Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., B. M., K. J., A. Š., R. Š., E. Š., E. G., A. Š., A. Š., A. Š., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju byloje iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad V. Š. ir B. Š., santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš mirties įrašo ir iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad B. Š. mirė (duomenys neskelbtini), V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Pateiktas gimimo liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos R. V. (iki santuokos sudarymo Š.) tėvai yra V. Š. ir B. Š.. Byloje pateikti gimimo liudijimai ir įrašai patvirtina, kad A. Š., B. M., K. J., A. Š., R. Š., E. Š., E. G., A. Š., A. Š., A. Š., yra V. Š. ir B. Š. vaikai, kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktu, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pradavimo sutartimi, ir 0,2068 ha ploto žemės sklypas, įgytas (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko sprendimu, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. Š., t. y. turtas buvo įgytas santuokos metu. Iš (duomenys neskelbtini) testamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro niuro notarės N. D., matyti, kad V. Š. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jos mirties dienoje, paliko savo dukrai R. V.. (duomenys neskelbtini) pareiškimu apie palikimo priėmimą R. V. pareiškė, kad priima palikimą likusį po testatorės V. Š. mirties, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė I. K. šį pareiškimą patvirtino, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. gegužės 8 d. informacijos matyti, kad B. ir V. Š. šeima (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktiniui B. Š., minėtame name liko gyventi jo žmona V. Š., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. V. Š. deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 13 d. informacija patvirtina, kad už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamą geriamą vandenį, geriamojo vandens tiekimo sutartis V. Š. vardu buvo sudaryta 2023 m. spalio 23 d. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2024 m. gegužės 13 d. pažymos matyti, kad būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė V. Š. už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, vietinė rinkliava apmokėta iki (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad niekas po B. Š. mirties (duomenys neskelbtini), dėl palikimo paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš esmės neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui, kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė. Pareiškėja, nurodė, kad jos mama V. Š. po sutuoktinio B. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą, ji liko gyventi jų sodyboje, toliau naudojosi visu turtu ir juo rūpinosi daugiau kaip septyniolika metų. Po vyro mirties V. Š. remontavo namus: įrengė vonią, tualetą, virtuvėje ir miegamajame padarė remontą. Prižiūrėjo visą ūkį, rūpinosi sodu ir daržu, pjovė žolę aplink namą, pirko malkas.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms spręstina, kad toks po B. Š. mirties likusio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpintis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. V. Š. po sutuoktinio mirties niekur iš būsto neišsikraustė, liko jame gyventi, toliau rūpinosi savo turimu namų ūkiu, taip iš karto priėmė mirusio sutuoktinio B. Š. palikimą, todėl nagrinėtinu atveju darytina išvada, jog palikimą V. Š. priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą, tačiau laiku nesikreipė į vietos notarą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.