Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-11-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-5818-547/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
e2YT-5818-547/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
S. J., R. J.
Suinteresuotas asmuo
A. J., valstybės įmonei Turto bankui
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 7 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. J. ir R. J. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir nekilnojamojo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini), būdama 91-erių metų amžiaus, mirė jų, pareiškėjų R. J. ir S. J. bei suinteresuoto asmens A. J. mama, S. J.. Po jų motinos S. J. mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).: (1) gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (4) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (5) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (6) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (7) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (8) garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (9) šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (10) 17/1000 grūdų sandėlio, kurio registro Nr. 60/60 234, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat liko visi gyvenamajame bei ūkiniuose pastatuose buvę baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika - šaldytuvas, televizorius, radijo imtuvas, ūkio padargai.

Po jų motinos mirties pas notarą nesikreipė, nes nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius po palikėjo mirties. Buvo įsitikinę, kad tai bus galima padaryti bet kuriuo metu, nes kitų įpėdinių be jų nėra. 2019 m. vasarą nutarė susitvarkyti po mamos mirties likusio turto teisinę registraciją, tačiau į notaro biurą nuvykęs S. J. sužinojo, kad praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Todėl turi kreiptis į teismą ir nustatyti juridinį faktą, kad palikimą po savo motinos S. J. mirties jie priėmė faktiškai pradėję turtą valdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad į bylą pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad po jų mamos mirties jie mokėjo už elektrą ir šiukšles, todėl laiko, kad jų išdėstytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad jie, pareiškėjai S. J. ir R. J. savo aktyviais veiksmais parodė, jog priima palikimą po savo mamos S. J. mirties, faktiškai pradėdami turtą valdyti. Jų broliui A. J. (suinteresuotam asmeniui) šiame pareiškime išdėstytos aplinkybės yra žinomos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjų pareiškimą neprieštarauja dėl pareiškėjų prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, jam siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Savo pozicijos raštu dėl pareiškime išdėstytų faktų A. J. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie po motinos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjų patikslintame pareiškime nurodyti paaiškinimai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjų motina S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2016 m. birželio 17 d. ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo liudijimais ir gimimo įrašu patvirtinama, kad pareiškėjų R. J. ir S. J. bei suinteresuoto asmens A. J., tėvas – J. S., J., motina – J. S., P.. Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašu patvirtinama, kad Testamentų registre nėra įregistruotų S. J. palikimo priėmimo faktų.

Byloje pateiktais dokumentais (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais) patvirtinama, kad po pareiškėjų motinos, S. J. mirties liko šis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): (1) gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (3) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (4) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (5) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (6) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (7) ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (8) garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (9) šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (10) 17/1000 grūdų sandėlio, kurio registro Nr. 60/60 234, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjai R. J. ir S. J. po motinos S. J. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjai yra mirusios jų motinos S. J. likusio turto įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Jie kaip palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą, pradėjo S. J. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos S. J. mirties, pareiškėjai ėmė naudotis visais jai priklausiusiais statiniais, ūkio padargais, namų apyvokos reikmenimis, buities prietaisais bei kitais daiktais. Į bylą pateiktais mokėjimo kvitais patvirtinama, kad po motinos S. J. mirties jie ir toliau mokėjo mokesčius, susijusius su turto išlaikymu, t. y. mokėjo už elektrą, šiukšles.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjų pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjai priėmė palikimą po jų motinos S. J. mirties faktiškai pradėję turtą valdyti. Jie rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po S. J. mirties likusį palikimą priėmė jos sūnūs R. J. ir S. J.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjams. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. birželio 17 d., mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė