- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- AN2-175-651/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00443-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. ir jos atstovo pagal įstatymą Ž. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. L. S. 2019-03-01 11 val. (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodama transporto priemonę Aixam Roadline, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, nesilaikė priekinio saugaus tarpo, ko eigoje atsitrenkė į stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu L. S. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams. Pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) dydžio baudą. Vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino ir L. S. paskyrė galutinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą, kad nesuprato atsitrenkusi į kitą automobilį vertino kaip neįtikinimą, nes, anot teismo, įvertinus automobiliams padarytus sugadinimus, nebuvo įmanoma nepajusti smūgio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta L. S. ir jos atstovas pagal įstatymą Ž. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo dalį dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepranešus policijai panaikinti ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nesutinka su teismo nutarimo dalimi, kuria pripažinta, jog L. S. padarė ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nurodo, kad ji kontakto nesuprato ir nesuvokė, nepajuto, kai jos automobilio bamperio detalė užsikabino už kito automobilio valstybinio numerio krašto. Tvirtina, kad tai galėjo įvykti dėl to, kad jos automobilio variklio darbas yra gana aštrus ir jokio garso dėl nulūžusios detalės negirdėjo ir nejautė kontakto. Be to, nurodo, kad kartu su ja važiavo ir jos draugė, kuri tik išlipusi stotelėje pamatė, kad sugadintas automobilio bamperis. Tuomet ir suprato, jog galėjo atsitrenkti į Hondą Accord bamperį, o įtarimą sustiprino tai, jog išvažiuodama iš aikštelės girdėjo veikiančią automobilio signalizaciją. Supratusi, kas įvyko, grįžo į aikštelę. Mokytoja parodė prie jos automobilio numerio jos automobilio detalę ir paaiškino, kad jau iškvietė policiją. Kai atvyko policija, ji buvo įvykio vietoje, tačiau policija apkaltino ją pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Nesutinka su teismu, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
3.1. Anot apeliantės, teismas nesigilino į bylos aplinkybes, neapklausė kartu su ja važiavusios liudytojos, nevertino svarbių aplinkybių dėl sugrįžimo į įvykio vietą, teismas neapklausė tėvo, nors pastarasis buvo iškviestas į įvykio vietą. Be to, teismas nesiaiškino transporto priemonės konstrukcijos, kuri priskiriama prie keturračio motociklo tipo transporto priemonių ir neanalizavo, ar dėl to buvo galima negirdėti detalės nulūžimo, nepajusti smūgio. Dėl nurodytų priežasčių teismas nepagrįstai konstatavo jos tyčią pasišalinant iš eismo įvykio vietos ir nepagrįstai nesivadovavo suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2AT-11-202, 2AT-8-2013; 2AT-7-2013). Pažymi, kad apylinkės teismas neanalizavo ir nevertino kasacinio teismo nurodytų aplinkybių, būtinų įvertinti traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš įvykio vietos. Mano, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių subjektyviąją nusižengimo pusę.
3.2. Nesutinka su teismo jai paskirta nuobauda. Nesutinka su teismu, jog ji padarė labai šiurkštų nusižengimą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl žalos būtų pareiškusi pretenziją, kad padaryta žala siekia 15 bazinių bausmių dydžių. Teismas, skirdamas nuobaudą, nepagrįstai atsižvelgė į jos anksčiau padarytą nusižengimą, kuris iš esmės negali nulemti didesnės baudos paskyrimą. Be to, nurodo, kad teismo argumentas, jog pažeidėja yra jauna ir nepasirengusi vairuoti transporto priemones, negali būti priežastis atimti teisę vairuoti transporto priemones ir pažymi, kad yra išlaikiusi vairavimo egzaminą ir tai patvirtina, kad vairuoti ji pasirengusi. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint nuvykti į mokyklą, nes gyvena priemiestyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, atstovaujamas viršininko R. S., prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad L. S. kaltė padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta, o paskirta nuobauda yra teisinga ir adekvati padarytiems pažeidimams.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė ginčija nutarimo dalį, kuria ji pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Teigia, jog byloje nenustatyta jos tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, o nesant tyčios – nėra ir pažeidimo sudėties. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nėra.
7. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.
9. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl jos kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodyti visi minimo nusižengimo požymiai.
11. Byloje ginčo dėl objektyvių požymių buvimo, šiuo atveju nėra. Tačiau pažeidėja tvirtina, kad nėra jos tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos, kad ji, trumpam pasišalino iš eismo įvykio vietos ne dėl to, kad siekė išvengti atsakomybės, o dėl nesuvokimo padarius eismo įvykį.
12. Konstatuoti pažeidimo padarymą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, būtina konstatuoti tyčią, nes ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
12.1. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apeliante, jog byloje nėra įrodyta jos tyčia. Byloje esantys duomenys paneigia, kad L. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir norėjo taip elgtis. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, būtent pažeidėjos elgesys po įvykio rodo, kad ji iš įvykio vietos pasišalino ne siekdama išvengti atsakomybės, o nesupratusi kas įvyko ir sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo.
