- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- e2-48-424/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02363-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- UAN „Geovika“
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Advokatai
- Audrius Biguzas, Raimundas Lideika
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
dalyvaujant ieškovės atstovams advokatams Audriui Biguzui ir Danutei Puzirauskienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui UAN „Geovika“ trečiajam asmeniu J. B. dėl kelio servituto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nustatyti 0,0520 ha ploto kelio servitutą atsakovui UAB „Geovika“ žemės sklype unikalus Nr. 4400-2051-1557,esančiame (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku matininko S.Zagorsko 2016-07-28 parengtą servituto projektą..
Nurodė, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui J. B. bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklauso pagalbinė patalpa unikalus Nr. 4400-4241-1392:9084 ir uždaras tiras unikalus Nr. 4400-4241-1438:9085, esantys (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra įgyti pertvarkius santuokoje 2011 m. pastatytą pagalbinį pastatą unikalus Nr. 4400-2156-5744. Jie stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. 4400-2051-1557, kadastrinis Nr. 7984/0003:986, esančiame (duomenys neskelbtini). Į savo patalpas ieškovė gali patekti tik per atsakovo žemės sklype esantį kelią. Atsakovo žemės sklypas pietinėje dalyje ribojasi su viešo naudojimo vietinės reikšmės keliu, kuriuo ieškovė privažiuoja prie atsakovo sklypo, tačiau atsakovas neleidžia jai naudotis jo žemės sklype esančiu keliu ir vienintelis būdas privažiuoti prie statinių yra kelio servitutas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad servitutas nustatomas siekiant įgyvendinti viešpataujančio daikto savininko teises. Ieškovė nėra ieškinyje nurodytų daiktų savininkė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jų savininkas yra J. B.. 2012-03-12 ieškovė ir J. B. sudarė vedybų sutartį, kurioje numatė, kad turtas įgytas po šios sutarties sudarymo yra kiekvieno jų asmeninė nuosavybė. Patalpos yra įgytos ir registruotos J. B. vardu praėjus daugiau negu 2 metams po vedybų sutarties sudarymo, todėl yra asmeninė J. B. nuosavybė. Ieškovė neturi jokių teisių šiomis patalpomis disponuoti ar jas valdyti, todėl negali reikalauti, kad būtų nustatytas servitutas.
Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad patalpos, į kurias siekia patekti ieškovė, yra jo asmeninė nuosavybė įgyta po vedybų sutarties sudarymo ir ieškovė neturi jokios teisė reikalauti servituto jai nepriklausančio turto atžvilgiu.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens – tarnaujančiojo daikto savininko – nuosavybės teises. Servitutas nustatomas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu ir nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik kito asmens nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, tinkamu daikto naudojimu yra suinteresuotas tarnaujančio daikto savininkas ar valdytojas. Todėl tik savininkas ar teisėtas jo valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo ( CK 4.126 str.2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, leidžiantį jai naudotis statiniais – pagalbine patalpa unikalus Nr. 4400-4241-1392:9084 (NT registro nr.44/2060936) ir uždaru tiru unikalus Nr. 4400-4241-1438:9085 (NT registro nr.44/2060937). Šie statiniai stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. 4400-2051-1557, kadastrinis Nr. 7984/0003:986, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš šalių argumentų, iš esmės nėra ginčo dėl ieškinio dalyko. Tarp šalių liko ginčas dėl to, ar I. B. turi reikalavimo teisę ir yra tinkamas ieškovas šioje byloje.
Ieškovė savo reikalavimo teisę grindžia tuo, kad nurodyti statiniai priklauso jai ir J. B. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes jie buvo suformuoti J. B. pertvarkius pagalbines patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-2156-5788 ir kurios buvo baigtos statyti 2011 m., jiems esant santuokoje, 2012-03-13 vedybų sutarties sudarymo. Viešpataujančių statinių statybos pabaigos metai Nekilnojamojo turto registruose taip pat nurodyti 2011 m., todėl šie daiktai yra jos ir trečiojo asmens bendroji nuosavybė ir ji, kaip turto bendrasavininkė, turi teisę reikalauti kelio servituto reikalingo privažiuoti prie statinių.
Sprendžiant ar I. B. turi įteisę reikšti reikalavimą dėl servituto nustatymo, pažymėtina, kad nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 str. nurodytais būdais, tame tarpe ir pagaminant naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. nustato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą, padalinant, atidalinant, sujungiant įregistruotus nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. ). Nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos turi būti registruojami viešame registre (CK 4.253 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto registre registruojamas daiktas, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam yra suteiktas unikalus numeris. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d.), o registruojant bendrosios jungtinės nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodomi abu sutuoktiniai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 19 str. 1 d.).
Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašų, uždaras tiras unikalus Nr. 4400-4241-1438:9095, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas suformuotas ir 2016-07-15 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2016-06-30 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, o pagalbinės patalpos unikalus Nr. 4400-4241-1392:9084 kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas suformuotas ir įregistruotas 2016-07-15 pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį. J. B. nuosavybė teisės į šiuos objektus įregistruotos nuo 2016-07-18. Ieškovės daiktinės teisės į šiuos nekilnojamuosius daiktus nenurodytos.
Viena iš Nekilnojamojo turto registro paskirčių yra oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 str.), o Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol ji nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).
Atsakovas sutuoktinių B. tarpusavio santykiuose, tame tarpe ir turtiniuose, yra trečiasis asmuo. Šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovės ir trečiojo asmens turtinis ginčas. Todėl ieškovės argumentai nei apie tai, kad tirą ir pagalbinę patalpą J. B. įregistravo pertvarkęs bendrąją jų nuosavybę, nei apie tai, kad šių statinių statybos pabaigos metai (2011m.) rodo, jog jie yra pastatyti santuokoje iki vedybų sutarties sudarymo, nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes sprendžiant ar ieškovė yra viešpataujančių daiktų savininkė ir ar turi reikalavimo teisę, teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš kurių matyti, kad ieškovės nei nuosavybės, nei valdymo teisės į pastatus nėra įregistruotos.
CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija yra paneigta ieškovės ir trečiojo asmens 2012-03-13 sudaryta vedybų sutartimi, kurios 3.3 p. šalys susitarė, kad turtas įgytas po šios sutarties sudarymo yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.
Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė, nepateikusi įrodymų, kad ji yra statinių savininkė ar teisėta valdytoja, neturi reikalavimo teisės šioje byloje, ir ieškinys atmetamas nesvarstant reikalavimo pagrįstumo iš esmės.
Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 1174,37 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Vadovaujantis CPK 93 str., 269 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš I. B. 1174,37 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Geovika“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.