- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-13
- Bylos Nr.
- 2A-589-109/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Galina Blaževič, Eduardas Monkevičius
- Atsakovas
- Sauliaus Užkuraičio
- Ieškovas
- UAB “Furnitūra marketingas“, BAB „Apvija“
- Kreditorius
- BAB „Apvija“, S. B.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič, Eduardo Monkevičiaus, sekretoriaujant V. B. , šalims nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Sauliaus Užkuraičio apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimo motyvų pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1700-435/2007 pagal ieškovo UAB ”Furnitūra marketingas” patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Sauliui Užkuraičiui, UAB ”BTA draudimas”, tretiesiems asmenims AB ”Lelija” ir S. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB “Furnitūra marketingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė, kad 2002-09-02 Kauno apygardos teismas priteisė iš ieškovo BAB „Apvija“ naudai 134924,20 Lt. skolos. Šio sprendimo pagrindu 2002-09-26 buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdydama teismo sprendimą ieškovo bendrovė dalį priteistos sumos, t.y. 60200,00Lt. sumokėjo BAB „Apvija“. 2003- 12-11 viešosiose varžytinėse buvo parduotas ieškovo debitorinis įsiskolinimas BAB „Apvija“, kurias laimėjo S. B. . Lietuvos Apeliacinis teismas 2004-04-29 nutartimi išieškotoją BAB „Apvija“ pakeitė į išieškotoją S. B. ir nusprendė jį laikyti išieškotoju nuo 2003-12-11. Ieškovo įsiskolinimo dydis BAB „Apvija“ sudarė 74724,20Lt. S. B. 2002-09-26 išduotą Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą pateikė vykdymui antstoliui S. Užkuraičiui, kuris užvedė vykdomąją bylą dėl 93864,64 Lt. išieškojimo, nors debitorinis įsiskolinimas tuo metu buvo 74724,20Lt. Antstolis, pažeisdamas procesines teisės normas atliko šiuos vykdymo veiksmus: 1) 2003- 12-11 patvarkymu areštavo ieškovo gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 467000,00Lt. (arešto mastas – 140000Lt.) ir 2004-03-16 patvarkymu areštavo bendrovės lėšas, esančias AB bankas Vilniaus bankas, 51484 Lt. sumai, kas reiškia, kad buvo areštuota įmonės turto žymiai daugiau, negu išieškoma suma; 2) ieškovo įmonei kreipusis į Kauno miesto apylinkės teismą, 2004-06-09 nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai, tačiau nepaisant šios nutarties antstolis 2004-06-10 patvarkymu nurodė trečiajam asmeniui AB „Lelija“ per 5 dienas pranešti antstoliui kokio dydžio yra debitoriniai įsiskolinimai, o pinigines lėšas, kurias AB „Lelija“ turi pervesti ieškovo įmonei, nurodė pervesti į jo depozitinę sąskaitą, o 2004-06-21 patvarkymu taip pat nurodė AB „Lelija“ pinigines lėšas, kurias turi pervesti ieškovo įmonei, pervesti į jo sąskaitą. AB „Lelija“, vykdydama nurodytus antstolio patvarkymus, sustabdė atsiskaitymus už parduotą produkciją. Ieškovas ne kartą kreipėsi į AB „Lelija“ prašydamas pervesti jam priklausančias lėšas, tačiau AB „Lelija“ vykdė neteisėtus antstolio patvarkymus, ir tuo pačiu pradėjo laikyti ieškovo įmonę abejotino patikimumo partneriu, nebeteikia ieškovui užsakymų prekėms, nors tiekimo sutartis tarp šalių nėra nutraukta. Laiko, kad tokią situaciją nulėmė neteisėti antstolio veiksmai – neteisėtų patvarkymų priėmimas ir pateikimas ieškovo verslo partneriams, o taip pat turto arešto mastas, žymiai viršijantis išieškomą sumą. Kadangi šių veiksmų pasėkoje buvo prarasta ieškovo įmonės reputacija ir įvaizdis ir AB „Lelija“ nebeteikia ieškovui užsakymų, ieškovo įmonė negavo 80253,72 Lt. pelno. Antstoliui sustabdžius mokėjimus, ieškovo įmonei trūko apyvartinių lėšų, nekilnojamuoju turtu disponavimas buvo uždraustas, todėl ieškovas negalėjo gauti paskolos ir tuo pačiu neturėjo realių galimybių tiekti AB „Lelija“ produkcijos. Ieškovo atstovas pasisakydamas dėl 2004-09-21 rašto nurodė, kad šiuo raštu nebuvo nutraukta sutartis, kadangi joje nurodyta, kad žadama tik ateityje kreiptis dėl sutarties nutraukimo į teismą. Nuostoliai paskaičiuoti imant tokios pat trukmės laikotarpį – 303 darbo dienas, palyginamuoju metodu, iki tada, kai AB „Lelija“ liovėsi tiekti ieškovo