Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo O. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir O. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš O. V. priteista 18 741, 32 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios D. C. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. V. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 21.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., asmeninio konflikto su savo motina D. C. metu, smogė pastarajai ne mažiau septynis smūgius į galvos, veido ir krūtinės sritis, padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą, pasireiškusį daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis galvoje, veide, odos nubrozdinimu nosyje, nosies kaulų bei pertvaros lūžiais, galvos smegenų sumušimu didžiosios smegenų jungties srityje tarp šoninių skilvelių, poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, smakre, odos nubrozdinimu apatinėje lūpoje, kraujosruvomis minkštuose audiniuose kairės akies vokų-kairio skruostikaulio kūno srityje, momenyje, dešinėje smilkininėje srityje, kas komplikavosi smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučiu uždegimu, kairės pusės pleuros uždegimu, progresuojančiu dauginiu organų disfunkcijos sindromu pasibaigusiu D. C. mirtimi. Tokiu būdu O. V. nužudė savo šeimos narį - motiną D. C..

Nuteistojo O. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neišsamiai ištyrus visus byloje esančius duomenis, grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, todėl naikintinas. Nuteistasis skunde nesutinka su apygardos teismo išvada, jog jis savo motinai D. C. sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas. Apeliantas tvirtina nukentėjusiajai sudavęs du nestiprius smūgius kumščiu į kairę galvos pusę, kurie negalėjo būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos mirtimi. Tuo tarpu kitus teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotus sužalojimus, turėjusius įtakos D. C. mirčiai, ji galėjo pasidaryti pati, griūdama nuo laiptų. Tą aplinkybę, jog apeliantas savo motinai sudavė tik du nestiprius smūgius kaire ranka, patvirtina ir tai, kad konflikto su motina metu jis buvo susižalojęs dešinę ranką ir ja jokių veiksmų atlikti, juo labiau – suduoti smūgių, negalėjo. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad nei ikiteisminiame tyrime, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo imtasi priemonių siekiant išsiaiškinti, ar apeliantas galėjo susižaloti ranką jo nurodytu būdu ir ar šie sužalojimai apribojo galimybę suduoti smūgius dešine ranka.

Nuteistasis teigia, jog byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada dėl D. C. padarytų sužalojimų ir jos mirties priežasties yra neišsami bei nepatikima. Joje nėra nurodyta, kokie konkretūs sužalojimai padaryti nukentėjusiajai ir koks šių sužalojimų atsiradimo mechanizmas, išsidėstymas kūne bei kitos svarbios aplinkybės, leidžiančios daryti kategoriškas išvadas dėl nukentėjusiosios mirties priežasties. Apelianto nuomone, nei minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, nei ją pateikusio eksperto paaiškinimai teisiamajame posėdyje kategoriškai nepaneigia jo parodymų apie tai, kad nukentėjusioji susižalojo pati, griūdama nuo laiptų bei galva atsitrenkdama į medinę taburetę ir keramines plyteles. Nustatant nukentėjusiosios D. C. sužalojimo aplinkybes buvo būtina apklausti Šalčininkų ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytojus, apžiūrėjusius žuvusiąją. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių išsamiai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą ir minėtų gydytojų teisiamajame posėdyje neapklausė. Siekiant išsamiai išsiaiškinti nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybes ir nustatyti jos mirties priežastį, byloje būtina paskirti naują teismo medicinos ekspertizę.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog O. V. kaltės tyčia nužudžius motiną nepatvirtina liudytojų I. L. ir L. N. parodymai, kuriuose jie teigė įvykio dieną matę ant grindų gulinčią nukentėjusiąją, kurios veidas buvo pamėlęs. Apeliantas teigia, jog tokie liudytojų parodymai neduoda pagrindo išvadai, jog liudytojų matytus sužalojimus D. C. padarė būtent nuteistasis. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai liudytojo V. C. byloje duotus parodymus pripažino patikimais, kadangi jie nesutampa su liudytojos M. D. parodymais.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis O. V. savo apeliaciniame skunde neneigia įvykio dieną vartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. C., tačiau tvirtina, jog ši mirė ne nuo jo suduotų smūgių, o griūdama nuo laiptų bei galva atsitrenkdama į medinę taburetę ir keramines plyteles. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai prieštarauja patikimais bylos duomenimis nustatytoms faktinėms D. C. nužudymo aplinkybėms.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme aprašyta veika buvo būtina padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, ištyrusi apelianto ginčijamas teismo nuosprendyje nurodytas bylos aplinkybes, sprendžia, jog apygardos teismo išvados dėl nuteistojo O. V. atliktų veiksmų prieš nukentėjusiąją D. C. pobūdžio, apimties bei šių veiksmų padarinių – jos mirties, yra pagrįstos byloje surinktais ir teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais.

