Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimas

2020-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-114-439/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-27
Bylos Nr.
A5.-114-439/2020
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00037-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Elena Bartulienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. M.
Institucija
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-114-439/2020Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00037-2020-1
ROIK: 20110569660(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.5; 9.4.3; 9.4.4; 9.18; 9.32; 21.9.10

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2020 m. vasario 27 d.

TauragėTauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Bartulienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei I. Ž.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., jo atstovei advokatei S. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., Lietuvos Respublikos pilietis, UAB „T“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 straipsnio 3 dalį, 162 straipsnio 1 dalį, 163 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 4 dalį, 205 straipsnio 6 dalį.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., būdamas UAB „T“, buveinė (duomenys neskelbtini), direktorius, bendrovės vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą:

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir apskaitos dokumentais nepagrindė visų ūkinių įvykių, kurie privalėjo būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją bei siekdamas išvengti mokesčių, nepateikė jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei duomenų apie faktiškai įvykusias ūkines operacijas – piniginių lėšų už suteiktas paslaugas fiziniams, juridiniams asmenims gavimą iš viso – 14400,00 Eur, bei su darbo santykiais susijusias išmokas grynaisiais pinigais iš viso 8000,00 Eur;

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. klientams už suteiktas paslaugas neišrašė pinigų priėmimo kvitų ne mažiau kaip 9600,00 Eur sumai ir nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., neužtikrino, kad kasos aparatu būtų apskaityta ne mažiau kaip 4800,00 Eur pajamų suma gauta iš klientų už šiems suteiktas paslaugas (bendrovė gautoms iš klientų pajamoms apskaityti kasos aparatą įsirengė 2019 m. rugsėjo 2 d.);

per 2019 m. gegužės - gruodžio mėnesius odontologei L. L. išmokėjo bendrą 8000,00 Eur neapskaitytą darbo užmokesčio sumą (per 1 mėn. ne mažiau taip 1000,00 Eur);

organizuodamas ir vykdydamas UAB „T“ veiklą apgaulingai tvarkė bendrovės teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. iš viso nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo bendros 6159,31 Eur mokesčių ir įmokų sumos; 2782,61 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 3376,70 Eur įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. UAB „Taudenta“ nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 6159,31 Eur (2782,61 + 3376,70) mokesčių ir įmokų, tuo padarė 2782,61 Eur nuostolį Valstybės biudžetui ir 3376,70 Eur nuostolį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

Be to pagal patikrinimo metu pateiktą EKA (Datecs DP-55plus, korpuso Nr. 10004627) kasos operacijų žurnalą nustatyta, jog kasos operacijų žurnalas pildomas nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų, t. y. kasos operacijų žurnaluose nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. sausio 24 d. atsakingų asmenų parašais nepatvirtintos fiskalinės dienos „Z“ ataskaitos.

Tokiu būdu direktorius D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkto, 4 punkto, 10 punkto, 16 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 ir 3 dalies, 24 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos 2016 m. birželio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. XII-2508 10 straipsnio 1 ir 2 dalies, 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-255 patvirtintų „Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalo naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ 29 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 13 punkto reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką institucijai buvo žinoma.

Teismo posėdžio metu D. M. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų administracinių nusižengimų. Paaiškino, kad yra UAB „T” direktorius, pradėjo dirbti nuo 2018 m. spalio 1 d. Dirba neseniai su kasos aparatu, nei įmonės darbuotoja, nei buhalterė nežinojo, kad apačioje „Z“ ataskaitos turi būti patvirtintos parašu. Pasikeitė įstatymai ir, matyt, nespėjo susigaudyti. Reikėjo pirkti daug naujos įrangos, ėmė paskolas, visiems gydytojams buvo pakelti atlyginimai. Pripažįsta, kad buvo tam tikru laikotarpiu mokama vokelyje alga, dėl to, kad įmonė galėtų išgyventi. Viskas dabar pakeista ir sutvarkyta, visus užslėptus mokesčius sumokėjo, buhalteriją sutvarkė. Į deklaracijas įtraukė tas sumas, kurios buvo neapskaitytos. Labai smarkiai pasimokė iš savo klaidų. Dėl darbo laiko apskaitos pažeidimo, tai gali paaiškinti, jog to pačio patikrinimo metu šis pažeidimas nustatytas, buvo sumaišyti tabeliai. Baudą už šį administracinį pažeidimą sumokėjo. Prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą.

