgalioto asmens M. Š. pretenzijas, jas vykdydamas šalino atliktų darbų trūkumus. Tačiau minėti trūkumai nebuvo pašalinti. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo tinkamai atliktų darbų kiekį bei vertę, taip pat paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir dr. Dariaus Kalibato vertinimo akte nurodytas aplinkybes, jog darbų trūkumams pašalinti apdailos darbai turi būti atliekami iš naujo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė apsigyveno rangos objekte ir naudojasi atsakovo atliktų darbų rezultatu, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovo atliktų darbų rezultatas atitinka įprastai tokiems darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 straipsnis). Įvertinus atsakovo atliktų darbų trūkumų skaičių ir mastą (sienų ir lubų dažymo ir paruošimo darbų trūkumai nustatyti visose namo patalpose), taip pat turint omenyje, kad dažymo darbais buvo siekiama estetinio rezultato, kuris nebuvo pasiektas (trūkumai matomi vizualiai), pripažintina, kad atsakovo atliktų darbų trūkumai yra esminiai. Tai sudarė pagrindą ieškovei vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį.

Dėl nuostolių dydžio pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalis žalą apibrėžia, kaip asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, trukdančių ieškovei įrodyti dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo patirtų nuostolių dydį. Ieškovė nepasinaudojo CK 6.363 straipsnio 3 dalyje numatyta teise pašalinti atsakovo atliktų darbų trūkumus. Teismo eksperto dr. Dariaus Kalibato surašytame Vertinimo akte esančioje sąmatoje yra nurodyta, kad defektams ištaisyti, darbą reikia atlikti iš naujo bei nurodyta defektų šalinimo kaina iš esmės atitinkanti šalių sutartą darbų atlikimo kainą – 7000,00 EUR, kurią ieškovė pripažįsta. Taigi, tuo atveju jeigu atsakovas būtų tinkamai atlikęs sutartus darbus, ieškovė vis tiek būtų patyrusi ne mažesnes negu dr. Dariaus Kalibato vertinimo akte nurodytas išlaidas. Byloje nėra nurodyta aplinkybių, jog dėl atsakovo netinkamo statybos rangos darbų vykdymo buvo padaryta žala rangos objektui, kad atsirado papildomų statybos darbų, kurių šalys nenumatė sutartyje, būtinybė. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės nuostolius sudaro jos patirtos 587,80 EUR išlaidos už atsakovui perduotas darbams atlikti statybines medžiagas ir 6180,00 EUR išlaidos avansiniam apmokėjimui už darbus, iš viso – 6767,80 EUR. Statybinių medžiagų (dažų) įgijimą ieškovės sąskaita patvirtina kvitai, taip pat šalių susirašinėjimas, kuriame tariamasi, jog dažymo dabai bus vykdomi ieškovės medžiagomis (atsakovo 2020 m. gegužės 13 d. 7.52 val. žinutė). Didesnės sumos, negu ieškovės buvo sumokėta atsakovo darbų ir atsakovui perduotų statybinių medžiagų kainai padengti, kompensavimas reikštų ieškovės nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita, nes ieškovė atsakovo sąskaita įgytų naudą dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto apdailos. Į nuostolius taip pat įskaičiuojama 813,00 EUR statybos darbų defektų užfiksavimo ir žalos dydžio nustatymo išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir dr. Dariaus Kalibato vertinimo aktą (CK 6.363 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių garažo pultelio gamybai atlyginimo atmetamas, nes ieškovė neįrodė būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų: žalos, neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių garažo pultelio perdavimą atsakovui. Minėta aplinkybė grindžiama tik ieškovės samprotavimais, jog atsakovas garaže laikė statybines medžiagas, todėl garažo vartų valdymo pultelis jam turėjo būti perduotas. Tačiau pultelio faktinį perdavimą patvirtinančių įrodymų nepateikta. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas vykdė statybos darbus garaže, taip pat jog ten jis sandėliavo darbų atlikimui reikalingas medžiagas. Liudytojo M. Š. parodymai vertintini kritiškai, nes liudytojas susijęs su ieškove šeiminiais ryšiais, jis kartu su ieškove gyvena rangos objekte, taip pat tarpininkavo ieškovei ir atsakovui vykdant sutartį. Liudytojas taip pat nenurodė konkrečios datos bei aplinkybių, kuriomis atsakovui buvo perduotas garažo vartų pultelis, kada pristatytos ir kokios statybinės medžiagos buvo sandėliuojamos garaže, kokiems darbams jos buvo naudojamos ir pan., kodėl statybos medžiagos negalėjo būti sandėliuojamos rangos objekte. Taigi, byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių garažo vartų valdymo pultelio perdavimą atsakovui bei minėto pultelio reikalingumą atsakovui vykdant sutartį.

Ieškovės reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, 170,57 EUR žyminis mokestis už ieškinį ir 41,00 EUR už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo išlaidos, priteisimos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ir priteisiamos valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei J. A. 7580,80 EUR (septynis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, aštuoniasdešimt euro centų) nuostoliams atlyginti.

Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei J. A. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 7580,80 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. S. ieškovei J. A. 170,57 EUR žyminio mokesčio ir 2365,76 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas, iš viso 2536,33 EUR (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt šešis eurus, trisdešimt tris euro centus).

Priteisti iš atsakovo J. S. valstybei 39,24 EUR (trisdešimt devynis eurus, dvidešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.