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusioji D. C. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis galvoje, veide; odos nubrozdinimu nosyje; nosies kaulų bei pertvaros lūžiais; galvos smegenų sumušimu didžiosios smegenų jungties srityje tarp šoninių skilvelių; poodinėmis kraujosruvomis kairiame skruoste, smakre; odos nubrozdinimu apatinėje lūpoje; kraujosruvomis kairiame skruoste, smakre; odos nubrozdinimu apatinėje lūpoje; kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose kairės akies vokų – kairio skruostikaulio kūno srityje, momenyje, dešinėje, smilkininėje srityje. Šie sužalojimai komplikavosi smegenų koma, abipusiu pūlingu plaučių uždegimu, kairės pusės pleuros uždegimu, progresuojančiu organų disfunkcijos sindromu. Tyrimą atlikęs ekspertas padarė išvadą, kad visi D. C. nustatyti sužalojimai, išskyrus supūliavusią žaizdą liežuvyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiosios D. C. mirtis įvyko dėl pirmiau minėtų sužalojimų visumos (1 t. 60-65 b.l.). Šios pirmiau minėtos specialisto išvados teisingumą ekspertas D. F. patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje (2 t. 26-27 b.l.). Siekiant patikrinti apelianto keliamą versiją dėl nukentėjusiosios D. C. susižalojimo jai nugriuvus nuo laiptų, teisiamajame posėdyje buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis. Jis, įvertinęs byloje esančius medicininius dokumentus, susijusius su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, paaiškino, kad pirmiau aptarta teismo medicinos specialisto išvada, pagal kurią D. C. mirtis įvyko dėl sužalojimų galvoje visumos, yra pagrįsta. J. M. Paliulis taip pat nurodė, kad, įvertinus nukentėjusiosios kūne nustatytus sužalojimus, nuteistojo O. V. versija, jog D. C. mirtį sukėlę sužalojimai galėjo būti padaryti jai pačiai griūnant nuo laiptų, yra mažai tikėtina. Eksperto teigimu, tokiu atveju sužalojimai turėjo būti padaryti ne tik priekiniuose kūno paviršiuose, bet ir kitose kūno dalyse. Todėl labiausiai tikėtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius kietais bukais daiktais (2 t.36-39 b.l.).

Nuteistojo O. V. apeliaciniame skunde keliama versija dėl nukentėjusiosios susižalojimo nugriuvus nuo laiptų paneigiama ir kitais bylos duomenimis. Iš byloje esančių nuteistojo O. V. parodymų matyti, kad jis palaikydamas savo gynybinę versiją, tuo pačiu nei vienuose parodymuose nepatvirtino, jog pats būtų matęs, kaip nukentėjusioji griuvo nuo laiptų ir susižalojo. Iš jo parodymų seka, jog išvada apie D. C. griuvimą nuo laiptų ir susižalojimą, jis padarė išgirdęs triukšmą laiptų pusėje. Pagal nuteistojo O. V. aiškinimą, būtent tuo metu (griūdama nuo laiptų) nukentėjusioji ir galėjo patirti galvoje užfiksuotus, jos mirtį sukėlusius sužalojimus. Tačiau toks įvykio aplinkybių aiškinimas prieštarauja tiek jo paties parodymams apie tolimesnę įvykių eigą, tiek teismo medicinos ekspertų išvadoms bei teisme duotiems jų paaiškinimams. Pagal apelianto parodymus, jis tuoj pat po išgirsto triukšmo nulipo laiptais į pirmąjį aukštą. Tuo metu motina sėdėjo fotelyje, buvo sąmoninga, savijauta nesiskundė, jos veide jokių sužalojimų nesimatė. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusiajai padaryti daugybiniai sužalojimai, pasireiškę kraujosruvomis veide, kairiame skruoste, smakre, kairės akies voko – kairio skruostikaulio srityje, momenyje, dešinėje smilkininėje srityje, nosies kaulų pertvaros lūžiais. Pagal teismo medicinos eksperto J. M. Paliulio paaiškinimus teisiamajame posėdyje, esant nosies kaulų lūžiams, pažeidžiama gleivinė, o tai sukelia kraujavimą iš nosies. Akivaizdu, jog įvykio aplinkybėms susiklosčius tokiu būdu, kaip jas nurodo apeliantas, t.y. nukentėjusiajai nugriuvus nuo laiptų ir patyrus byloje nustatytus kūno sužalojimus, pastaroji nebūtų galėjusi visiškai laisvai bendrauti su nuteistuoju. Akivaizdu ir tai, kad nustatytų sužalojimų nukentėjusiosios galvoje (veide) nuteistasis nebūtų nepastebėjęs, jeigu jie būtų buvę padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis. Tą aplinkybę, jog D. C. po patirtų sužalojimų buvo labai sunkios būklės, todėl negalėjo bendrauti su apeliantu, patvirtina ir liudytojų L. N., I. L., T. I. parodymai, iš kurių matyti, kad sunkiai sužalota nukentėjusioji buvo rasta gulinti ant grindų, ji buvo be sąmonės.

