Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui B. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašyme nurodoma, kad pagal 2007-03-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, kuriam 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Vietinė rinkliava apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos atsakovas yra buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai – išsiųsti pranešimai bei apie bylos nagrinėjimą paskelbta specialiame interneto tinklapyje.

Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis nustatyta, kad atsakovas 2007-12-14 pirkimo - pardavimo sutartimi MV7-23560 nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį daiktą - butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10). Įvertinus tai, pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui kaip nekilnojamojo daikto savininkui ir vietinės rinkliavos mokėtojui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimą sumokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas vietinės rinkliavos nėra sumokėjęs.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). 2011 m. kovo 16 d. Nr. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-509 nustatyta, kad šio įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo 4.3 ir 9 punktai yra taikomi ir už 2010 m. Šio Aprašo 4 punktas numatė, kad kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo būdus ir atvejus, inter alia – tais atvejais, kai nekilnojamas turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava (4.2 punktas). Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamų metų kovo 31 d. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (toliau – ir KRATC) pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiančius dokumentus: 8.1 AB „Lesto“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; <...> 8.4 kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Pagal Aprašo 9 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris einamaisiais kalendoriniais metais nuo Vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pradžios iki Vietinės rinkliavos prievolės už einamuosius metus pabaigos nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį (-ius) nekilnojamąjį turtą (-us) ir pageidaujantis, kad jam būtų pritaikyta Nulinė metinė Vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl Nulinės metinės Vietinės rinkliavos taikymo ir šio Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus. Šio Tvarkos aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose nurodytuose dokumentuose turi būti pateikta informacija už tą laikotarpį, už kurį prašoma taikyti Nulinę metinę vietinė rinkliavą.

Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis nustatyta tvarka dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymo

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo vietinę rinkliavą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, jų 24-26 punktai, (redakcija patvirtinta Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) numato, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti paminėtų terminų.

Nuostatai (patvirtinti tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 ir galioję iki 2009 m. sausio 1 d.) numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; taip pat vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto.

2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330), jų 25 punktas numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis KRATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka (mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Pagal Nuostatų 29 d. punktą vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d.

Taigi, vadovaujantis 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2009 m. sausio 1 d., pranešimas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2008 metus atsakovui turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d. ir atitinkamai vietinė rinkliava sumokėta iki vasario 15 d.

Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintą Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. ir Vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį iki 2009 m. liepos 15 d., už ketvirtą ketvirtį iki 2009 m. spalio 15 d.

Kaip jau minėta šiame sprendime, teismas šių teisinių santykių reglamentavimui taiko MAĮ 107 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Pagal įvardijamo straipsnio 3 dalį, suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 23 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 2 dalies nuostatas ir šiame sprendime aptartas vietinės rinkliavos administravimą reglamentuojančias nuostatas, galiojusias apskaičiuojant ir mokant vietinę rinkliavą už 2008 - 2009 metus, akivaizdu, kad atsakovas 2009 m. spalio 16 d. turėjo būti sumokėjęs vietinę rinkliavą už 2008 metus ir 2009 metus, o to nepadarius, pareiškėjui atsirado teisinės prielaidos iš atsakovo priverstine tvarka reikalauti sumokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties penkerių metų terminui reikalauti sumokėti vietinę rinkliavą už įvardijamą laikotarpį, todėl konstatuojama, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d. (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330), jų 34 – 35 punktai, numatė, jog praėjus 10 dienų nuo Nuostatų 28 punkte nustatytų mokėjimo terminų, KRATC, naudodamas vietinės rinkliavos administravimo programą identifikuoja skolininkus, suformuoja raginimus ir pateikia juos vietinės rinkliavos nesumokėjusiems mokėtojams. Gavęs raginimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodytą sumą sumokėti per 20 dienų nuo raginimo pateikimo dienos. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo teismui neteikia jokių duomenų apie įvardijamų veiksmų atlikimą administruojant vietinę rinkliavą (apie skolininko identifikavimą ir raginimo sumokėti rinkliavą išsiuntimą), todėl nėra teisinių prielaidų konstatuoti, kad priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios skaičiavimas prasidėjo kitu nei teismo sprendime įvardijamu momentu.

Pareiškėjas teismui nepateikia mokėjimo pranešimų už 2008 metus, kuriais apskaičiuota vietinė rinkliava ir kurie atsakovui turėjo būti išsiųsti iki 2009 m. sausio 15 d. ir mokėjimų pranešimų už 2009 metus, kurie atsakovui turėjo būti pateikti atitinkamai iki 2009 m. vasario 1 d. ir juose apskaičiuota 2009 metais (nurodant ketvirčiais ir už visus metus mokėtiną rinkliavą) mokėtina vietinė rinkliava, todėl teismas spręsdamas apie mokėtiną vietinę rinkliavą vadovaujasi 2014 m. spalio 7 d. pažyma Nr. (8.2)-5R-2023, kurioje nurodytas rinkliavos dydis už 2008 - 2009 metus. Už 2008 metus apskaičiuota mokėtina vietinės rinkliava 38,00 Lt, už 2009 metus apskaičiuota mokėtina vietinė rinkliava 74,00 Lt. Taigi laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota vietinės rinkliavos dalis yra 112,00 Lt (38 + 74 = 112,00) ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už šiuos nekilnojamojo turto objektus iki 293,12 Lt (405,12 - 112,00 = 293,12 Lt).

Dėl nustatomos prievolės piniginės išraiškos

Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad teismai, kitos institucijos ir pareigūnai, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir kitais įstatymais skiria pinigines baudas ar nustato kitas pinigines prievoles, surašydami administracinį nurodymą, priimdami sprendimą skirti baudą ar nustatyti piniginę prievolę, kurių sumokėjimo terminas apima ir euro įvedimo datą, skiriamos baudos ar nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydžius nurodo litais ir eurais taikydami perskaičiavimo kursą ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę. Ši 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta taisyklė numato, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka paskirtos piniginės baudos ar nustatytos piniginės prievolės po litų perskaičiavimo į eurus apvalinamos vieno euro tikslumu visais atvejais paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

Įvertinus cituojamą teisinį reglamentavimą, teismas šiuo sprendimu nustatydamas piniginę prievolę, kurios įvykdymo terminas gali apimti ir euro įvedimo datą, nustatomos prievolės piniginės išraiškos dydį nurodo litais ir eurais taikant perskaičiavimo kursą ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti dalinai.

Iš atsakovo B. B., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti 293,12 Lt (84 Eur) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.