įmonei užsakymus. Kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia tam tikras viešojo administravimo funkcijas, jam keliami aukštesni etikos, moralės ir sąžiningumo reikalavimai, ieškovo atstovo nuomone, antstoliui turi būti taikomas visiškas nuostolių atlyginimo principas. Kadangi antstolis savo atsakomybę yra apsidraudęs UAB „BTA draudimas“, antstolio ir šios bendrovės atsakomybė yra solidari, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų antstolio S. Užkuraičio ir UAB “BTA draudimas“ solidariai 80253,72 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovai antstolis S. Užkuraitis ir UAB “BTA draudimas“ prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėtų antstolio veiksmų ir atsiradusios žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 15 d. sprendimu ieškovo UAB “Furnitūra marketingas“ patikslintą ieškinį atmetė.
Iš ieškovo priteisė antstoliui S. Užkuraičiui 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovui UAB “BTA draudimas“ - 1265 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, liudytojams R. V. 107,26 Lt, G. Ž. – 138,72 Lt bei 128,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 54-60).
Šalies argumentai
Atsakovas S. U. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1700-435/2007 pašalinant teismo sprendimo motyvus, kuriais tvirtina, kad “įvertinant tai, jog tuo metu buvo areštuotas ir ieškovo nekilnojamas turtas, kurio vertė ženkliai viršijo išieškomą sumą, taip pat tai, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2004-03-19 iki 2004-06-02 inkasiniais pavedimais pervedė antstoliui dar 65918 Lt, laikytina, kad antstolis, priimdamas 2004-06-10 ir 2004-06-21 patvarkymus iš esmės pažeidė LR CPK 675 str. reikalavimus“, ir “vertinant ieškovo nurodytus antstolio veiksmus priimant 2004-06-10 ir 2004-06-21 patvarkymus, nagrinėjamoje byloje, šie antstolio veiksmai, LR CK 6.246 str. 1 d, prasme laikytini nepagrįstais, todėl neteisėtais. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
pirma, nesutinka su teismo sprendimo motyvuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad antstolis, priimdamas 2004-06-10 ir 2004-06-21 patvarkymus pažeidė LR CPK 675 straipsnio reikalavimus, nes antstolis išieškojimą pradėjo pagal bendrą debitorinį įsiskolinimą, kurį nusipirko S. B. . Pats ieškovas skųsdamas antstolio veiksmus civilinėje byloje Nr.2-14298/2004 neteigė, kad įsiskolinimo dydis yra mažesnis, nei 90864,64 Lt. Tokio dydžio skola yra konstatuota ir 2004-04-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr.2-127/2004, kurioje nurodyta, kad priteistos skolos išieškojimo vykdymo metu pagal pateiktus dokumentus 2003-12-11 buvo neišieškota 90864,64 Lt. Tik nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-14298/2004 teismui buvo pateikti mokėjimo pavedimai AB “Apvija“(b.l. 74, 75-87), kurių pagrindu teismas priėjo išvados, kad UAB “Furnitūra marketingas“ įsiskolinimas buvo 74724,20 Lt. Toje pačioje nutartyje pasisakyta, kad sudaryta sutartis dėl 70000 Lt įsiskolinimo antstoliui neturėjo jokios įtakos. Todėl antstoliui nebuvo žinoma ir neturėjo būti žinoma apie tokį (74724,20 Lt) įsiskolinimo dydį, ko pasėkoje teismas 2004 m. gruodžio 14 d. nutartimi panaikindamas areštą nepripažino antstolio veiksmų neteisėtais. Todėl šiuo pagrindu nėra pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais nagrinėjant šią civilinę bylą. Teismo argumentas, kad patvarkymų priėmimo metu buvo areštuotas ir skolininko turtas, dėl ko buvo pažeistas LR CPK 675 str., yra nepagrįstas. Turto areštas buvo priverstinė priemonė, tuo atveju, jei skolininkui nesumokėjus skolos geruoju, ar neradus pakankamai lėšų, būtų galimybė išieškoti įsiskolinimą iš turto. Areštuojant turtą nebuvo pažeistas LR CPK 675 str. reikalavimai, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes dėl išieškomos skolos dydžio. Sutinkamai su LR CPK 665 str. pirmiau išieškojimas turėjo būti nukreiptas į skolininko pinigines lėšas, ką padarė teismo antstolis. Aplinkybė, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2004-03-19 iki 2004-06-02 inkasiniais pavedimais pervedė antstoliui 65918 Lt negalėjo būti pagrindu pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais. Antstolis, kaip minėta anksčiau, išieškojimą vykdė pagal bendrą debitorinį įsiskolinimą 90864,64 Lt sumai. 