Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl P. U. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos – Bundesamt für Justiz prašymas (liudijimas) dėl 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu P. U. paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pinigine sankcija nubaustas P. U. paaiškino, jog jis nesutinka su prašymu pripažinti piniginę sankciją, kadangi pats nėra buvęs nė karto išvykęs iš Lietuvos. Jis niekada nebuvo Vokietijoje. Gautuose dokumentuose ir nuotraukoje užfiksuotas ne jo automobilis, taip pat matomas asmens veidas yra ne jo. Dokumentus iš Vokietijos gavo 2023 – 2024 metais registruotu laišku. Dokumentai buvo be vertimo – jų tekstą pats išsivertė ir suprato, kad per greitai važiavo. Dokumentuose nebuvo nurodytas konkretus automobilis, ten buvo nurodytas tik automobilio valstybinis numerio ženklas – (duomenys neskelbtini). Jis turi automobilį tokiu valstybiniu numerio ženklu, tai yra jo „Volkswagen Transporter“, o pateiktuose dokumentuose matomas sunkvežimis, nes vairuotojas sėdi labai aukštai. Tas aukštai sėdintis vairuotojas matėsi iš atsiųstos nuotraukos. Jis pats buvo nuvažiavęs į Vilniaus rajono policiją, pateikė jiems dokumentus, užregistravo tokį įvykį, parašė prašymą, nurodant, kad pats niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos. Jo sūnus išsiuntė elektroninį laišką ir Vokietijos institucijai. Minėtas jo automobilis, nurodytais valstybinio numerio ženklais, irgi nebuvo išvykęs už Lietuvos ribų. Automobilis visą laiką buvo (duomenys neskelbtini). Jo sūnus irgi važinėja tuo automobiliu, tačiau sūnui irgi netekę būti Vokietijoje. Jie negavo jokio atsakymo iš Vokietijos institucijos. Gavęs dokumentus iš Vokietijos, jis dar pagalvojo, kad čia tokiu būdu sukčiai nori pasipelnyti, todėl ir nuvažiavo į policiją, apie tai pranešė, įvykis buvo užregistruotas. Jo sūnus elektroniniu paštu išsiuntė Vokietijos institucijai paaiškinimą, kad automobiliu „Volkswagen Transporter“ nebuvo išvykę iš Lietuvos, juo važinėja tik maršrutu (duomenys neskelbtini). Šį automobilį jis įsigijo gal prieš šešis metus su visais reikalingais dokumentais. Nuotraukoje matėsi tikrai didesnis automobilis nei „Volkswagen Transporter“. Automobilio markė dokumentuose nebuvo nurodyta, buvo pateikta tik nuotrauka. Jis pats jau neturi jokių nuotraukų, kurios buvo jam atsiųstos. Gautus dokumentus jis nuvežė sūnui ir ten paliko. Sūnus neprisimena, kur tos nuotraukos ir dokumentai. Prašė netenkinti prašymo ir nepripažinti piniginės sankcijos, kadangi ne jo automobiliu buvo padarytas pažeidimas.

Liudytojas M. U. (M. U.) teisme parodė, jog jis yra P. U. sūnus. Gavę laišką iš Vokietijos, suprato, kad tai nesusipratimas ir pagalvojo, kad sukčiai tokiu būdu nori pasipelnyti. Jo tėvas nuvyko į Lietuvos policiją ir pranešė apie šį įvykį. Vėliau gavo tokį patį laišką pakartotinai. Jie bandė pasiskambinti Vokietijos institucijai, bet nepavyko su jais susisiekti telefonu. Jis (liudytojas) parašė elektroninį laišką su paaiškinimu, kad atsiųstoje nuotraukoje neatitinka automobilis. Toje nuotraukoje net nesimatė automobilis, o dokumentuose nurodytas tik automobilio valstybinis numerio ženklas. Nuotraukoje matėsi tik automobilio stiklas ir žmogus su kepure. Gautus Vokietijos institucijos dokumentus ir pranešimus su nuotrauka jis kažkur pasidėjo ir dabar neranda, gali būti, kad juos jau sudegino. Jis parašė Vokietijos institucijai elektroninį laišką su paaiškinimu, kad jų atsiųstoje nuotraukoje automobilis neatitinka jų turimo automobilio, tačiau šie nieko jiems neatrašė ir nieko daugiau neatsiuntė. Atsiųsta nuotrauka buvo juodai balta ir joje matėsi tik automobilio stiklas bei žmogaus veidas. Jo tėvas niekada nebuvo išvykęs į Vokietiją. Automobilis, kuris priklauso jo tėvui, irgi niekada nebuvo išvykęs į Vokietiją. Jis pats (liudytojas) vairuoja tėvui priklausantį automobilį, tačiau irgi nė karto nebuvo išvykęs į Vokietiją tėvui priklausančiu automobiliu. Atsiųstuose dokumentuose automobilio valstybinis numerio ženklas sutapo su jo tėvui priklausančio automobilio valstybiniu numerio ženklu. Galbūt ten buvo užfiksuotas automobilis su padirbtais automobilio valstybiniais numerio ženklais.

