Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2024-07-02, apie 20.18 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką – per (duomenys neskelbtini) buto langą šaukdamas bei grasindamas kieme žaidusiems vaikams: „-Dinkit ! Pyzdinkit iš kiemo !“, „Banditai ! Parazitai !“, „Leiskit ilsėtis ! Iškviesiu mentus, atvažiuos – sušaudys !“, „Išeisiu, snukius išdaužysiu !“, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus, išėjęs į kiemą, iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją L. G., mažamečių vaikų akivaizdoje, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai L. G. į veidą, smūgio sudavimu sukėlė pastarajai fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą kairiame skruoste – sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį nukentėjusiosios L. G. sveikatą, sukėlė nukentėjusiajai ir vaikams išgąstį bei sumaištį dėl savo saugumo, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš teismo pagarsintų ikiteisminio tyrimo teisėjai duotų nepilnametės V. G. parodymų matyti, jog nepilnametė liudytoja parodė, jog ji su draugais susitarė išeiti į kiemą. Kieme pradėjo žaisti kvadratą. Kiemas yra ne prie jos namo, o prie kito namo. Ten tiesiog yra pieva tarp namų ir stovai rūbams džiauti. Buvo ji (V. G.), brolis L., kiemo draugė S., M. ir dar kažkas. Vaikus pradėjo drausminti viena kaimynė. Mergaitės ją suprato ir žaidė toliau. Tada pro langą išlindo vyras ir pradėjo ant jų šaukti įžeidžiančiais žodžiais, pravardžiuoti debilais ir panašiais žodžiais. Vyras išlindo pro 3 aukšto langą. Vyras norėjo, kad jie nežaistų kieme, eitų toliau, bet toliau eiti negalėjo, nes ten gatvė. Tas vyras vis nenustojo šaukti, todėl ji (V. G.) nuėjo ir pakvietė mamą L. G.. Pasakė, kad kažkoks vyras ant jų rėkia. Mama išėjo į kiemą ir pastovėjo prie konteinerio, pasiklausė, kaip tas vyras šaukia. Tada mama atėjo į tą vietą, kur jos žaidžia, ir pradėjo aiškintis su tuo vyru, kuris vis žiūrėjo pro langą. Mama sakė, kokią jis teisę turi įžeidinėti vaikus. Tas vyras toliau šaukė, sakė, kad iškvies policiją ir visus iššaudys. V. G. bijojo to žmogaus, kuris ant jų šaukė, atsitraukė toliau. Tada tas vyras išėjo į kiemą. Buvo apsirengęs su juodais treningais, be akinių. Nepilnametė liudytoja matė, kad vyras be akinių. Kai žiūrėjo pro langą, buvo su akiniais, o paskui nusiėmė ir tada išėjo į lauką. Tėtis sakė, kad jos gali paklausti apie akinius, nes tas vyras kažką sakė, kad jam akiniai sulūžo. Iš pradžių tas vyras aiškinosi pro kambario langą, o kai atėjo mama, aiškinosi pro virtuvės langą. Iš pradžių vyras buvo su akiniais, paskui nusiėmė, tikriausiai pasidėjo juos ir kai išlindo pro virtuvės langą, buvo be akinių. Kol vyras išėjo į lauką, praėjo nedaug, kelios minutės. Kai tas vyras priėjo prie mamos, paklausė, ar ši žino, kada yra poilsio laikas. Buvo apie 16-18 val. vakaro. Mama pasižiūrėjo į telefoną, o tada tas vyras kumščiu trenkė mamai. V. G. matė, nes stovėjo netoli. Po smūgio mama pasakė, kad kviestų tėtį. Trenkimą matė V. draugė S. Nepilnametė liudytoja grįžo pakviesti tėtį ir į lauką nebeišėjo, liko bute su broliu. Įvykis buvo pernai vasarą, buvo vasaros atostogos. Neatsimena, koks buvo mėnuo.

Ta moteris, kuri iš pradžių vaikus drausmino, iš to pačio buto, kuriame gyvena ir tas vyras, kuris vėliau pro langą ant vaikų šaukė ir kuris trenkė mamai. Tas vyras gal apie 30-40 metų amžiaus. Jai atrodė, jog vyras žymiai vyresnis už tėtį. Vyras tamsiais plaukais, lieknas, buvo su tapkėmis, juodomis treninginėmis kelnėmis, džemperis tamsus, bet neatsimena kokios spalvos. Tas vyras išėjo į kiemą, mama stovėjo prieš tą langą, pro kurį jis iš pradžių aiškinosi su mama. Vyras priėjo prie mamos ir paklausė kažką apie tai, ar ši žino, kada yra ramybės valandos. Negirdėjo, ką jam atsakė mama. Mama pažiūrėjo į telefoną ir tada tas vyras mamai trenkė. Mama kalbėjo gražiuoju, aiškinosi, o tas vyras kalbėjo vis pikčiau ir pikčiau. Nežino, ar nepilnametės liudytos draugai matė, kaip tas vyras trenkė mamai. V. G. matė, o draugai stovėjo šalia, tai gal ir galėjo matyti. Ar kieme tuo metu buvo suaugusių žmonių, nematė. Ten yra kitas butas, gal iš jo galėjo matyti. Nematė, kad per langus kas žiūrėtų. Po sudavimo mama buvo išsigandusi, susiėmusi už tos vietos. Ta vieta buvo sutinusi, vakare pasimatė sutinimas. Iš karto po smūgio nematė, kaip atrodė ta vieta, nes mama buvo susiėmusi už tos vietos. Tėtis nuėjo į kiemą, o ji (V. G.) nebeišėjo ir nematė, kas vyko lauke toliau. To vyro, kuris trenkė mamai, nei vardo, nei pavardės ji nežino. Daugiau su tuo vyru jokių įvykių nebebuvo. Apie apklausą kalbėjo su tėčiu. Klausė ar bus sunkūs klausimai. Tėtis sakė, kad nelabai. Jis davė pavyzdžius, sakė, kad bus žmogus su ausinėmis ir tuos klausimus užduos aiškiau. Sakė, kad klaus, kaip tas vyras atrodo, ar buvo su akiniais. Ką turės atsakyti, nesakė (1 t., b. l. 86-90, 91).

Iš 2024-09-06 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centre 2024-07-02, 20:22:50 val., gauto pranešimo garso įrašas "(duomenys neskelbtini)". Pranešimas gautas iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) naudotojos. Garso įrašo trukmė - 01:27 minutės. Įraše užfiksuota, kaip pranešėja sako: " - Norėčiau policiją išsikviest!". BPC operatorei pasiteiravus: "-O kas nutiko?", pranešėja nurodo: " - O-o-o-o...kaimynas trenkė į veidą man ir gąsdino vaikus, kieme esančius!". Operatorė: " - Prieš kiek laiko čia?" Pranešėja: "-Minučių reikalas...". Operatorė: "-Prieš keletą minučių taip?" Pranešėja: "-Jo- jo-jo!" Tolesnio pokalbio metu pranešėja nurodo adresą (duomenys neskelbtini). BPC operatorei pasitikslinus: "-Tai čia kieme ar ne?, pranešėja patvirtina: "-Jo, jo...kieme!". Operatorė: "-O dabar jisai kur yra ?... kai kalbam ? Pranešėja: "- Ė-ė-ė... bute turbūt... nuėjo, nes pabėgo!" Po to pranešėja nurodo esanti L. G.. Į operatorės klausimą: "-Aha... o ten dėl ko dabar... gavosi konfliktas?", pranešėja nurodo: "-Dėl to, kad vaikai kieme žaidė... aš išėjau išsiaiškinti... jisai sakė man - pizdink nach*i iš kiemo ! Atėjo, paprašė atsivest tėvus, nors aš esu pati mama ir trenkė! Žodžiu... be žodžių!". Operatorė: "-Supratau! O medikų nereikia Jum? Nesužeidė ?" Pranešėja: "-Ne-ne-ne... nežinau tiesiai... mačiau veidrody, bet nieko nereikia...". Operatorė: "- M-h-m, nu supratau... gerai, mes tuoj informuosim pareigūnus, tegul... kieme jūs ir laukit!" Pranešėja: "-Nu tai ištinęs... tai ištinęs... nu normaliai iš kumščio trenkė, ne iš delno!". BPC operatorė: "-O tai gal atsiųsti ? Apsižiūrėt... nu maža ką ?!". Pranešėja: "-Ne-ne- ne... viskas gerai..." Operatorė: "-Nu tuomet laukit lauke... pareigūnų ! Gerai ?". Pranešėja: "-Laukiu! Laukiu aš tada!" (1 t., b. l. 93-95, 99).

