- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-30
- Bylos Nr.
- 2YT-19817-955/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12985-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., K. J., L. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. J. (R. J.), K. J., L. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paliktą turtą (b. l. 3-4).
Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė L. J., kuri testamento nebuvo sudariusi, kreditorių neturėjo. Pareiškėjas su sutuoktine turėjo vieną sūnų A. J. (A. J.), kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po sūnaus mirties, palikimą priėmė jo vaikai R. J. ir K. J. bei sutuoktinė L. J.. Pareiškėjo teigimu, jis priėmė palikimą po sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinasi namais, sodo sklypu, garažu, moka mokesčius, tvarko. Visas turtas buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pareiškėjas turtu naudojasi, jį tvarko ir valdo kaip savo. Pareiškėjas su velione L. J. santuokos metu įgijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, jog nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J. priėmė po sutuoktinės L. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paliktą turtą, būtina tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuris suteiktų teisę disponuoti paveldėtu turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. J., R. J. ir K. J. teismui pateikė atsiliepus į pareiškimą (b. l. 25-27), kuriuose nurodo, jog S. J. priėmė palikimą po jo sutuoktinės L. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Jis naudoja turtą, rūpinasi juo, moka mokesčius, t. y. valdo kaip savo, todėl suinteresuoti asmenys pateiktais atsiliepimais prašo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. J. susituokė su L. J. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), o (duomenys neskelbtini) L. J. mirė (b. l. 6). Santuokoje jie susilaukė sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 7). A. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su L. J. (b. l. 11) ir santuokoje jie susilaukė dviejų vaikų – sūnaus R. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), ir dukters K. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po A. J. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė L. J., sūnus R. J. ir dukra K. J. (b. l. 14). Po L. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 13). Po palikėjos L. J. mirties liko santuokos metu įgytas, pareiškėjo vardu registruotas, nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-17).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjo sutuoktinės L. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Suinteresuoti asmenys R. J. (palikėjos anūkas), K. J. (palikėjos anūkė) ir L. J. (palikėjos marti) į palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjos palikimą pretenduoja tik jos sutuoktinis. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sutuoktinis faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, naudojosi sodo sklypu bei garažu, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties likdamas gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdamas jos asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkas, bei rūpindamasis nekilnojamuoju turtu, mokėdamas mokesčius, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo sutuoktinės L. J. mirties atsiradusį palikimą jis priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177-178, 185 straipsniai). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.