Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-06 · Byla Nr. 2SA-87-590/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-06
Bylos Nr.
2SA-87-590/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03212-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Pareiškėjas
S. G.
Kreditorius
M. T.
Skolininkas
L. G.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-87-590/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03212-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 129.18; 122.2; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vidas Stankevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolės P. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė P. K., išieškotojas M. T., skolininkė L. G., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės P. K. surašytą 2011-05-26 turto arešto aktą. Nurodė, kad akto 2-11 p. nurodyto turto savininkas yra pareiškėjas, tačiau šis turtas areštuotas kaip L. G. turtas. Aktu nėra atskirta L. G. turto dalis. Apie turto arešto veiksmą pareiškėjui nebuvo pranešta. Akte nenurodyta areštuotų daiktų vertė.

Atsiliepimas

Antstolė pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutiko. Nurodė, kad antstolei pateiktas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40309 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš L. G. išieškotojo M. T. naudai. Raginimas įvykdyti sprendimą geruoju L. G. įteiktas asmeniškai 2011-05-10. Remdamasi Gyventojų registro tarnybos duomenimis, antstolė nustatė, kad L. G. ir pareiškėjas santuoką sudarė 1995-09-08. Remdamasi Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro duomenimis, antstolė nustatė, kad L. G. nėra sudariusi su pareiškėju povedybinės sutarties, todėl jų turto teisinis režimas nustatytas įstatymo. L. G. neįvykdžius sprendimo per raginimo terminą (iki 2011-05-21), 2011-04-27 – 2011-05-23 antstolė surinko informaciją apie L. G. ir jos sutuoktinio turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-10-21 nutartimi S. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad L. G. neturi neareštuoto (neįkeisto) asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma suinteresuoto asmens M. T. naudai. Dėl to, antstolė pagrįstai areštavo L. G. ir jos sutuoktiniui priklausantį santuokoje įgytą turtą, vadovaudamasi prezumpcija, kad santuokoje įgytas turtas yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad remiantis CPK 643 str. 1 d. 1 p., jis turėjo teisę dalyvauti atliekant turto arešto veiksmą, tačiau antstolė apie jį jam nepranešė. Pareiškėjas nėra proceso dalyvis vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstolė neturėjo pareigos jo informuoti apie šioje vykdomojoje byloje atliekamus vykdymo veiksmus. Be to, suinteresuotų asmenų nedalyvavimas nekliudo antstoliui areštuoti turtą (CPK 675 str.), todėl šiuo atveju faktas apie pareiškėjo neinformavimą nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą veiksmą. Teismas taip pat pažymėjo, jog areštuojamo turto vertės nenurodymas nesudaro pagrindo laikyti neteisėtu 2011-05-26 surašytą turto arešto aktą. Procesinės teisės normos, reguliuojančios vykdymą, nedraudžia ir vėliau antstoliui atlikti tikslų turto įkainavimą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, antstolė, prieš areštuodama turtą, surinko informaciją apie tai, kokio turto ir kokios vertės turi skolininkė L. G. ir jos sutuoktinis (pareiškėjas), ir vadovaudamasi turimais duomenimis, gautais iš VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“, patvirtinančiais areštuojamų daiktų vidutinę rinkos vertę, surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkei L. G. ir jos sutuoktiniui (pareiškėjui) priklausantį turtą, nurodydama areštuoto turto mastą (46755,38 Lt). Todėl tokiu formaliu pagrindu, kaip neįrašius turto arešto akte turto vertės akto surašymo momentu ir nenurodžius, kad turtui įkainoti bus pasitelktos ekspertų paslaugos, panaikinus skundžiamą turto arešto aktą, būtų pažeistos CK 1.5 str. nuostatos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. G. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės P. K. veiksmų. Nurodo, kad pagal CPK 675 str. gali būti areštuojamas skolininko turtas, tačiau 2011-05-26 turto arešto aktu areštuotas ne tik skolininkės L. G., bet ir pareiškėjo turtas. CPK 666 str. taip pat nustato, kad gali būti areštuojamas tik skolininko turtas. Pažymi, kad 2011-05-26 turto arešto aktu areštuojant pareiškėjo nuosavybę, pagal CPK 667 str. pareiškėjui nebuvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl nuosavybės dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pagal 667 str. to nepasiūlius, bendrosios nuosavybės areštas negalėjo būti atliekamas. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui nepranešus apie turto arešto veiksmus ir nesudarant jam galimybės dalyvauti areštuojant jo turtą, buvo pažeista CPK 643 str., nuostata. Taip pat pažymi, kad CPK 681 str. reikalauja areštuojant turtą jį įkainoti. Šią nuostatą 2011-05-26 aktas pažeidė. Pagal CPK 675 ir 677 str. negali būti areštuojama turto daugiau nei reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Įvykdytu areštu pažeista ir ši nuostata.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo skolininkė L. G. prašo Vilniaus 3 apylinkės teismo 2011-10-21 nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tos pačios instancijos teismui. Nurodo, kad teisme jau yra nagrinėjama civilinė byla dėl skolininkės L. G. ir pareiškėjo S. G. santuokos nutraukimo. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad su pareiškėju S. G. dėl turto bei skolinių įsipareigojimų padalinimo susitarti nepavyksta, todėl ši byla turėtų būti sustabdyta, kaip ir antstolio veiksmai, tol kol teismas santuokos nutraukimo byloje padalins kilnojamąjį ir nekilnojamąjį sutuoktinių turtą bei skolinius įsipareigojimus. Areštuotas turtas gali būti padalintas arba priteistas vienai iš šalių, todėl dėl antstolės veiksmų vėl bus pradėti bereikalingi bylinėjimaisi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, jog išieškotojas M. T. 2011-04-26 pateikė antstolei P. K. vykdyti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-14 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-965-854 dėl 40 309 Lt išieškojimo iš skolininkės L. G.. Skolininkei neįvykdžius sprendimo per antstolės raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, 2011-05-26 buvo surašytas turto arešto aktas. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu dėl turto arešto akto panaikinimo, prašydamas panaikinti antstolės 2011-05-26 surašytą turto arešto aktą. Pirmosios instancijos teismas 2011-10-21 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde nurodo, kad pagal CPK 675 str. gali būti areštuojamas skolininko turtas, tačiau 2011-05-26 turto arešto aktu areštuotas ne tik skolininkės L. G., bet ir pareiškėjo turtas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymi, jog CPK 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip matyti iš šių CPK normų, įstatymų leidėjas leidžia areštuoti ne tik skolininkui priklausantį turtą, bet ir bendrą su kitais asmenimis turtą, jeigu skolininko turto dalis nenustatyta. Taigi antstolė P. K., nustačiusi, kad L. G. neturi neareštuoto (neįkeisto) asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma suinteresuoto asmens M. T. naudai, vadovaudamasi CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatančiu, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagrįstai areštavo skolininkės ir pareiškėjo S. G. santuokoje įgytą turtą.