2004-05-27 patvarkymu Nr.0034/03/04526 buvo areštuotos AB “Furnitūra marketingas“ lėšos, esančios AB “Vilniaus bankas“ sąskaitose. Lėšų arešto mastas 45192,64 Lt. Pagal šį patvarkymą 2004-06-02 buvo pervesta 15074,00 Lt. Po šio laiko į antstolio depozitinę sąskaitą pinigai neįplaukė, todėl antstolis pagrįstai 2004-06-09 priėmė patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines sumas, esančias pas kitus asmenis, nurodydamas skolą – 30718,64 Lt, t.y. pagrįstai atsižvelgęs į sumokėtus 15074,00 Lt. 2004-06-21 patvarkymu Nr.0034/03/04526 buvo nurodyta pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą 27138,4 Lt, kas neviršijo įsiskolinimo dydžio patvarkymų priėmimo metu. Todėl teismo išvada, kad antstolis, priimdamas 2004-06-10 ir 2004-06-21 patvarkymus pažeidė LR CPK 675 str. reikalavimus, yra nepagrįsta;
antra, nepagrįsta teismo išvada dėl 2004-06-10 patvarkymo neteisėtumo tuo pagrindu, kad jį priimant 2004-06-09 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje. Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-14298/2004 matyti, kad teismo nutartis antstolio kontoroje gauta 2004-06-14, todėl priimant 2004-06-10 patvarkymą antstoliui apie šią aplinkybę nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Todėl šiuo pagrindu antstolio veiksmų negalima laikyti neteisėtais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą skundžiamojoje dalyje. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nuostolių atsiradimą sieja su antstolio S. Užkuraičio neteisėtai priimtais 2003-12-11, 2004-03-16, 2004-05-27, 2004-06-10 ir 2004-06-21 patvarkymais.
Teismas vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, priimant patvarkymus konstatavo, kad būtina atsižvelgti į civilinėje byloje Nr. 2-14298/2004 nustatytas aplinkybes, o būtent, kad antstolis pradėjo išieškojimą ne pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-629, o pagal bendrą pareiškėjo debitorinį įsiskolinimą, kurį nusipirko S. B. . Kita vertus, šioje byloje taip pat nustatyta, kad antstoliui priimant 2004-05-27 patvarkymą, ieškovo skolos likutis buvo 23880,20Lt. Įvertinant tai, jog tuo metu buvo areštuotas ir ieškovo nekilnojamasis turtas, kurio vertė ženkliai viršijo išieškomą sumą, taip pat tai, jog ieškovas laikotarpiu nuo 2004-03-19 iki 2004-06-02 inkasiniais pavedimais pervedė antstoliui dar 65 918 Lt., laikytina, kad antstolis, priimdamas 2004-06-10 ir 2004-06-21 patvarkymus iš esmės pažeidė LR CPK 675 str. reikalavimus, nors, kaip matyti iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0034/03/04526, ieškovas šių patvarkymų neginčijo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad priimant 2004-06-10 ir 2004-06-21 patvarkymus 2004-06-09 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0034/03/04226 iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Nors, kaip nurodė antstolis, jis šios nutarties 2004-06-10 dar nebuvo gavęs, tačiau priimant 2004-06-21 patvarkymą nutartis antstolio kontoroje buvo gauta, o ta aplinkybė, kad ne pats antstolis ją pasirašė neturi jokios reikšmės ir šis argumentas laikytinas teisiškai nepagrįstu. Todėl, vertinant ieškovo nurodytus antstolio veiksmus priimant 2004-06-10 ir 2004-06-21 patvarkymus, nagrinėjamoje byloje, šie antstolio veiksmai, LR CK 6.246 str.1d. prasme laikytini nepagrįstais, todėl neteisėtais.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais apelianto skundžiamoje dalyje, todėl netenkindama apeliacinio skundo jų nebekartoja ir papildomai nurodo šiuos argumentus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio profesinei veiklai keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai ir jo, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla privalo būti tik teisėta ir nepažeisti vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų ( CPK 2 str., Antstolių įstatymo 2,3 str.). Turto areštas, kaip ir visas vykdymo procesas, yra tiksliai ir aiškiai reglamentuotas proceso teisės normomis.
