Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-382-280/2012

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-06-21
Bylos Nr.: 2A-382-280/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-03081-2011-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė (pran.), Romualdas Januška
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: G. K., R. K. K.
Trečiasis asmuo: Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-382-280/2012

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03081-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.2.3; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės

kolegijos teisėjų: Romualdo Januškos, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-837/2012 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovams G. K., R. K. K., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto 7-ojo notarų biuro notarei Daivai Marcinkevičienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. 2011-05-10 ieškiniu prašė pripažinti M. P., mirusios 2011-02-20, sudarytą 2010-11-05 testamentą, registro Nr. 6407, negaliojančiu, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-02-20 mirė ieškovo sutuoktinė M. P., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Šį butą M. P. įsigijo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos su ieškovu. Sutinkamai su LR CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su antros eilės įpėdiniais pusę palikimo. Ieškovas su mirusiąja vaikų neturėjo, todėl pirmosios eilės įpėdinių nėra. Atsakovai G. K. ir R. K. K. yra mirusios M. P. tėvai, todėl yra antrosios eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Ginčijamas testamentas sudarytas ieškovui nežinant, jo sudarymo faktas paaiškėjo po sutuoktinės mirties. Testamentas surašytas tuo metu, kai mirusioji M. P. sunkiai sirgo, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Testamentą prašo pripažinti negaliojančiu LR CK 1.80 str., 1.89 str. pagrindu, nes M. P. nors ir būdama veiksni, testamento surašymo momentu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, testamentas, kaip neturintis testatorės valios išraiškos, yra pripažintinas negaliojančiu.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-02 sprendimu A. P. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų G. K. ir R. K. K., 63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, grąžino A. P. 165,50 Lt įmokėtus į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, panaikino 2011 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad testatorė M. P. mirė 2011-02-20 (t.1, b.l. 8). 2010-11-05 M. P. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka motinai G. K. ir tėvui R. K. K. (t.1, b.l. 101). Panevėžio rajono 7-jame notarų biure yra įregistruotas G. K. ir R. K. K. pareiškimas dėl palikimo priėmimo po testatorės M. P. mirties (t.1, b.l. 97). Atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai davė prieštaringus parodymus, sprendime teismas šalių kviestų liudytojų parodymais nesirėmė. Įvertino tai, kad pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizė išvados parodė, kad M. P. psichikos sutrikimu nesirgo, testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.1, b.l. 193-195), kad ieškovas skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės neprašė. Laikė, kad byloje nėra jokių leistinų įrodymų, paneigiančių šias ekspertų išvadas, duomenų, kad mirusioji įstatymo nustatyta tvarka būtų buvusi pripažinta neveiksnia, o aplinkybė, kad testatorė sunkiai sirgo, nepatvirtina jos protinės negalios. Testatorė savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai, ši valia turėtų būti gerbiama ir testamento sąlygos vykdomos po jos mirties. Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs rašytinius įrodymus, tame tarpe ir pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl nėra pagrindo pripažinti M. P. 2010-11-05 sudarytą testamentą negaliojančiu kaip sudarytą asmens, kuris dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 92, 93, 98 str.).

Šalies argumentai

Ieškovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba ištyrus įrodymus naujai, priimti naują sprendimą - patenkinti ieškinį. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Panevėžio 7-ojo notarų biuro notarei Daivai Marcinkevičienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal mirusios M. P. testamentą, išreikalauti iš notarės testamento originalą, skirti rašysenos ir parašo ekspertizę, išreikalauti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-711-589/2006, iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2006m. liepos mėnesio dingusios be žinios M. P. paieškos bylą, iš Panevėžio konsultacinės poliklinikos visus ten esančius įrašus apie M. P. ligas atliktas operacijas gydymo eigą, skirtus medikamentus, iš Panevėžio priklausomybės ligų centro įrašus apie M. P. ligą gydymo eigą, jai skirtus medikamentus, paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriui, už melagingų parodymų davimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn G. P., priteisti iš atsakovų teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad be išreikalautinos medicininės medžiagos psichiatrinės ekspertizės išvada yra nepilna ir negalima ja remtis. Dėl duomenų nebuvimo ekspertai negalėjo tinkamai įvertinti mirusiosios būsenos, jos elgesio, negalėjo atsakyti į klausimą, koks vartotų vaistų poveikis suvokimui ir galėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo ir neskyrė rašysenos ekspertizės dėl galimai suklastoto testamento, tuo pažeidė LR CPK 184 str., neištyrė visų įrodymų turinčių itin svarbią reikšmę bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, buvo neatskleista bylos esmė. 2011-10-11 teismo posėdžio metu atsakovo liudytoja G. P. davė melagingus parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas nepatraukė liudytojos baudžiamojon atsakomybėn, kas rodo, jog teismas buvo šališkas. Liudytojos parodymais rėmėsi psichiatrijos ekspertai, todėl jų išvados yra niekinės. M. P. turėjo priklausomybę alkoholiui, ji 2006 m. bylinėjosi su UAB „Tarpa“ dėl darbo santykių Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-711-589/2006, apie mirusiosios piktnaudžiavimą alkoholiu užsiminė UAB „Tarpa“ direktorius V. G. savo atsiliepime į ieškinį, 2006-08-01 Panevėžio miesto Vyriausias policijos komisariatas buvo paskelbęs M. P. paiešką, kaip dingusios be žinios, kadangi ji su kitu vyriškiu valkatavo ir girtuokliavo, kas patvirtina, jog mirusioji buvo psichiškai nestabili. Šališkas pirmosios instancijos teismas, įtakotas atsakovo, 2011-11-25 nutartimi pavedė atlikti ekspertizę Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui, nors 2011-11-10 nutartimi ekspertizė pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriui. Apeliantas reikalauja, kad šis tarnybos skyrius atliktų pomirtinę ekspertizę. Mano, kad teismo nutartis atlikti ekspertizę Panevėžio skyriui buvo paskirta neteisėtai, todėl šis ekspertizės aktas yra niekinis, neturintis jokios teisinės įrodomosios galios. Atsakovai išplėšė lapelius iš mirusiosios vaistų paso, tuo sąmoningai sunaikino svarbius įrodymus. Ekspertizės akte nepagrįstai nurodyta, kad 2011-02-20 -2011-02-21 M. P. gydėsi VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Onkologijos Chemoterapijos skyriuje (Lig. Ist.Nrl l-5173), nors ji mirė 2011-02-20, apie 20 valandą. Ekspertai nepagrįstai advokato rašto numerį priskiria Panevėžio Priklausomybės ligų centro pažymos, kurios nėra, numeriui. Mano, kad Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymėjimas Nr. 1919 suklastotas ir melagingas, jame teigiama, kad pas priklausomybės ligų specialistą nesilankė, nors faktiškai mirusioji du kartus gydėsi nuo alkoholizmo. Ekspertai melagingai teigia, kad visose ligos istorijose aprašant žalingus įpročius atžymėta „negeria“, nes tokių įrašų nėra. Ekspertai nenurodė, kokia būtų įtaka psichikai vaistus vartojant kartu su alkoholiu, ar asmuo suprastų savo veiksmus ir juos galėtų valdyti, koks yra ilgalaikis vaistų ir alkoholio naudojimo vienu metu poveikis. Liudytojai D. K., Ona D. J., L. G. liudijo tai, ko iš jų prašė atsakovai, todėl jų parodymus reikia vertinti labai kritiškai. Kad M. P. turėjo priklausomybę alkoholiui patvirtina ne tik kitų liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai iš darboviečių ir priklausomybės ligų centro. Prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka ryšium su naujų įrodymų išreikalavimu, ekspertizių skyrimu.

Atsiliepimas

Atsakovai G. K. ir R. K. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Atsakovai nurodo, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme neprašė skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, apklausti ekspertus, jokiais kitokiais įrodymais šio ekspertizės akto nenuneigė, apeliaciniame skunde pareikštas prašymas yra nesavalaikis ir neatitinka CPK 314 straipsnio sąlygų. Be to, ekspertizės aktas yra objektyvus, išsamus, paremtas visa išreikalauta medicinine dokumentacija, ir nėra jokių pagrįstų argumentų pakartotinės ekspertizės skyrimui. Priklausomybės ligų centro pažyma, kurioje nurodyta diagnozė, gydymas, yra aptarta ir įvertinta ekspertizės akte, todėl nebūtina išreikalauti iš Priklausomybės ligų centro visos medžiagos, M. P. gydymosi Priklausomybės ligų centre atvejai buvo labai seniai, lyginant su testamento sudarymo momentu, todėl yra byloje nereikšmingi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. po 2006 metų iki pat mirties neturėjo problemų su alkoholiu. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad ginekologė konsultacijų poliklinikoje išrašydavo M. P. psichotropinių vaistų, kadangi tokiais vaistais ginekologinės ligos negydomos, apeliantas pateikė mirusiosios kompensuojamų vaistų pasą, kuriame nėra išrašyta jokių psichotropinių vaistų, ekspertams buvo pateikta visa reikalinga medicininė dokumentacija. Ieškinyje ieškovas teigė, kad mirusioji buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, ir nenurodė aplinkybių apie tai, neva testamente pasirašiusi ne M. P., nepateikė prašymo skirti rašysenos ekspertizę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tokią ekspertizę skirti. Tokio prašymo tenkinimas išeitų už ieškinio ribų ir taip būtų realizuotas ieškovo noras kuo ilgiau vilkinti bylą. Liudytoja G. P. buvo suklydusi, sakydama, kad M. P. į darbą formintis atleidimo buvo atėjusi lapkričio 16d., bet tuojau ir pasitaisė, paaiškino, kad Miglės iš darbo atleidimą dėl sveikatos darbdavys formino lapkričio 15d, ką patvirtina 2011-10-11 teismo posėdžio protokolas, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad jos liudijimas buvo melagingas. Ekspertai išvadoje nurodė, kad liudytojų parodymai apie alkoholio vartojimą prieštaringi (bylos lapas 195), todėl nepagrįstas teiginys, kad ekspertai rėmėsi liudytojų parodymais. Mano, kad ekspertizės akte yra detaliai aptarta ir įvertinta medicininė dokumentacija, kuri ir lemia ekspertizės išvadą. Prašymas prijungti 2006 metų Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą yra nesavalaikis, sena byla nesusijusi su nagrinėjamąja, kurioje kalbama apie asmens būseną testamento sudarymo metu 2010-11-05; UAB „Tarpa“ atsiliepimas, kuriame galimai paminėta apie mirusiosios priklausomybę, nėra įrodymas. Darbdaviai UAB „Tarpa“, UAB „Maxima LT“ puikiai charakterizuoja M. P., ką patvirtina atsakovų pateikiamos charakteristikos. Apelianto prašymas išreikalauti paieškos bylą nepagrįstas ir nesavalaikis, nesusijęs su ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovas apylinkės teisme neprašė skirti pakartotinės psichiatrinės ekspertizės. Ieškovas bylos proceso pabaigoje (2012-02-14) pareiškė nušalinimą teisėjui, tačiau jis nebuvo patenkintas. Atsakovai niekaip negalėjo ir įtakoti apylinkės teismo paskirti ekspertizę Panevėžio skyriui, kadangi teismas šalių nuomonės neklausė, atsakovas ekspertų nepažįsta. Ekspertai nurašė duomenis nuo ligos istorijos Nr. 11-5173 Epikrizės, kurios viršuje yra nurodyta „Išrašymo data 2011-02-21 Mirė“, kadangi atsakovai tą dieną mirusiąja pasiėmė iš Santariškių klinikų morgo. Apeliantas neskiria, kad yra dvi skirtingos įstaigos - yra Panevėžio Priklausomybės ligų centras ir yra VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio filialas, todėl nepagrįstai teigia, kad centro pažymėjimas yra suklastotas ir melagingas. M. P. pas psichiatrą ar priklausomybės ligų specialistą VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre Panevėžio skyriuje nesilankė. Apeliantas nepagrįstai šmeižimu, melavimu kaltina liudytojus D. K., O.D. J., L. G., kurios sakė teisybę. Ekspertai atsakė į visus užduotus klausimus, kuriuos suformulavo pats A. P.. M. P. savimi pasirūpindavo, buvo šviesaus proto, testamento sudarymo metu puikiai suprato, ką ir kodėl daro, o ieškinyje apie jos būseną nurodytos neteisingos, melagingos, išgalvotos aplinkybės. Prašo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka nesant pagrindo rinkti naujus įrodymus, skirti kitas ekspertizes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d.1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad M. P. mirė 2011-02-20 (t.1, b.l. 8). 2010-11-05 M. P. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini), po savo mirties palieka motinai G. K. ir tėvui R. K. K. (t.1, b.l. 101). Panevėžio rajono 7-jame notarų biure yra įregistruotas G. K. ir R. K. K. pareiškimas dėl palikimo priėmimo po testatorės M. P. mirties (t.1, b.l. 97). Ieškovas prašė minėtą testamentą pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad M. P., nors ir būdama veiksni, testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atlikus pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę pateiktos išvados, kad M. P. testamento sudarymo metu psichikos sutrikimai nenustatyti, ji testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t.1, b.l. 193-195).