Kaip jau minėta, vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., tais atvejais, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju antstolė P. K. nei išieškotojui, nei bendrosios nuosavybės dalyviams (skolininkei, pareiškėjui) ir nepasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, tačiau byloje nustatyta, kad pati skolininkė L. G. jau yra kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriame vienas iš reikalavimų yra padalinti santuokoje įgytą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad turto dalies nustatymo klausimas bus išspręstas santuokos nutraukimo byloje, antstolė šią aplinkybę žinodama, neturėjo pareigos pakartotinai siūlyti išieškotojui ar kitiems bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentas, kad nepasiūlius kreiptis į teismą dėl nuosavybės dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo, bendrosios nuosavybės areštas negalėjo būti atliekamas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto argumentas, kad 2011-05-26 turto arešto aktas pažeidė CPK 681 str. normą, nustatančią, kad areštuojant turtą antstolis turi jį įkainoti, taip pat atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad areštuojamo turto vertės nenurodymas nesudaro pagrindo laikyti neteisėtu 2011-05-26 surašytą turto arešto aktą. Procesinės teisės normos, reguliuojančios vykdymą, nedraudžia ir vėliau antstoliui atlikti tikslų turto įkainavimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad areštuojamo turto vertės nenurodymas turto arešto akte būtų pagrindas panaikinti turto arešto aktą tuo atveju, jeigu areštuotas turtas būtų realizuojamas nesant duomenų apie jo vertę.

Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nepranešus apie turto arešto veiksmus ir nesudarius galimybės dalyvauti areštuojant jo turtą, buvo pažeista CPK 643 str., nuostata. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad CPK 643 str. 1 d. 1 p. nustato skolininko teisę dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas S. G. nėra skolininkas, antstolė neturėjo pareigos informuoti jo apie atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkei L. G. 2011-05-10 įteiktu raginimu (v.b.l. 29, 30) buvo pranešta apie tai, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra, todėl skolininkė turėjo žinoti apie priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi, ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie turto arešto veiksmus ir nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti areštuojant jo turtą nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą antstolės veiksmą (turto arešto aktą).

Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius