Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kuriai išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 272 straipsnyje,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. neišnaudojo visų tėvų valdžios galimybių auklėti ir tinkamai prižiūrėti savo nepilnametį sūnų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris veikdamas bendrais tyčiniais veiksmais su kitais dviem nepilnamečiais asmenimis, pagrobė D. R. priklausantį dviratį „(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė – 560 Lt.

Apklausta G. P. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino, parodė, kad A. P. nebuvo tuomet, kai D. D. ir E. M. pavogė dviratį. Nepamena, ar sūnus jai sakė, kad tą dieną buvo susitikęs su draugais. Namie dviračio nematė. Tą dieną iš ligoninės parsivežė močiutę. Kadangi ji buvo sunkios būklės, liepė A. P. ją prižiūrėti. Neteigia, kad sūnus to nepadarė, tačiau pats A. P. jai sakė, kad jis liepė D. D. grąžinti tą dviratį. Kai paklausė D. D. apie tai, jis teigė, kad jie nuvarė dviratį į bulvarą ir ten A. P. plėšė lipdukus. Su močiute gyvena atskirai, pas ją nueina kiekvieną dieną, jos rūsiu nesinaudoja, rakto neturi. Sūnus yra padaręs ne vieną pažeidimą, dažniausiai juos darydavo kartu su D. D.. Nurodo, kad deda visas pastangas, kad jis nedraugautų su D. D.. Sūnus yra sunkaus būdo, hiperaktyvus, turi elgesio sutrikimų, lengvai pasiduoda draugų įtakai, nuo penkerių metų lankosi pas psichologus ir psichiatrus.

Apklaustas liudytoju D. D. parodė, kad A. P. pasiūlė, kad jis su E. M. pavogtų dviratį iš (duomenys neskelbtini) g. 10A namo, 9 aukšto. A. P. pasakė, kur yra dviratis, kad prie namo reikia suvesti kodą, o apie vaizdo kameras nieko nesakė. A. P. kartu nėjo, liko už namo kampo. Jis su E. M. surinko durų kodą, nuleido dviratį. Po to jis su E. M. ir A. P. nuvažiavo į „D.“, kur E. M. su juo ir A. P. atsisveikino. Dviratis liko su juo. Iš pradžių su juo važiavo jis, o vėliau A. P.. Dviratį paliko pas A. P. namuose. Po įvykio buvo susitikę su A. P., važinėjo su dviračiu apie savaitę. Kai policija kreipėsi į jį, kad grąžintų dviratį, tuomet jis paėmė dviratį iš A. P.. Dviratis buvo adresu (duomenys neskelbtini) g. 100, buto numerio neprisiminė. Grąžinant dviratį, nuo dviračio buvo nuplėšti lipdukai.

Apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad tą dieną D. D. nematė. Jis įvykio dieną buvo pas močiutę. E. M. ir D. D. pasigyrė, kad pavogė dviratį ir kad parduos.

Apklaustas liudytoju E. M. parodė, kad viskas įvyko liepos mėnesį dienos metu. Jie buvo trise: A. P., jis ir D. D.. A. P. pasiūlė kiekvienam po 10 Lt, jei jis su D. D. pavogs dviratį. A. P. pasakė, kur yra dviratis, suvedė kodą, tačiau pats laukė už namo kampo. Į laiptinę jis ėjo kartu su D. D.. A. P. sakė, kad viduje nėra kamerų, tik aplink namą, kurios neveikia. Gali būti, kad dviratį pavogė iš trečio aukšto devynių aukštų name (duomenys neskelbtini) g. 10A. Ten buvo daug dviračių, jis vieną paėmė. D. D. su dviračiu nusileido liftu, o jis laiptais. Dviračio pavadinimo nepamena, žino, kad buvo paženklintas, bet A. P. nuplėšė lipduką. Kai išvarė dviratį iš laiptinės, A. P. buvo už namo kampo. Po to liudytojas išėjo namo. Praėjus trims dienoms po įvykio, jis susitiko D. D., kuris pasakė, kad nuvarė dviratį pas A. P., nuplėšė lipduką ir įvežė pas jo močiutę į namus.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos S. M. 2013 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vagysčių, tarp jų ir dėl dviračio „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio D. R., vagystės, susiję mažamečiai A. P., E. M. ir D. D. (4 b. l.).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. A. 2013 m. liepos 19 d. pranešime nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dviračio „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio D. R., vagystės (5 b. l.).

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės – Strumilaitės 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu nutarta sujungti ikiteisminius tyrimus, susijusius su vagystėmis, tarp kurių ir dviračio „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio D. R., vagystė (6 b. l.).

D. R. 2013 m. liepos 19 d. protokole – pareiškime užfiksuota, kad ji pranešė apie jai priklausančio 560 Lt vertės dviračio „(duomenys neskelbtini)“ vagystę iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 10A, 9-ojo aukšto laiptinės. Jos apklausos protokoluose užfiksuoti jos parodymai, kad laiptinėje yra filmuojama. Be to, nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. namo laiptinėje ji rado pavogtą dviratį „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo apgadintas (7, 11-14 b. l.).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) g. 10A, 9-ojo aukšto laiptinėje, apžiūra (8-10 b. l.).

