- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2-318/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą civilinėje byloje Nr. 2-1407-54/2008, sumokėjimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo, kuriuo prašė pripažinti melaginga S. T. išplatintą tikrovės neatitinkančią pareiškėjo garbę ir orumą žeminančią informaciją, taip pat priteisti 80 250 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba šio mokesčio sumokėjimą atidėti (CPK 84 str.). Kartu su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė Vilniaus darbo biržos 2007 m. lapkričio 23 d. pažymą Nr. W-66408, patvirtinančią, kad jis negauna bedarbio draudimo išmokos, savivaldybės biudžetinės įstaigos ,,Socialinės paramos centras“ 2007 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. 17011, kad nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. jam buvo išmokėta 2 416, 50 Lt socialinė pašalpa, metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas turi butą, esantį Vilniuje, Minties g. 26-70.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neįrodė prašymą pagrindžiančių aplinkybių, nepateikė šio klausimo sprendimui būtinų įrodymų, tai yra išrašų iš turimų banko sąskaitų, UAB ,,Regitra“ duomenų apie turimas transporto priemones.
Pareiškėjas V. S. šią teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. nutarties dalį ir iš dalies patenkino pareiškėjo V. S. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją V. S. sumokėti likusią dalį 1 560 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei iki 2008 m. kovo 21 d. pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. teismui pakartotinai pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, jog teismas, atsižvelgdamas į sunkią asmenų turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Kadangi jis neturi jokio materialaus turto ir perspektyvoje nenusimato turtinės padėties pagerėjimas teismas turi atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Taip pat nurodė, jog apskundė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo jam nepagrįstai buvo atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinė pagalbą. Visos šios kliūtys neturėtų jam kliudyti realizuoti teisės į teisminę gynybą.
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. atmetė pareiškėjo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Teismas nutartyje nurodė, jog ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo pridėti įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tuo tarpu pareiškėjas teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie buvo pateikti svarstant prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio bei kurie patvirtintų jo sunkią turtinę padėtį. Taip pat pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės ir jis galės sumokėti atidėtą žyminį mokestį.
Pareiškėjas V. S. apskundė šią teismo nutartį atskiruoju skundu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pašalino atskirojo skundo trūkumus (b. l. 95). Skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus išnagrinėta byla dėl garbės ir orumo pažeidimo.
Apeliantas nurodo, jog dėl sunkios turtinės padėties negali realizuoti teisės į teisminę gynybą. Neturi jokio turto ir ateityje nenusimato turtinės padėties pagerėjimo. Prašo pradėti nagrinėti jo ieškinį. Taip pat pažymi, jog teismas, atsisakydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra šališkas, piktnaudžiauja valdžia ir pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymus principą. Asmeniui, dėl to, kad yra neturtingas, atimama galimybė realizuoti teisę į teisminę gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 84 straipsnis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios nuostatos, kaip ir atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio.
Tačiau žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas nėra teismo pareiga. Teismas tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. sunkiai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, ir konstatavęs, jog įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto, ar teismo, patenkinusio prašymą iš dalies atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, nurodyto dydžio žyminį mokestį.
Apelianto teigimu, žyminio mokesčio mokėjimas iki teismas priims sprendimą jam turi būti atidėtas dėl sunkios turtinės padėties, kurios pagerėjimas ateityje nenumatomas. Tačiau įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, apeliantas šiuo metu yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje ir šiuo metu pajamų negauna (b. l. 3), nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 1 d. jam buvo išmokėta 2 416, 50 Lt socialinė pašalpa (b. l. 4), byloje esančios metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. jo pajamos sudarė 2 211 Lt (b. l. 5-7), o už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 2 687 Lt (b. l. 53-55), taip pat bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas turi butą, esantį Vilniuje, Minties g. 26-70, kurio vidutinė rinkos vertė yra 55 000 Lt (b. l. 8), jo vardu VĮ ,,Regitra“ yra registruotos dvi transporto priemonės, viena iš kurių yra areštuota (b. l. 62-63). Taip pat apeliantas turi 4 967, 93 Lt skolą už komunalines paslaugas (b. l. 41) ir 5 498, 27 Lt skolą, išieškomą pagal vykdomuosius dokumentus (b. l. 42). Šie duomenys rodo, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra gera, atsižvelgiant į tai Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 28 d. nutartimi iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigodamas sumokėti 1 560 Lt žyminį mokestį už ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 65-68). Tačiau atsižvelgiant į žyminio mokesčio tikslus bei paskirtį, bei tai, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, o į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, jog jis turėtų būti priskirtas nedarbingų asmenų grupei, jog turi išlaikytinių, yra šeimos maitintojas ar pan., teisėjų kolegija sprendžia, jog neegzistuoja pakankamas pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartį nepakeistą.