- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 2-3077-949/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01928-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- I. L., A. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. L., A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė sutuoktinės, pareiškėjo motinos O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Pareiškėjas A. L. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų I. L. bei A. M. mama O. L.. Jos sutuoktinis ir pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų I. L. ir A. M. tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties atsirado palikimas: butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo įsigytas sutuoktinių O. L. ir I. L. santuokos metu ir teisiškai įregistruotas I. L. vardu. Santuoka tarp O. L. ir I. L. nebuvo nutraukta. Nuo 2007-07-16 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, taip pat ir po O. L. mirties nuo (duomenys neskelbtini), visą turtą valdė, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo pareiškėjo tėvas. Nei pareiškėjas, nei I. L., nei suinteresuoti asmenys I. L., A. M. dėl O. L. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po palikėjo mirties A. L. kreipėsi į notarą dėl po tėvo I. L. mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Suinteresuoti asmenys I. L., A. M. atsisakė nuo palikimo dalies, atsiradusios mirus tėvui I. L.. Pareiškėjas nurodo, jog juridinio fakto nustatymas, kad jo tėvas I. L. priėmė po jo sutuoktinės O. L. mirties atsiradusį palikimą, reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus į visą mirusio tėvo I. L. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys I. L. ir A. M. su pareiškimu sutinka (24, 25 b. l.), teismo posėdžio metu paaiškino, kad į palikimą, atsiradusį po tėvų mirties, nepretenduoja. Jų brolis A. L. rūpinosi tėvu, jį prižiūrėjo. Po mamos mirties tėvas į notarą nesikreipė, nes buvo silpnos sveikatos, nežinojo, kad jam būtina kreiptis į notarą.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, klausimą dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą prašo spręsti teismo nuožiūra ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (26-27 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio gimimo liudijimo (5 b. l.) matyti, kad A. L. yra I. L. ir O. L. sūnus. Iš mirties liudijimų kopijų (6 b. l.) matyti, kad O. L. mirė (duomenys neskelbtini), o I. L. – (duomenys neskelbtini). O. L. po mirties testamento nepaliko, po jos mirties palikimo niekas nėra priėmęs (10 b. l.). Pareiškėjas paaiškino, jog po tėvo mirties kreipėsi į notarą dėl po I. L. mirties atsiradusio palikimo priėmimo ir sužinojo, kad I. L. nėra priėmęs palikimo, atsiradusio po O. L. mirties. Anot pareiškėjo, tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad I. L. nėra priėmęs palikimo, nors po sutuoktinės mirties faktiškai priėmė palikimą, mokėjo mokesčius už dujas, elektrą ir pan. Tai patvirtina teismo posėdžio metu apžiūrai pateiktos mokesčių mokėjimo knygelės, kvitai.
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėjas A. L., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jo motina O. L. testamento nebuvo sudariusi, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (10 b. l.), o pareiškėjo tėvas I. L. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo matyti, kad registre nėra registruota O. L. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (10 b.l.). Todėl pareiškėjo tėvas I. L. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinės O. L. mirties atsiradusį visą palikimą.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. O. L. testamento nepaliko, jo sutuoktinis I. L. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. O. L. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad I. L. mirusios sutuoktinės O. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.