Iš 2024-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis daugiabučio namo kiemas. Privažiavimas prie įvykio vietos yra iš (duomenys neskelbtini). Kieme, kairėje pusėje, stovi šviesios spalvos, penkių aukštų, daugiabutis namas. Šalia namo randasi automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje stovi nemažai automobilių. Kitoje aikštelės pusėje stovi namas, priklausantis (duomenys neskelbtini), namo numeris - (duomenys neskelbtini). Šalia (duomenys neskelbtini) namo žalia veja, skirta žaisti vaikams žaisti. Joje yra vieta, kurioje įvykdyti nusikalstami veiksmai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų, galėjusių užfiksuoti įvykį, nėra. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neužfiksuota. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė, susidedanti iš 5 nuotraukų, kuriose užfiksuotas (duomenys neskelbtini) namo kiemo bendras vaizdas, minėto kiemo vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės, įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) namo kiemą (1 t., b. l. 18-24).

Iš 2024-09-06 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono Policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo R. Š. turėta kūno kamera 2024-07-02 įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo daryto data - 2024-07-02, darymo laiko pradžia - 20:35:31 val., trukmė - 9 min. 52 sek.. Įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai - tyrėjas R. Š. ir Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausioji patrulė G. J. ateina prie adresu (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, antrame aukšte esančių buto durų. Pareigūnui paskambinus skambučiu, baltas buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris atidaro vyras. Girdisi kaip pareigūnas R. Š. kažko paklausia: " - Ne šitas ?" . Girdisi moters atsakymas, kad ne, po ko pareigūnas vyrui pasako: " - Nieko tada nereikia, viskas, ačiū ! Atsiprašau !". Tada pareigūnas beldžiasi į greta (dešiniau) esančio buto (pagal butų išsidėstymo tvarką, tai buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys) šarvo duris. Durų niekas nedaro. Policijos pareigūnui R. Š. atsisukus į kolegę G. J., matosi, kad šalia pareigūnės stovi moteris (ikiteisminiu tyrimu nustatyta - nukentėjusioji L. G.), kuri ranka liečia kairį skruostą. Pareigūnas R. Š. kreipiasi į nukentėjusiąją: " - Tikrai šitas ?". Nukentėjusioji patvirtina: "-Šitas! Šitas!". Pareigūnas: "-O Jūs vardo, pavardės, nežinot jo ?". L. G. atsako: "-Ne žinokit, nežinau!". Pareigūnas: "-O jisai čia nuolatinis gyventojas?". Nukentėjusioji: " - Neįsivaizduoju, pirmą kartą aš jį matau !". Pareigūnas R. Š.: " -Ai, iš vis pirmą kart ?" Nukentėjusioji: "-Nu ta prasme... matydavau, kad praeidavo, bet kad vaikus gąsdina!". Niekam neatidarius buto durų, policijos pareigūnas R. Š. nukentėjusiajai paaiškina, kad parašius pareiškimą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareigūnams su nukentėjusiąja L. G. nuėjus į tarnybinį automobilį, tyrėjas R. Š. pasižiūri moters veidą ir konstatuoja: " - Nu jo, pamėlęs šiek tiek !". Toliau pareigūnai priima iš moters pareiškimą, pildo kitus dokumentus. Daugiau ikiteisminiam tyrimui vertingos informacijos įraše nėra (1 t., b. l. 96-98, 99).

Iš 2024-07-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusiajai L. G. pateikus atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukas, L. G. atpažino nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotą vyriškį - R. Š., kaip asmenį, kuris 2024-07-02 pavartojo fizinį smurtą` nukentėjusios atžvilgiu. Nurodė, jog minėtą asmenį atpažįsta iš jo bendrų veido bruožų, šukuosenos (kadangi jis buvo plikas), gerai įsiminė vyriškio veidą. Prie asmens parodymo atpažinti pridėta foto lentelė, susidedanti iš 2 fotonuotraukų, kuriose užfiksuota, kaip nukentėjusioji L. G. parodė atpažinusi R. Š. (1 t., b. l. 104-109).