13.1. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykis įvyko mokyklos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). L. S. vairavo automobilį Aixam Roadline, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus priekinio atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo ant stovinčio automobilio priekinio bamperio liko pažeidėjos vairuojamo automobilio detalė, kuri buvo nuplėšta nuo automobilio priekinio bamperio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėja apsisukdama atsitrenkė į stovintį automobilį Honda Accord, tačiau nesustojo ir nuvažiavo (vaizdo įraše rodomas laikas 11:47 val., pagal paaiškinimus būtų 10:47 val.). Tačiau praėjus apie 12 min. pažeidėja grįžo į įvykio vietą (vaizdo įraše rodomas laikas 11:59 val., pagal paaiškinimą būtų 10:59 val.) (b. l.17). Nukentėjusioji A. B. nurodė, jog apie apgadintą automobilį sužinojo iš gimnazistų ir iš karto iškvietė policiją, tai buvo 10:59 val. (b. l. 9). Iš nustatytų duomenų matyti, kad pažeidėja į įvykio vietą grįžo tuo pačiu laiku kaip nuketėjusioji pranešė policijai apie įvykį. Pažeidėja paaiškino, kad ji nepajuto atsitrenkusi į kitą automobilį, nesuvokė, kas įvyko, dėl to nesustojo. Nurodo, kad ji pavežė draugę iki stotelės ir ji pamatė, kad automobilio bamperis apgadintas. Prisiminusi, kad mokyklos automobilių stovėjimo aikštelėje jai išvažiuojant suveikė kito automobilio signalizacija bei sužinojusi, kad jos bamperis apgadintas, suvokė, jog ji bus atsitrenkusi į kitą automobilį, todėl iš karto nedelsdama grįžo atgal į įvykio vietą. Mano, kad nepajusti galėjo dėl jos automobilio variklio skleidžiamo aštraus garso. Nurodo, kad tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, nes jos automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, įvykio metu buvo blaivi.
15. Pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju įvertino tik paties kontakto pobūdį, tačiau nevertino kitų aplinkybių, reikšmingų ANK 426 straipsnio 1 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo tyčios turiniui nustatyti. Teismas neanalizavo pažeidėjos elgesio iš karto po atsitrenkimo ir vėliau, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, padarė nepagrįstą išvadą dėl tiesioginės tyčios buvimo jos veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidėja sąžiningai klydo pasišalindama iš eismo įvykio. Pažeidėja nuo pat pradžių tvirtino, kad ji girdėjo kito automobilio signalizaciją, tačiau negirdėjo trenksmo garso galbūt dėl jos automobilio variklio skleidžiamo garso. Abejoti šiais argumentais, teismas neturi pagrindo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad pažeidėjos vairuojamas automobilis yra sunkusis keturratis motociklas, o tai reiškia, kad iš tiesų jo skleidžiamas variklio garsas gali būti žymiai stipresnis nei įprasto automobilio variklio skleidžiamas garsas (b. l. 15). Nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs automobiliams padarytus sugadinimus (pažeidėjos automobilio bamperio detalė užsikabino už stovinio automobilio valstybinio numerio) padarė išvadą, kad tokio kontakto negalėjo nepajusti, tačiau analizuojamu atveju vertinant tokio smūgio pajutimą svarbu įvertinti ne tik automobilio sugadinimus, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes. Analizuojamu atveju iš vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėja, atsitrenkusi į kitą automobilį, niekaip nesureagavo, t. y. nepristojo, neapsižvalgė, o tiesiog nuvažiavo. Tai tik sustiprina prielaidą, jog ji iš tiesų nesuprato padariusi eismo įvykį ir nesuvokė, kad pasišalindama iš eismo įvykio vietos ji elgiasi neteisėtai. Be to, jos grįžimas į įvykio vietą netrukus po įvykio (praėjo apie 12 min.), rodo, kad ji nesiekė nuslėpti įvykį ir taip išvengti atsakomybės. Įvertinus pažeidėjos nurodytas aplinkybes, kurios yra nuoseklios ir sutampa su byloje esančiais rašytinais įrodymais, vaizdo įrašu, matyti, kad pažeidėja grįžo į įvykio vietą iškarto supratusi kas įvyko ir dar iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą kalbėjosi su nukentėjusiąja. Iš nustatytų aplinkybių galima daryti prielaidą, kad eismo įvykio dalyvės nepildė eismo įvykio deklaracijos tik dėl to, kad nukentėjusioji ką tik buvo iškvietusi policijos pareigūnus. Jokių duomenų, kad nukentėjusioji bet kokiu atveju būtų atsisakiusi pildyti eismo įvykio deklaraciją, nėra.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad L. S. suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir sąmoningai, ignoruodama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip tai numato KET, iš jos pasišalino. Nesant pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad L. S. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo jos kaltę padarius šį nusižengimą. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog L. S. galėjo pajusti kontaktą su kitu automobiliu, nepakanka išvadai apie asmens kaltę padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
17. Konstatavus, kad L. S. veiksmuose nėra įrodyti visi nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, požymiai, pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuobaudos paskyrimu pagal šį straipsnį, netikslinga, todėl aukštesniosios teismas šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų pagrįstumo nepasisako.
18. Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visų bylos aplinkybių išsamiai neištyrė, todėl padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. S. veiksmuose yra visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutarimo dalis, kuria L. S. pripažinta kalta padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir pagal šį straipsnį nubausta, naikintina ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo byla nutrauktina L. S. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Panaikinus šią nutarimo dalį, naikintina ir nutarimo dalis, kuria vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemones - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutarimo dalį, kuria L. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta jai administracinė nuobauda – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams ir dėl šios dalies administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir L. S. paskirta galutinė nuobauda – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.