Prokurorė teisme nurodė, jog nors Vokietija prašo pripažinti piniginę sankciją, tačiau nagrinėjant šį klausimą paaiškėjo, kad P. U. turi automobilį, kurio valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo automobiliu už Lietuvos ribų jis buvo išvykęs tik prieš 10 metų. Pats P. U. kreipėsi į Lietuvos policiją nurodydamas, kad nuotraukose nesutampa automobilio duomenys. Todėl prokurorė prašė nepripažinti sprendimo dėl P. U. paskirtos piniginės sankcijos ir nevykdyti jo Lietuvos Respublikoje, kadangi šis asmuo nėra atsakingas už padarytą pažeidimą.

Atsisakoma pripažinti piniginę sankciją.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 365¹ straipsnio 1 dalis numato, jog Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas <...>. Piniginė sankcija ar jos dalys, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi būti sumokėtos į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo arba nukentėjusiojo ar trečiųjų asmenų sąskaitas. Prireikus teismas nutartimi nustato, į kokių institucijų ar asmenų sąskaitas turi būti sumokėtos atitinkamos piniginės sankcijos dalys (BPK 365² straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, neperžiūri sprendimo dėl piniginės sankcijos paskyrimo atsakingo asmens kaltės požiūriu, nesprendžia atsakingo asmens kaltės klausimo ar paskirtos sankcijos teisingumo (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-591-923/2022; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. 1S-37-616/2022 ir kt.). Tarybos pagrindų sprendimas 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra vienas iš abipusio pripažinimo principu grindžiamų Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Šio pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, jog sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo. Taigi valstybės narės turi pasitikėti viena kitos teisine sistema, tikėti, jog teismo sprendimas užsienio valstybėje buvo priimtas laikantis visuotinai priimtinų žmogaus teisių apsaugos standartų ir pripažinti kitos valstybės kompetentingos institucijos teismo sprendimą be išsamaus faktinių situacijos aplinkybių tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos – Vidaus reikalų ir sporto įstaigos Migracijos tarnybos Baudų skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu P. U. buvo paskirta galutinė 98,50 Eur dydžio piniginė sankcija, kurią sudaro 70 Eur dydžio piniginė bauda už 2024 m. rugpjūčio 14 d. 23 val. 12 min. transporto priemone, kurios valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nustatyto greičio viršijimas) ir 28,50 Eur patirtos procesinės išlaidos. Šis sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 28 d. Kadangi paskirta piniginė bauda nebuvo sumokėta, todėl Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentinga institucija prašo pripažinti 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu paskirtą piniginę sankciją ir vykdyti ją Lietuvos Respublikoje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pinigine sankcija nubaustas P. U. nesutiko su pinigine sankcija, jis patvirtino turintis automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau nei jis pats, nei koks nors kitas asmuo niekada nėra vykę į Vokietiją šiuo automobiliu. Minėtu automobiliu naudojasi ir jo sūnus M. U., tačiau ir šis nėra buvęs Vokietijoje šiuo automobiliu. Gavus dokumentus ir fiksuoto pažeidimo nuotrauką, kurioje aiškiai matėsi, kad tai didesnis nei jo turimas automobilis ir jį vairuoja kitas asmuo, jie kreipėsi tiek į Lietuvos policiją, tiek į Vokietijos instituciją, bet situacija nebuvo išsiaiškinta. Liudytoju teisme apklaustas pinigine sankcija nubausto P. U. sūnus M. U. nurodė visiškai analogiškas aplinkybes, patvirtindamas, kad jo tėvas turi automobilį, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), tačiau nei jie patys, nei minėtas automobilis niekada nėra buvę Vokietijoje. Gavę dokumentus iš Vokietijos institucijos, jie bandė aiškintis aplinkybes tiek su ta institucija, tiek ir su Lietuvos policija, tačiau negavo jokių atsakymų.

Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, sprendžiama, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių tai, kad būtent pinigine sankcija nubaustam P. U. priklausančiu automobiliu buvo padarytas liudijime nurodytas teisės pažeidimas. Todėl atsisakoma pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos – Vidaus reikalų ir sporto įstaigos Migracijos tarnybos Baudų skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu P. U. paskirtą 98,50 Eur dydžio piniginę sankciją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos institucijos – Vidaus reikalų ir sporto įstaigos Migracijos tarnybos Baudų skyriaus 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu P. U. paskirtą 98,50 Eur dydžio piniginę sankciją.

Apie atsisakymą pripažinti piniginę sankciją nedelsiant informuoti Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingą instituciją – Bundesamt für Justiz.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.