Iš 2025-02-13 akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusios L. G. ir įtariamojo R. Š. akistatos metu, kiekvienas iš akistaton suvestų asmenų patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, įtariamasis R. Š. parodė nesutinkantis, kad sudavė kumščiu kaire ranka, nes nesupranta, kaip galima kaire ranka suduoti į kairį skruostą. Dešine ranka negalėjo suduoti, nes nėra pilnai trijų pirštų, dėl kurių negali fiziškai padaryti kumščio. Konfliktą galėjo matyti ar girdėti iš (duomenys neskelbtini) namo, pirmo aukšto kaimynė, gyvenanti antrame bute, nes viskas vyko po jos langais. Dėl policijos pareigūnų neįsileidimo į savo butą gali parodyti sekančiai: po viso incidento nuėjo į namus, tačiau pabuvo bute gal kokias tris minutes ir išėjo pas draugą R. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nepamena - (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini)s, buto numeris (duomenys neskelbtini). Pas jį ėjo, kadangi R. B. yra invalidas ir įtariamasis jam padeda, jį apiperka. Nukentėjusioji L. G. parodė negalinti pasakyti, kokia ranka įtariamais trenkė, bet sužalojimas atsirado. Faktas, kad sužalojimas buvo, matė sutuoktinis, policijos pareigūnai, be to specialisto išvada ("abdukcija") patvirtina esant jai padarytam nežymiam sveikatos sužalojimui. Nukentėjusiajai padaryta fizinė žala, vaikams padaryta psichologinė žala, toks įtariamojo elgesys yra neadekvatus. Prieš tai kieme stovėjo kažkoks diedukas, bet nežino ar šis matė visą tai. Diedukas buvo kieme, bet kaip jis atrodo ir kur gyvena nukentėjusioji net neįsivaizduoja. Dėl įtariamojo parodymų, kad šis atvykus policijos pareigūnams buvo išėjęs iš buto, yra nesutapimas dėl laiko, nes kol nukentėjusios dukra nubėgo pasakyti sutuoktiniui ir kol jis (I. G.) atėjo, galėjo mažiausiai praeiti porą minučių ir po to dar vyriškis, kuris jai trenkė, per langą rėkavosi su nukentėjusios sutuoktiniu (1 t., b.l. 161-166).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant ranka ar panašiai, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. L. G. nustatytas sužalojimas yra lengvai pasiekiamas savo pačios ranka, tačiau nėra būdingas savęs žalojimuisi. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu L. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo L. G. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Kaltinamajam R. Š. inkriminuojamas BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šioje byloje R. Š. kaltinamas tuo, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis viešoje vietoje šaukdamas bei grasindamas kieme žaidusiems vaikams bei tyčia kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai L. G. į veidą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taipogi sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė šios sveikatą.

Pats kaltinamasis R. Š. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, teisme jis neneigė buvęs kaltinime nurodytoje vietoje, nurodytu laiku, išsakęs tam tikrus žodžius vaikams, matęs nukentėjusiąją, su ja turėjęs kontaktą, bet teigė kaltinime nurodytų veiksmų neatlikęs. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad pats kaltinamasis duodamas parodymus proceso metu nebuvo nuoseklus ir jo parodymai buvo prieštaringi – teigdamas, jog vaikams jis kalbėjo gražiai, kartu neneigė, kad gal koks vienas keiksmažodis ir galėjo išsprūsti, be to, pripažino dėl vaikų keliamo triukšmo buvęs piktas. Teismas pastebi, jog gražus kalbėjimas nesuderinamas su necenzūrinių žodžių vartojimu, yra tam priešingas, kaip ir gražus kalbėjimas bei pyktis. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis teisme pradžioje nurodė, jog jis tik atstūmė jį, kaltinamojo teigimu, užpuolusią ir jam už akinių griebusią nukentėjusiąją, vėliau gi apklausos eigoje jis jau teigė, kad gal atsistumdamas jis galėjo suduoti, užgauti nukentėjusiąją, bet jis tyčia nesudavė smūgio, ją atstūmė nenorom. Teismas tokius kaltinamojo parodymus pateikiant savo įvykio versiją bei teigiant apie savigynos veiksmus prieš jį užsipuolusią nukentėjusiąją, taipogi neigiant savo kaltę viso kaltinimo apimtyje, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, laiko nepatikimais, nes tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai.

Tuo tarpu nukentėjusioji L. G. parodė, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jai būnant namuose, iš lauko atėjusi dukra V. informavo apie vyrą, kieme grasinimais ir necenzūriniais žodžiais gąsdinantį vaikus, dėl ko ji pati išėjusi į lauką ir išgirdusi minėto vyro vaikams sakomus kaltinime nurodytus žodžius, kurį jį bandė žodžiu sudrausminti, po ko jis netrukus išėjęs į lauką kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą. Tokie jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, jie atsispindi tiek nukentėjusiosios pareiškime policijai, tiek jos apklausų bei akistatos protokoluose, jie atitinka ir byloje esančių Bendrosios pagalbos centro skambučio bei policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūros protokolų duomenis, neprieštarauja ir liudytojų I. G., R. Š., V. G. parodymams.

Kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centre gauto pranešimo garso įrašo apžiūros protokolo, nukentėjusioji iš karto po kaltinime nurodyto įvykio pranešė tiek apie kaltinamojo vaikams išsakytus grasinimus, necenzūrinius žodžius, tiek apie jai suduotą smūgį kumščiu į veidą. Liudytoju apklaustas į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas R. Š. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog jam atvykus nukentėjusioji nurodė, kad vyriškis necenzūriniais žodžiais iškoneveikė kieme buvusius vaikus, dėl ko ji pastarąjį sudrausmino, o šis išėjęs į lauką trenkė jai dešinės rankos kumščiu į veido kairę sritį, taip jai sukeldamas skausmą. Kad vyras, kuris šaukė ant kieme žaidžiusių vaikų įžeidžiančiais žodžiais, kumščiu trenkė mamai, ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė ir įvykį mačiusi liudytoja V. G.. Be to, policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji L. G. ranka liečia kairį skruostą, o pareigūnas R. Š. pasižiūri į moters veidą ir konstatuoja, jog veidas šiek tiek pamėlęs. Liudytojas R. Š. apklausos metu patvirtino, jog ant L. G. kairio skruosto matėsi paraudimas, kas atitinka ne tik pačios nukentėjusiosios, bet ir liudytojo I. G. parodymus, tai atsispindi ir specialisto išvadoje. Netikėti pastarųjų paminėtų liudytojų, taip pat nukentėjusiosios parodymais, kurie esminėse aplinkybėse sutampa, vieni kitiems neprieštarauja ir atitinka, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, teismas neturi pagrindo. Bylos duomenys liudija, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji iki kaltinime nurodyto įvykio vienas kito nepažinoję, jokių konfliktų, piktumų tarpusavyje neturėję. Motyvų, kodėl nukentėjusioji ar minėti liudytojai galėtų apkalbėti kaltinamąjį, teismas nenustatė.