Pirmiau aptarti prieštaravimai nuteistojo O. V. parodymuose, jų neatitikimas teismo medicinos specialisto išvadoms, eksperto parodymams, duoda pakankamą pagrindą atmesti apeliacinio skundo teiginius, jog nukentėjusioji mirtį sukėlusius sužalojimus patyrė nugriūdama nuo laiptų, o jis dėl nužudymo nuteistas nepagrįstai.

Taigi priešingai nei teigiama nuteistojo O. V. apeliaciniame skunde, pirmiau aptarti įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada ir ją papildantys ekspertų paaiškinimai, liudytojų L. N., I. L., T. I. parodymai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog D. C. mirė nuo sužalojimų galvoje, padarytų ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, visumos. Šiuos sužalojimus nukentėjusioji patyrė ne griūdama nuo laiptų, kaip tai teigiama O. V. apeliaciniame skunde, o jam sudavus ne mažiau kaip septynis smūgius. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartus duomenis, pagrįstai ir motyvuotai atmetė O. V. bei jo gynėjo prašymą paskirti byloje naują kompleksinę teismo medicinos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismo motyvais, jog šioje byloje teismo medicinos specialisto išvadą pateikęs ekspertas rėmėsi visais nukentėjusiosios D. C. medicininiais dokumentais, juos tinkamai įvertino. Ekspertas J. M. Paliulis paaiškino, kad šioje byloje paskirti naują kompleksinę teismo medicinos ekspertizę yra netikslinga, kadangi po nukentėjusiosios mirties praėjo ilgas laiko tarpas ir visi sužalojimai minkštuosiuose audiniuose yra išnykę. Be to, teismo medicinos specialisto išvadą pateikęs ekspertas įvertino visus medicininius dokumentus, todėl nėra pagrindo jų vertinti pakartotinai. Pirmiau aptartais bylos duomenimis paneigiama ir ta nuteistojo O. V. versija, jog minėtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati, griūdama nuo laiptų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šių pirmiau aptartų bylos duomenų patikimumu.

Nuteistasis O. V. savo apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, tvirtina, jog jis nukentėjusiajai D. C. galėjo suduoti tik du nestiprius smūgius, kadangi įvykio metu jis buvo susižalojęs ranką. Tokie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti. Iš byloje esančių medicinių dokumentų matyti, kad O. V. po įvykio buvo diagnozuotos dešinio dilbio pjautinės žaizdos (1 t. 89 b.l.). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T. I. patvirtino, kad ji dirba greitosios medicinos pagalbos felčerė ir 2010 m. rugsėjo 25 d. apžiūrėjo nuteistąjį O. V.. Nors šio ranka ir drabužiai buvo kruvini, tačiau jis buvo sąmoningas, galėjo netrukdomai judėti (2 t. 25-26 b.l.). Taigi akivaizdu, jog O. V. nustatyti sužalojimai nebuvo tokio pobūdžio ir mąsto, kad būtų objektyviai sutrukdę suduoti smūgius nukentėjusiajai D. C.. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, duodančių pagrindo manyti, jog O. V. įvykio metu būtų negalėjęs suduoti smūgius kairiąja ranka ar kojomis.

Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis – paties apelianto, liudytojų V. C., I. L., L. N. parodymais byloje patikimai ir neginčijamai nustatyta ir tai, kad 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 21 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, buvo tik nuteistasis O. V. ir žuvusioji D. C.. Vadinasi, teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus nukentėjusiajai D. C. galėjo padaryti tik apeliantas. Nuteistojo kaltę nužudžius D. C. patvirtina ir netiesioginiai įrodymų šaltiniai – nukentėjusiosios I. L., liudytojų V. C., A. V. ir A. V. parodymai, iš kurių matyti, kad nuteistasis O. V. nuolat konfliktuodavo su savo motina ir jos atžvilgiu naudodavo fizinį smurtą. Be to, teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T. I. nurodė, kad vežant nukentėjusiąją D. C. į ligoninę, ši, paklausta apie sužalojimo aplinkybes, pasakė „sūnelis“ (2 t. 25-26 b.l.). Kaip jau buvo minėta, įvykio metu D. C. namuose buvo tik O. V., todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji įvardindama ją sužalojusį asmenį kalbėjo būtent apie apeliantą.

Taigi, įvertinus visus šiuos pirmiau aptartus duomenis, akivaizdu, jog jie sudaro vientisą įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad ne kas nors kitas, o būtent O. V. apygardos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius savo motinai D. C. į galvą bei krūtinę, dėl ko įvykus smegenų komai ir išsivysčius abipusiam pūlingam plaučių uždegimui, nukentėjusioji mirė. Tokie apelianto nusikalstami veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmė O. V. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų. Nuteistajam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to neprašoma ir apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. V. apeliacinį skundą atmesti.