Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-889-1063/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03464-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3

2019 m. gegužės 5 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui M. M.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 1SS-1846-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra 0,1370 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo organizacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) paslaugos bylos (toliau – ir Projektas) organizatorius (toliau – ir Organizatorius). Projekto organizatorius, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, 2017 m. lapkričio 8 d. paskelbė apie parengtą Projektą ŽPDRIS ir nustatė terminą pastaboms pateikti iki 2017 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė organizatoriui savo pasiūlymus ir pastabas bei prašė ištaisyti pažeidimus bei netvirtinti Projekto. Organizatorius 2018 m. vasario 15 d. informavo, kad pastabos nepagrįstos. Projektas pakartotinai visuomenei buvo pateiktas susipažinti 2018 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas 2018 m. birželio 8 d. pateikė savo pasiūlymus, kuriuos Organizatorius dar kartą atsisakė priimti, argumentuodamas tuo, kad nauji argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsisakymo pagrįstumu, nepateikti, todėl pareiškėjo pakartotinis kreipimasis nenagrinėtinas. Pareiškėjas Organizatoriaus atsisakymą apskundė NŽT, kuri informavo, kad skundas nebus nagrinėjamas.

Pareiškėjas prieštaraudamas Sprendimo argumentams nurodo, kad sklypas ginčo teritorijoje negali būti formuojamas, nes Sklype esantys statiniai neatitinka Taisyklių 46 punkte keliamų reikalavimų. Formuojamame Sklype yra tik ūkinės veiklos paskirčiai priskiriami pastatai – sandėliukai ir garažai, kurių pagrindinė paskirtis yra tarnauti pagrindiniam pastatui – gyvenamajam namui. Atskiro sklypo formavimas pažeis Taisyklių 46 punkto a) papunktyje nustatytą imperatyvą. Nors registre šie statiniai nenurodyti kaip priklausiniai, tačiau tai nėra esminė aplinkybė, nes svarbi yra jų faktinė paskirtis. Sandėliukai, garažai ir ūkio pastatai nėra savarankiški statiniai ir Projekte numatyti teritorijos naudojimo būdai neatitinka šių statinių naudojimo specifikos. Be to, Projekte numatyti Sklypo naudojimo būdai prieštarauja Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo – apsaugos specialiajam planui, kuriuo vadovaujantis senamiestyje neturėtų būti vystoma pramonės ir sandėliavimo veikla. Taip pat Sklype esantys statiniai yra skirtingos paskirties ir priklauso skirtingam savininkui, todėl apjungiant visus statinius, būtų pažeisti Taisyklių 32 punkto reikalavimai.

Pažymėjo, kad Sklypo plotas pirmiausia turėtų būti toks, koks būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, tačiau Sklypas yra nepagrįstai didelis (bendras Sklype esančių statinių užimamas plotas – 238 kv. m, o Sklypo plotas – 1370 kv. m). Įėjimai į sandėliukus ir garažus yra pietinėje pusėje, todėl sandėliukų naudojimui nėra reikalingas 5,53 a plotas, kuris yra už galinės sandėliukų sienos. Sandėliukams nėra naudojamas ir pietinėje pusėje esantis 3,4 a sklypo plotas. Tai yra bendro naudojimo teritorija, kurioje yra parkuojami automobiliai, joje lankosi svečiai ir pan. Abu plotai iš viso sudaro 7,93 a, t. y. 57 proc. iš 13,7 a Projekte numatyto viso Sklypo ploto. Šie plotai nėra faktiškai naudojami Sklype esančių statinių eksploatacijai ir nėra tam reikalingi, taigi 7,93 a ploto priskyrimas Sklypo teritorijai yra neteisėtas. Priskyrus šiuos plotus Sklypui, ateityje atsiras galimybė visą Sklypo plotą užstatyti, dėl to gali būti pažeisti kaimyninių sklypų savininkų teisėti interesai.

Nurodė, kad Projekte nepagrįstai remiamasi Vilniaus senamiesčio regeneravimo koncepcija ir sklypų planu, patvirtintu Vilniaus m. savivaldybės valdybos 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V (toliau – ir Koncepcija). Tiek teisės aktai, tiek teismų praktika pasisako, kad formuojant sklypus svarbu atsižvelgti ne tik į Koncepciją, tačiau ir į faktinį teritorijos naudojimą. Tuo tarpu šiai dienai didelė Sklypo dalis nėra naudojama. Be to, 2015 m. spalio 21 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Sklypo plotas buvo numatytas mažesnis – 885 kv.vm, o tik vėlesniu 2016 m. spalio 13 d. įsakymu Sklypo plotas dėl neaiškių priežasčių padidėjo.

Pareiškėjo nuomone, buvo pažeista Projekto viešinimo procedūra. Viešojoje erdvėje nebuvo prieinami esminiai Projekto bylos dokumentai. Pabrėžė, kad Projektas prieštarauja imperatyviems galiojančių teisės aktų reikalavimams ir pažeidžia kaimyninių sklypų pastatų ir savininkų naudotojų interesus. Šiuos argumentus turėjo išnagrinėti atsakovė, tačiau šios pareigos atsakovė neįvykdė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 3 d. skundą 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1SS-1846-(8.5.) buvo atsisakyta nagrinėti pagrįstai, nes atsakovė negalėjo pradėti antros administracinės procedūros dėl tų pačių ginčo klausimų, kadangi ją draudžia imperatyvios Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 23 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Dėl skundo argumentų, kuriais prieštaraujama dėl sklypo formavimo nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre dujų reguliavimo punktas ir garažai įregistruoti kaip atskirai funkcionuojantys statiniai, todėl Projektas buvo parengtas remianti Taisyklių 2.4 papunktyje nustatyta tvarka.

Dėl Sklypo dydžio nurodė, kad Sklypas formuojamas vadovaujantis galiojančiais ir nenuginčytais planais, Taisyklių nuostatomis ir Projekto rengimo reikalavimais, todėl pareiškėjo pastabas dėl Sklypo ploto ir ribų vertino nepagrįstomis.

Dėl valstybinės žemės ploto nurodė, kad Sklypas formuojamas jame esantiems pastatams eksploatuoti, todėl tarp formuojamo sklypo ir pareiškėjui priklausančio sklypo nėra laisvo valstybinės žemės ploto.

Dėl netinkamo su Projektu susijusių duomenų viešinimo nurodė, kad buvo viešinama tik tokia informacija, kurią viešinti reikalauja atitinkami teisės aktai.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė skundą nagrinėti pagal atsiliepime išdėstytus argumentus.

Nurodo, kad į pareiškėjo skunde pateiktas pastabas pareiškėjui buvo atsakyta NŽT 2018 m. birželio 19 d raštu. Vėliau pareiškėjas teikdamas skundą NŽT naujų aplinkybių nepateikė.

Dėl skundo argumentų nurodė, kad Sklype esantys pastatai registre registruoti kaip atskiri statiniai ir Projektu Sklypui yra nustatomi susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir pramonės bei sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdai. Tai atitinka Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą registruotų pastatų tiesioginę paskirtį, todėl Projektas Taisyklių 46 punkto nuostatų nepažeidžia.

Nurodė, jog Sklypo plotas padidėjo dėl to, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2016 m. rugpjūčio 16 d. raštu atsisakė derinti parengtą Projektą, todėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. spalio 13 d. įsakymu buvo leista pradėti rengti 1370 kv. m ploto sklypą.

Pažymėjo kad tarp pareiškėjo nuosavybės ir formuojamo sklypo nėra laisvos valstybinės žemės ploto, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas netaikytinas.

Visi su Projektu susiję dokumentai buvo įkelti į ŽPDRIS, o savivaldybė šios paslaugos neadministruoja, todėl dėl trūkstamų dokumentų pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į atsakovę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1SS-1846-(8.5.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

2. NŽT Sprendimu, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą (b. l. 102–107), nes jame nėra nurodyti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio, t. y. NŽT 2018 m. birželio 19 d. rašto Nr. 1SS-1209-(8.5.) (b. l. 142–145), į pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. skundą (b. l. 150–155), pagrįstumu.

3. Byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė, vadovaudamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą. Taigi šioje byloje esminė nustatinėtina aplinkybė – ar pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundas atsakovei pagrįstai laikytas kartotiniu. Pažymėtina, kad VAĮ 23 straipsnis nustojo galioti nuo 2017 m. kovo 31 d., todėl ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. priimat Sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą, kaip kartotinį, pagal savo turinį aktuali VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostata (galiojanti sprendimo priėmimo metu), kurioje nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Iki 2017 m. kovo 31 d. galiojusi VAĮ 23 straipsnio 6 dalis taip pat numatė, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

Taigi šioje administracinėje byloje bus sprendžiama, ar atsakovė Sprendimu pagrįstai pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą pripažino kartotiniu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos prasme.

4. Minėta, kad VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Asmenų aptarnavimo Nacionalinėjė žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-227, 43 punkte taip pat nustatyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į Tarnybą tuo pačiu klausimu, kurį Tarnyba jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas, pakartotinai nenagrinėjami, jeigu nenurodomi nauji faktiniai duomenys, sudarantys prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti Tarnybos ar kito viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas VAĮ 14 straipsnio 5 dalies nuostatas yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir kiti ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Iš šioje teisės normoje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektas asmens kartotinį skundą tuo pačiu klausimu gali nagrinėti tik tuo atveju, jei kartotiniame skunde yra nurodomos naujos aplinkybės (nauji faktiniai duomenys), o viešojo administravimo subjekto sprendimas nenagrinėti asmens kartotinio skundo gali būti skundžiamas teismui bendrąja įstatymų nustatyta tvarka (2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013, 2016 m. vasario 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Teismas, vertindamas, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, analizuoja, ar pakartotiniame kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-37/2016). Sprendžiant dėl šios teisės nuostatos taikymo pagrįstumo, turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurios nebuvo nurodytos ankstesniame skunde (2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-392/2012).

5. NŽT Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą dėl to, kad jame nėra nurodyti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys abejoti ankstesnio 2018 m. birželio 19 d. rašto Nr. 1SS-1209-(8.5.) pagrįstumu ar ginčyti NŽT priimtą sprendimą. Šis motyvas nurodytas kaip atsisakymo atlikti pakartotinį vertinimą pagrindas.

Teismo vertinimu, NŽT Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta iš pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundo turinio, pareiškėjas į atsakovę kreipėsi prieštaraudamas, kad formuojamas Sklypas neatitinka Taisyklėse nustatytų kriterijų, dėl nepagrįstai didelio Sklypo ploto, kad dalis Sklypo ploto net nesusijusi su Sklype esančių pastatų eksploatacija, dėl kaimyninių sklypų interesų pažeidimo, dėl Projekto viešinimo pažeidimų. Iš pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. skundo turinio matyti, kad jame pareiškėjas taip pat prieštaravo, kad Sklypas formuojamas jame esančių pastatų eksploatacijai, tačiau Sklype esantys pastatai neatitinka Taisyklių keliamų reikalavimų, taip pat prieštaravo dėl per didelio Sklypo ploto, dėl kaimyninių sklypų savininkų interesų pažeidimo, dėl Projekto viešinimo procedūros pažeidimo. Iš šių pareiškėjo skundų turinio matyti, kad abu skundai grįsti tomis pačiomis, iš esmės identiškomis aplinkybėmis. Skundas teismui taip pat grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir skundai NŽT. Darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą kaip kartotinį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų apskundęs 2018 m. birželio 19 d. raštą Nr. 1SS-1209-(8.5.), todėl laikytina, kad pareiškėjas nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurie leistų abejoti šio rašto pagrįstumu, o atsakovei kiltų pareiga iš naujo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi tais pačiu klausimais.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 2 d. skundo ir 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundo turiniai ir juose dėstomos aplinkybės analogiškos ir besikartojančios, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundu prieštaravo dėl aplinkybių, kurios jau buvo įvertintos ir dėl jų išsamiai atsakyta 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. 1SS-1209-(8.5.), todėl Sprendimas, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją, kad pakartotinai pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundo nenagrinės, yra teisėtas ir pagrįstas.

7. Pareiškėjas suformulavo reikalavimą dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti 2018 m. rugpjūčio 3 d. skundą, teisėtumo, todėl teismas keliamą ginčą vertino (ginčo ribos) tik tuo aspektu, ar atsakovė turėjo teisinį pagrindą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą, kaip kartotinį. Nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamas pareiškėjo keliamų ginčo klausimų pagrįstumas iš esmės, todėl ginčo sklype esančių pastatų savininkų įtraukimas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nėra tikslingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.