Nukentėjusioji parodė, kad kaltinime nurodytas, specialisto išvadoje užfiksuotas jai nustatytas sužalojimas buvo padarytas kaltinamojo smurtiniu veiksmu kaltinime nurodyto įvykio metu. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame skruoste; duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant ranka ar panašiai, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu; tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu L. G. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; dėl nustatyto sužalojimo L. G. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 103). Nesutikti su kompetentingo specialisto pateikta išvada teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis, be to, kaip jau minėta, specialisto išvada atitinka nukentėjusiosios L. G. bei liudytojų I. G., R. Š., V. G. parodymus, kitus byloje esančius įrodymus ir neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajai minėtas sužalojimas buvo padarytas ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ar leidžiančių abejoti nukentėjusiąja, jos nurodytomis fizinio smurto patyrimo aplinkybėmis, teismas nenustatė. Taigi, kad kaltinamasis yra atsakingas už nukentėjusiajai specialisto nustatytą kaltinime nurodytą sužalojimą, nėra jokių abejonių.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad deklaratyvių kaltinamojo parodymų apie nukentėjusiosios L. G. aktyvius, puolamuosius veiksmus kaltinamojo atžvilgiu nepatvirtina jokie įrodymai, todėl pastarieji kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai. Teismo nuomone, duomenų, kad kaltinamasis kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus prieš L. G. atliko gynybos tikslais, byloje nėra, o surinktų įrodymų visuma liudija priešingai – apie kaltinamojo R. Š. atėjimą pas nukentėjusiąją vedino ne geranoriškų, taikių ketinimų, o pykčio, bei pastarojo veikimą agresyviais, puolamaisiais interesais, o ne nukentėjusiosios. Be to, nors kaltinamasis teigė, jog nukentėjusioji savo veiksmais sugadino jo akinius, tokius teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir pats kaltinamasis, kuris, beje, dėl jo nurodomo tariamo užpuolimo, akinių sugadinimo niekur nesikreipė, kas tik patvirtina kritišką R. Š. parodymų vertinimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats kaltinamasis, neigdamas savo kaltę, jokių savo įžūlaus elgesio priežasčių nenurodė. Tokios aplinkybės, jas vertinant byloje surinktų įrodymų visumoje, leidžia teismui pagrįstai manyti apie R. Š. kaltinime nurodyto smurtinio veiksmo atlikimą prieš nukentėjusiąją iš chuliganiškų paskatų.

Nėra abejonių, kad R. Š. atliktas kaltinime nurodytas smurtinis veiksmas, pasireiškęs neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, suduodant ranka nukentėjusiajai smūgį į veidą, sukėlė L. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose įrodymuose – specialisto išvadoje, liudytojų parodymuose, apžiūrų protokoluose, kurie esminėse detalėse sutampa, vieni kitus papildo, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina kaltinamąjį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ne tik smurtavus prieš L. G., bet ir prieš smurtavimą šaukus bei grasinus kieme žaidusiems vaikams, apie ką liudija nukentėjusiosios, liudytojų I. G., R. Š., V. G. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo.

Bylos duomenys taipogi liudija, kad kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – daugiabučių gyvenamųjų namų kieme, šviesiu paros metu, kur gali vaikščioti ir vaikščiojo žmonės, tyčia naudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis neabejotinai suprato, jog tokį jo elgesį gali matyti ir mato kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytai nukentėjusiajai, bet ir sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau to nepaisydamas ir tai numatydamas, R. Š. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamojo elgesys įvykio metu buvo neleistinas ir įžūlus, pažeidžiantis moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu elgesiu kaltinamasis siekė priešpastatyti save aplinkai ir aplinkiniams, ir ypač nukentėjusiajai, demonstravo niekinantį požiūrį į ją. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai sukėlė nukentėjusiajai bei kitiems asmenims neigiamus išgyvenimus, emocijas, baimę. Taigi dėl R. Š. atliktų veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios L. G. sveikata, sukeltas jai fizinis skausmas.

Teismas pastebi, kad kaltinimo aprašyme vienoje vietoje yra netiksliai nurodyta nukentėjusiosios pavardė (vietoj G. nurodyta G.), kuri patikslintina.

Taipogi, nukentėjusiajai teisme išreiškus abejonę, kuo kaltinamasis jai sudavė smūgį – iš delno ar iš kumščio, bet tvirtinant, jog iš rankos, nesant kitų objektyvių, patikimų įrodymų dėl to, kuria konkrečiai rankos dalimi buvo suduotas smūgis nukentėjusiajai (kumščiu ar delnu), teismas kaltinimą tikslina nurodant, kad smūgis buvo suduotas ranka.

Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. Š. kaltę jam pareikšto viso kaltinimo apimtyje ir jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Bausmės skyrimas, kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu R. Š. buvo neteistas (teistumas buvo išnykęs), administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirbantis ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, išsiskyręs, 2018 m. yra gydęsis RPLC Panevėžio filiale, apie jo įtraukimą į psichikos sveikatos centro įskaitą duomenų nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. Š. paskiriant vieną švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių rūšių – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei galimas vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, jam nustatytinas ilgesnis terminas savanoriškam baudos sumokėjimui.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Išaiškinti R. Š., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant bylos numerį 1-625-1082/2025, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti R. Š., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.