Tai, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, numatyta CPK 675 str. 2d., 677 str. 2d..
Baudžiamojoje byloje Nr.20-1-0010-06 nustatyta, kad teismo 2004-06-09 nutartis dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr.0034/03/04226 antstolio S. Užkuraičio kontoroje buvo gauta 2004-06-14 ir apie tai, kad nutartis gauta pasirašė administratorė I. K. (prijungtos b.b. 39 l.), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, kas ją pasirašė ir kada apie šią nutartį sužinojo antstolis, neturi jokios reikšmės sprendžiant 2004-06-21 patvarkymo teisėtumą.( CPK 122 str. 2 d., 123 str. 2 d.).
2004-06-21 antstolis priėmė patvarkymą areštuoti ir pervesti į jo depozitinę sąskaitą UAB “Furnitūra marketingas“ pinigines lėšas sumoje 27138,40 Lt. Tai, kad AB “Lelija“ nevykdė antstolio 2004-06-21 patvarkymo ir reikalautos sumos nepervedė antstoliui, nes teismo 2004-06-09 nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai iki skundo dėl antstolio 2004-05-27 patvarkymo panaikinimo išnagrinėjimo, ir 27138,40 Lt debitorius sumokėjo tiesiogiai UAB “Furnitūra marketingas“ 2004 m. rugpjūčio mėnesį (priimtos b.b. 44 l., liudytojos G. Ž. parodymai), teisėjų kolegijos nuomone negalima antstolio veiksmų laikyti teisėtais priimant patvarkymą.
Įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2004-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-46298/2003 (teisingas bylos numeris 2-14298/2004) nustatyta, kad antstoliui priimant 2004-05-27 patvarkymą dėl ieškovo sąskaitoje 45192,64 Lt arešto, skolos likutis buvo 23880,20 Lt.
Apelianto pateiktas išrašas iš skolininko registro (2 t. b.l.5-9) patvirtina tik tai, kad ieškovas buvo skolingas ir kitiems kreditoriams, tačiau pagal šį išrašą matyti, kad visos vykdomosios bylos yra užbaigtos, todėl iš šio išrašo negalima spręsti ar ieškovas buvo skolingas kitiems kreditoriams tuo metu, kai antstolis S. Užkuraitis vykdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0034/03/04526.
Tai, kad UAB “Furnitūra marketingas“ skundu prašydamas panaikinti antstolio 2004-05-27 patvarkymą atskiru reikalavimu neprašė antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais areštuojant jo atsiskaitomoje sąskaitoje pinigines lėšas, teismui iš dalies patenkinus skundą, negalima sutikti su apelianto argumentu, kad antstolio veiksmai areštuojant 45192,64 Lt ats. sąskaitoje, o ne 23880,20 Lt, yra teisėti ir pagrįsti.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tik po trijų mėnesių, t.y. 2004-08-30 patvarkymu antstolis panaikino areštą gamybinėms patalpoms (arešto mastas 140000 Lt), nors 2004-05-27 patvarkymu išieškojimas buvo nukreiptas į įmonės lėšas ir išieškotinai sumai bei vykdymo išlaidoms šių lėšų pakako.(Vykd. bylos 116 l.).
Taigi virš nustatytos bylos aplinkybes akivaizdžiai patvirtina, kad antstolis pažeidė CPK 675 str. reikalavimus. Dėl virš nurodytų aplinkybių teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326 str. 1 d. 1 p. ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.