2013 m. liepos 23 d. apžiūros protokole užfiksuota CD su vaizdo medžiaga, apžiūra. Užfiksuota, kad 2013 m. liepos 19 d. 21 val. 2 min. prie kodinės spynos prieina du asmenys, iš veido nepilnamečiai. Abu įeina į laiptinę. 21 val. 05 min. užfiksuota, kad iš laiptinės išeina du iš veido nepilnamečiai. Aukštesnis nešasi dviratį. Matoma tik dalis dviračio. Padarytos vaizdo fotonuotraukos (24-29 b. l.).

2013 m. rugpjūčio 6 d. daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota dviračio „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra, fotografuota (30-33 b. l.).

2013m. rugpjūčio 21 d. pranešime apie įtarimą nurodyta, kad D. D. įtariamas padaręs tris vagystes. Pranešama, kad jis įtariamas kartu su kitu asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagrobęs svetimą nukentėjusiajai D. R. priklausantį turtą – 560 Lt vertės dviratį „(duomenys neskelbtini)“ (34 b. l.).

2013 m. rugpjūčio 14 d. liudytojo D. D., apklausto pagal BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d., apklausos ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. įtariamojo D. D. apklausos protokoluose užfiksuoti jo parodymai, kuriuose ji nurodo dviratį „(duomenys neskelbtini)“ pavogęs kartu su E. M. (15-16, 35-36 b. l.).

2013 m. spalio 23 d. akistatos tarp E. M. ir A. P. protokole užfiksuota, kad E. M. nurodė, jog A. P. jam ir D. D. pasiūlė pavogti dviratį žadėdamas 20 Lt; A. P. nesutiko su E. M. parodymais (37-38 b. l.).

2013 m. spalio 23 d. akistatos tarp E. M. ir D. D. protokole užfiksuota, kad E. M. nurodė, jog A. P. jam ir D. D. pasiūlė pavogti dviratį žadėdamas 20 Lt; Su tokiais E. M. parodymais D. D. sutiko, patvirtino, kad taip ir buvo. Nurodė, kad nežino, kodėl pirmos apklausos metu nutylėjo, jog ir A. P. dalyvvao dviračio vagystėje. Nenorėjo išduoti draugo (39-40 b. l.).

2013 m. spalio 23 d. akistatos tarp A. P. ir D. D. protokole užfiksuota, kad D. D. nurodė, jog A. P. jam ir E. M. pasiūlė pavogti dviratį žadėdamas pinigų; Su tokiais D. D. parodymais A. P. nesutiko, nurodė, kad kartu dviračio nevogė (41-42 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš surinktų ir teisme ištirtų įrodymų matyti, kad E. M. ir D. D. neneigia savo kaltės dėl dviračio „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio D. R., vagystės. Teismo posėdžio metu jie abu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad pavogti dviratį jiems pasiūlė A. P., kuris nurodė dviračio buvimo vietą bei laiptinės durų kodą, tačiau kartu su jais nėjo, o laukė už namo kampo. Kad į laiptinę ėjo dviese, E. M. ir D. D., patvirtina ir kompaktiniame diske užfiksuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad į laiptinę užeina ir išeina du asmenys, iš kurių vienas laiko dviratį. A. P. neigia dalyvavęs vagystėje. Esant prieštaravimams tarp parodymų, vertinamas liudytojų duotų parodymų patikimumas bei nuoseklumas. E. M. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, tokius pačius parodymus jis davė ir teismo posėdžio metu. D. D., ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodęs, kad dviratį „(duomenys neskelbtini)“ pavogė kartu su E. M., vėliau akistatos metu nurodė, kad vagystėje taip pat dalyvavo ir A. P., nurodė, kad tylėjo, nes nenorėjo įskųsti draugo, t. y. A. P.. Kad jie draugai bei dažnai bendrauja patvirtino ir pats A. P., G. P. bei iš dalies E. M.. Todėl teismas sprendžia, jog tiek E. M., tiek D. D. parodymai yra patikimi, jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki, būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti A. P., nenustatyta, todėl teismas konstatuoja, jog A. P. 2013 m. liepos 19 d. dalyvavo dviračio „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio D. R., vagystėje kartu su D. D. bei E. M., tačiau nėra tokio amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn už tai, kad nebuvo išnaudotos visos motinos valdžios galimybės, patraukta A. P. motina G. P.. Kaip matyti iš pažymos apie baustumą, G. P. daug kartų bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnį dėl A. P. elgesio, todėl teismas daro išvadą, jog A. P. elgesys nebuvo nevienkartinio pobūdžio ir G. P. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, o jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta vien už tos pačios rūšies pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų), jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies, kaip ir nagrinėjamas, pažeidimas, už kurį paskirta nuobauda, todėl jai už padarytą pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – bauda (ATPK 24 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 181 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., teismas

nutarė:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.