- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-570-265/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas, Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- E. K.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Kulberkienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.6.1; 78.2.1; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2009 m. rugsėjo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Editai Linkutei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei N. K., atsakovo E. K. atstovui advokatui Vidmantui Žylei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui Evaldui Tauriniui, apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui E. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, iki dukros taps pilnametės, nustatyti uzufruktą atsakovui priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilius BMW 316 ir BMW 520, o ieškovei priteisti 1500 Lt už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę, iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. 2006-11-24 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. 296, tarp E. K. ir N. K. nutraukė, pripažino, kad santuoka iširo dėl E. K. kaltės; nustatė nepilnamečių dukrų E. K. ir E. K. gyvenamąją vietą su motina N. K.; priteisė iš E. K. dukrų E. K. ir E. K. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienai iki jų pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė N. K. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja; nustatė N. K., E. K. ir E. K. uzufruktą iki jų pilnametystės ? teisę gyventi E. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini); priteisė iš E. K. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt kompensaciją N. K.; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo paliko galioti 2008-08-11 Kretingos rajono apylinkės teismo ir 2008-11-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimis paskirtas laikinąsias apsaugos priemones; po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes: K., K.; reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtą; priteisė iš E. K. 468 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir priteisė ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neturi būsto, nustatė uzufruktą ieškovei ir dukroms iki jų pilnametystės gyventi atsakovui priklausančiame bute.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. prašo Kretingos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovė neatliko sutuoktinės pareigų, netinkamai prižiūrėjo vaikus, buvo palikusi šeimą. Apeliantas pažymi, kad teismo sprendimu priteista suma vaikams išlaikyti yra aiškiai per didelė, nes dukros yra dar mažos, be to, išlaikyti vaikus privalo abu tėvai proporcingai. Teigia, kad automobilis BMW 316 parduotas ieškovei žinant, o automobilio BMW 520 rinkos vertė yra 1000 Lt, todėl atsakovei priteista kompensacija mažintina iki 500 Lt. Teigia, kad nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtrauktas kreditorius AB DnB NORD bankas, todėl teismo sprendimas naikintinas ir perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. K. su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2006-11-24 Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. 296 (b. l. 9). Dar iki santuokos sudarymo, gyvenant kartu, 2006-08-05 gimė duktė E. K., o 2007-09-22 gimė duktė E. K. (b. l. 13-14).
Dėl sutuoktinių kaltės
Pagal CK trečiosios knygos IV skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą, iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas, nustatytas CK 3.60 str. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26?3.30 str., 3.35?3.36 str., 3.85, 3.92 str., 3.10 str, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Šios pareigos yra lojalumas, savitarpio pagalba, moralinė ir materialinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir šeima. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis buvo neištikimas, žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose ir nurodęs, kad vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, o tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka iširo ne dėl šių priežasčių, pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, būtent dėl šių priežasčių (2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertintos visos reikšmingos objektyvios ir subjektyvios aplinkybes, turinčios reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Be to, vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
Šiuo atveju abi šalys įrodinėjo sutuoktinių kaltę preziumuojančias aplinkybes: ieškovė ? atsakovo netinkamą elgesį su ja, o atsakovas – ieškovės pabėgimą iš namų ir kūdikio palikimą. Tačiau pagal paminėtas įrodinėjimo paskirstymo taisykles šalys privalėjo tiek aplinkybes, preziumuojančias kaltę, tiek ir kitas aplinkybes, dėl kurių šeima iširo, įrodyti. Pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo kaltę pagrindžiančiais sprendimo motyvais. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pripažinti, kad santuoka nutraukta taip pat ir dėl ieškovės kaltės.
Byloje nustatyta, kad ieškovė kelis kartus buvo išėjusi iš namų, atsakovui palikdama kūdikį, atsakovas dėl jos dingimo kreipėsi į policiją. Dėl įtemptų santykių šeimoje ieškovė su dukromis du kartus gyveno Kretingos socialinių paslaugų centre (b. l. 16). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šeimoje nuolat kilo konfliktų dėl vaikų priežiūros, higienos ir tvarkos namuose, santykių su giminaičiais. Tai pavirtina, jog ieškovė dėl jauno amžiaus ar nepakankamų socialinių įgūdžių ne visada tinkamai atliko sutuoktinės pareigas. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė pripažino savo kaltę dėl kūdikio palikimo ir šeimos iširimo, tačiau nurodė, jo atsakovo kaltė didesnė.
Todėl įvertinus paminėtus šalių paaiškinimus ir įrodymus darytina išvada, kad šalys nevykdė CK 3.27 str. nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti ir pažeisdamos šias pareigas nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių bei derinti tarpusavyje vaikų auklėjimo klausimų. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Darytina išvada, kad ir ieškovė pažeidė šias paminėtas pareigas, nebūdama pakankamai lojali ieškovui, ne visada tinkamai rūpinosi vaikais. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pripažintina, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, naikintina sprendimo dalis dėl 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo N. K. priteisimo ir ši ieškinio dalis atmestina.
Dėl kompensacijos ieškovei priteisimo ir uzufrukto nustatymo
Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą taip pat nesutinka ir su ieškovei priteistos 1000 Lt kompensacijos dydžiu. LR CK 3.117 str. 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuri galioja, nesvarbu, kokio dydžio sutuoktinių pajamos ar koks jų veiklos pobūdis. Šios prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik LR CK 3.123 str. nustatytais pagrindais (LR CK 3.117 str. 2 dalis). LR CK 3.117 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 1000 Lt kompensacijos už atsakovui tenkančius šeimoje turėtus automobilius. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu įregistruotas automobilis BMW 520, o automobilis BMW 316 parduotas 2008-03-19 (b. l. 60). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė patvirtino, kad žinojo apie automobilio BMW 316 pardavimą, sutiko, jog automobilio BMW 520 vertė yra 1000 Lt, ir sutiko su jai tenkančia 500 Lt kompensacija. Atsižvelgdama į tai, jog automobilis BMV 520 yra dvidešimties metų senumo, teisėjų kolegija sutinka, kad jo vertė yra 1000 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista kompensacija ieškovei mažintina iki 500 Lt.
2008-12-31 Kretingos rajono apylinkės teismas sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą ir nustatė ieškovei N. K., E. K. ir E. K. uzufruktą iki jų pilnametystės ? teisę gyventi E. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė patvirtino, kad uzufruktu nesinaudos, nes nemato galimybės gyventi viename bute su atsakovu, nuomojasi butą, kuriame gyvena kartu su dukromis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas uzufruktą nustatė neįvertinęs konfliktiškų ieškovės ir atsakovo santykių, taigi esant tokiai situacijai uzufrukto nustatymas yra netikslingas, todėl nustatytas uzufruktas naikintinas.
Dėl išlaikymo vaikams dydžio
CK 3.3 str. nurodoma, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192). CK 3.192 str. 2 d., reglamentuojanti vaiko išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tai nereiškia, kad jei vieno tėvo turtinė padėtis yra blogesnė negu kito, kitas tėvas negali teikti išlaikymo daugiau. Tačiau šiuo atveju šalių turtinė padėtis yra skirtinga, nes atsakovas turi darbą ir gauna nuolatinį darbo užmokestį, o ieškovė augina dvi mažametes dukras, niekur nedirba, mokosi. Įvertintina tai, kad ieškovei ir dukroms naikintinas uzufruktas ? teisė iki jų pilnametystės gyventi E. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl ieškovei papildomai reikalingos lėšos būsto nuomai. Atsakovas pagrindiniu motyvu, jog išlaikymo suma vaikams turi būti sumažinta, nurodo jo negalėjimą pragyventi ir išlaikyti butą. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovas yra darbingas asmuo, neturintis sveikatos problemų, neturi kitų išlaikytinių, todėl kol ieškovė pradės dirbti, jam tenka pareiga teikti pagrindinę nepilnamečių dukrų išlaikymo dalį. Dėl šios priežasties keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui sumą nėra teisinio pagrindo.
Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas dėl neįtraukimo į procesą suinteresuotu asmeniu AB DnB NORD banko, kuris 2006-03-01 Kreditavimo sutartimi Nr. 7-111 suteikė E. K. 7000 Lt kreditą. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2006-03-01 Kreditavimo sutartis Nr. 7-111 sudaryta iki N. K. ir E. K. santuokos sudarymo, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai AB DnB NORD banko nelaikė trečiuoju asmeniui, šeimos turto kreditoriumi ir laikė šią prievolę asmenine E. K. prievole.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo (LR CPK 330 str., 329 str. 1 d.) atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). E. K. iš N. K. priteistina 129 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3d.). Iki 303 Lt sumažintina iš E. K. pirmosios instancijos teisme priteista žyminio mokesčio dalis valstybei (CPK 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325?330 straipsniais, teismas
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Panaikinti sprendimo dalį dėl 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo N. K. priteisimo ir šią ieškinio dalį atmesti.
Sumažinti iš E. K. N. K. priteistos kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį dydį iki 500 Lt.
Panaikinti N. K., E. K. ir E. K. nustatytą uzufruktą: teisę iki jų pilnametystės gyventi E. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), ir šią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti E. K. iš N. K. 129 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.
Sumažinti iš E. K. pirmosios instancijos teisme priteistą žyminį mokestį valstybei iki 303 Lt.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.