D. M. atstovė advokatė S. M. prašė atsižvelgti į D. M. asmenybę, į tai, kad jis charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio pažeidimus, nuoširdžiai dėl to gailisi, neneigia juos padaręs, nuslėptus mokesčius sumokėjo, patikslino deklaracijose neapskaitytas sumas, yra vedęs, su sutuoktine augina dvi mažametes dukras. Nors D. M. dirba dviejose įmonėse, darbo užmokesčiai, auginant du mažamečius vaikus, nėra dideli. Jo finansinė padėtis vidutinė, kuriai įtaką daro ir D. M. sveikata. Padaryti pažeidimai yra nepiktybiški. D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas aplinkybes būtų neproporcinga D. M. pažeidimams taikyti gan didelę nuobaudą, nes šiandien tai būtų finansiškai sunku susimokėti. Dėl ko prašo D. M. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti kiek galima švelnesnę nuobaudą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. M. kaltę pagal jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą nuo pradžių pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų administracinių nusižengimų. Be D. M. visiško kaltės pripažinimo jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, iš kurio matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, yra D. M. paaiškinimas, jog visus nuslėptus mokesčius sumokėjo (apie 6000,00 Eur), t. y. įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį (8000,00 Eur) ir neapskaitytas pajamas (14400,00 Eur), patikslino deklaracijas, biudžetui padalytą žalą visiškai eliminavo. D. M. kaltė įrodyta 2020 m. vasario 12 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT) patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-19-806-A4, UAB „T“ buhalterės L. B. buhalterinėmis pažymomis apie neapskaitytą 8000,00 Eur darbo užmokestį odontologei L. L. bei neapskaitytas 14400,00 Eur pajamas, 2020 m. vasario 6 d. d. FNTT specialisto išaiškinimu dėl UAB „T“ ūkinės finansinės veiklos, 2020 m. vasario 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl patikrinimo Nr. 04/12-1-19-806 baigimo, UAB „Taudenta“ priskaitymų - išskaitymų žiniaraščiu, darbo kalendoriuje darytų neapskaitytų iš pacientų paimtų pajamų kopijomis, bei D. M. rašytiniu paaiškinimu.

Administracinio nusižengimo byloje įrodyta, jog D. M., būdamas UAB „T“, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bendrovės vadovu ir būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, padarė administracinius nusižengimus, numatytus: ANK 99 straipsnio 3 dalyje (tyčinis darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas); ANK 162 straipsnio 1 dalyje ( kasos aparatų eksploatavimo ar kasos operacijų tvarkos pažeidimas); ANK 163 straipsnio 4 dalyje ( kasos aparato kvito už suteiktas paslaugas išdavimą užtikrinančių priemonių nesiėmimas); ANK 187 straipsnio 4 dalyje (duomenų apie juridinio asmens pajamas pateikimas, žinant, kad jie neteisingi, t. y. neįrašymas į deklaraciją visų pajamų, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio); ANK 205 straipsnio 6 dalyje (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas nuslepiant, siekiant nuslėpti daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus).

Teismas, skirdamas D. M. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į jo asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. D. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir gailisi juos padaręs (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), savo noru pašalino padarytą 2782,61 Eur žalą valstybės biudžetui ir 3376,70 Eur žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ( ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus nėra baustas ir iš viso praeityje nebaustas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje (iki 2020 m. sausio 1 d. buvusioje ANK 34 straipsnio 5 dalyje) numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į padarytų administracinių nusižengimų pobūdžius, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, jog yra pagrindas pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad už padarytą administracinį nusižengimą įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad jų taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007). Pažymėtina, kad D. M. nuo FNTT tyrimo pradžios pripažino kaltę dėl visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, netrukdė tyrimui, geranoriškai sumokėjo visus nuslėptus mokesčius (6159,31 Eur), t. y. įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį (8000,00 Eur) ir neapskaitytas pajamas (14400,00 Eur), atlygino padarytą žalą valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, patikslino bendrovės deklaracijoje neapskaitytas sumas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidėjas gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, jis praeityje visiškai nebaustas administracine tvarka, turi sveikatos problemų, kurių gydymui reikalingos finansinės lėšos. Be to teismas atsižvelgia į tai, kad ANK 205 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta labai griežta nuobauda - bauda nuo 5200 Eur iki 6000 Eur ir tokia nuobauda, vertinant byloje nustatytas aplinkybes, pažeidėjui būtų per griežta. Teismas sprendžia, jog yra pagrindas tikėti, kad FNTT atliktas patikrinimas pažeidėją įtakos prevenciškai daugiau nebedaryti tokio pobūdžio administracinių nusižengimų, o teismui paskyrus mažesnę nuobaudą už ANK 205 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą minimalų nuobaudos – baudos dydį (5200 Eur), bus įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Už administracinius nusižengimus, numatytus: ANK 99 straipsnio 3 dalyje, ANK 162 straipsnio 1 dalyje, ANK 163 straipsnio 4 dalyje, ANK 187 straipsnio 4 dalyje, pažeidėjui skirtinos minimalios, sankcijose nustatytos nuobaudos – baudos. Kadangi pažeidėjas vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl administracinės nuobaudos skiriamos už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai ir galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti D. M. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 99 straipsnio 3 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, 163 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 4 dalyje, 205 straipsnio 6 dalyje ir nubausti:

- pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį – 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) bauda;

- pagal ANK 162 straipsnio 1 dalį – 90 Eur (devyniasdešimties eurų bauda);

- pagal ANK 163 straipsnio 4 dalį – 840 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų) bauda;

- pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį – 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda;

- pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį, taikant Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalį – 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnes nuobaudas ir paskirti D. M. galutinę administracinę nuobaudą – 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 20110569660.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Bartulienė