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Teismai, nagrinėdami tokį ieškinį turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis (CPK 177 str. 4 d.) ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti nebejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurios sudarytą testamentą prašoma pripažinti negaliojančiu, turėjo tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, su kurios išvadomis, bei pačios ekspertų įstaigos parinkimu, apeliantas nesutinka. Apeliantas nurodo, kad ekspertų komisijai nebuvo pateikta visa reikalinga medicininė dokumentacija, ekspertai rėmėsi melagingais liudytojos G. P. parodymais, suklastotu, melagingu Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymėjimu, todėl ekspertizės išvados neteisingos. Apelianto nuomone, ekspertų išvados taip pat yra neišsamios.

Dėl teismo ekspertizės pagrįstumo, teisėtumo

Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė prašymus išreikalauti iš Panevėžio konsultacinės poliklinikos visus ten esančius įrašus apie M. P. ligas, atliktas operacijas gydymo eigą, skirtus medikamentus, iš Panevėžio priklausomybės ligų centro įrašus apie M. P. ligą, gydymo eigą, jai skirtus medikamentus. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui ekspertizės atlikimui kartu su byla buvo pateiktos M. P. gydymosi stacionare ligos istorijos iš VšĮ Panevėžio ligoninė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, M. P. ambulatorinė kortelė iš VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos. Laikotarpyje nuo 2010-06-07, kada M. P. buvo diagnozuota gimdos sarkoma, iki jos mirties 2011-02-20, testatorė periodiškai gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninėje, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, iš šių gydymo įstaigų pateikti visi medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta gydymo eiga, pacientės sveikatos būklė, jai skirti medikamentai. Apeliantas prašymą išreikalauti iš Panevėžio konsultacinės poliklinikos visus ten esančius įrašus apie M. P. ligas, atliktas operacijas, gydymo eigą, skirtus medikamentus, grindžia tuo, kad M. P. šios įstaigos ginekologė išrašydavo psichotropinių vaistų. Tokį apelianto teiginį teismas vertina kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad ginekologinės ligos negali būti gydomos psichotropiniais vaistais ir tokie vaistai negali būti skiriami gydytojo-ginekologo. Įvertintina ir tai, kad pats ieškovas pateikė M. P. kompensuojamų vaistų pasą, kuriame nenurodyti jokie jai paskirti psichotropiniai vaistai. Kadangi vaistų pasą su išplėštais atskirais lapais pateikė pats ieškovas, atmestini jo teiginiai, kad išplėšdami lapus atsakovai sunaikino reikšmingus bylos nagrinėjimui įrodymus. Ekspertų komisijai buvo pateikta iš Panevėžio Priklausomybės ligų centro ieškovo advokato išreikalauta pažyma, kurioje nurodyta, kad M. P. centre buvo gydyta du kartus: 2005-05-14 ir 2006-04-25, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė – F10.30, gydyta detoksikuojančiais, raminančiais, bendrą būklę stiprinančiais medikamentais, šią pažymą ekspertai vertino, dėl jos pasisakė. Pastebėtina, kad šioje pažymoje nurodyta pakankamai išsami informacija, susijusi su M. P. gydymu, diagnoze, be to, Priklausomybės ligų centre paskutinį kartą ji buvo gydoma likus daugiau kaip 4 metams iki testamento surašymo dienos, todėl teisėjų kolegijos nuomone, byloje nebuvo tikslinga iš Panevėžio Priklausomybės ligų centro išreikalauti M. P. medicininius dokumentus. Aplinkybė, kad ekspertizės akte neteisingai buvo nurodytas Priklausomybės ligų centro pažymos numeris, jį sumaišius su advokato rašto numeriu, nėra teisiškai reikšminga. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro pažymėjimas yra suklastotas, melagingas, nurodžius neteisingą informaciją, kad Panevėžio skyriuje duomenų apie M. P. nėra, kad ji pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė, kadangi šį pažymėjimą išdavusi įstaiga ir Panevėžio Priklausomybės ligų centras yra skirtingos gydymo įstaigos, o Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras pateikė savo turimus duomenis. Nors ekspertizės akte cituojami ir liudytojos G. P. parodymai, tačiau pažymėta, kad liudytojų parodymai apie alkoholio vartojimą prieštaringi, ekspertai, darydami išvadas rėmėsi medicininiais dokumentais. Pastebėtina, kad minėta liudytoja teismo posėdžio metu dėl suklydimo nurodė netikslią datą, apie tai, kada M. P. buvo atėjusi į darbą, kada ją atleido, tačiau atsakydama į ieškovo atstovo klausimą šią datą patikslino (t.1, b.l. 175). Dėl nurodyto pripažinti, kad liudytoja davė melagingus parodymus teismas nemato pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas apelianto teiginys, kad ekspertai remdamiesi melagingais liudytojos parodymais pateikė niekines išvadas. Be to, kaip jau minėta aukščiau, ekspertai ekspertizės akte atsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai prieštaringi ir darydami išvadas jų iš esmės nevertino.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad M. P. ligos istorijose nėra įrašų apie žalingus įpročius, kad juose nėra atžymų „negeria“, todėl ekspertų nurodytos aplinkybės yra melagingos. Tokie įrašai padaryti (pabraukta) VšĮ Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 11/5148, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydymo stacionare istorijose Nr. 10-15018, 10-17182, 10-18766, 10-20502, 10-22093, 10-24673, 11-3524, 11-5173, 10-29189.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydymo stacionare istorijoje Nr. 10-17661, taip pat VšĮ Panevėžio ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr.10/24029 atžymos apie žalingus įpročius nepadarytos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiose istorijose nepažymėta ir tai, kad pacientė būtų pripažinusi, jog vartoja alkoholį. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų epikrizėje (ligos istorija 11-5173) buvo nurodyta, kad M. P. hospitalizuota 2011-02-20, išrašyta 2011-02-21 mirė, todėl nors M. P. mirtis ištiko 2011-02-20 ir ji 2011-02-21 faktiškai nebuvo gydoma, o kūnas atiduotas artimiesiems, pripažinti, kad ekspertizės akte yra nurodyta melaginga informacija dėl gydymo trukmės, negalima. Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertams buvo pateikta visa reikalinga medicininė dokumentacija, ja remdamiesi ekspertai pateikė pagrįstas išvadas.

Atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neteisėtai 2011-11-25 nutartimi paskyrė atlikti ekspertizę ne tai įstaigai - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui, o ne Respublikiniam skyriui, dėl ko ekspertizės aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Ieškovo 2012-02-14 pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo buvo atmestas Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės, buvo įvertinta, kad apylinkės teismo teisėjas 2011-11-10 nutartimi pilnai patenkino ieškovo prašymą ir paskyrė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniam teismo psichiatrijos skyriui, tačiau šis skyrius atsiuntė teismui 2011-11-21 raštą, kuriame paaiškino, kad pagal ekspertinių padalinių darbo reglamentą ekspertizę turėtų atlikti Panevėžio teismo psichiatrijos skyrius, nes Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinis teismo psichiatrijos skyrius atlieka pirmines ekspertizes tik itin sudėtingais atvejais arba kai nutartyje yra nurodyta svarbi priežastis skirti pirminę ekspertizę šiam skyriui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr.V-499 patvirtintų “Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnyboje prie sveikatos ministerijos nuostatų” 1 p. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba daro teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus bei šiuos nuostatus. Pirminė ekspertizė - tai pirmą kartą byloje tiriamajam skirta teisėjo ar teismo ekspertizė. Ją daro tarnybos ekspertiniai padaliniai pagal regioninį paskirstymą. Pirminę ekspertizę gali daryti vienas ekspertas arba ekspertų komisija (47p.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikiniame teismo psichiatrijos skyriuje yra atliekamos pakartotinės ambulatorinės ir stacionarios teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, išskyrus tuos atvejus, kai nutartyje ekspertizę nurodyta atlikti konkrečiam skyriui; direktoriaus nurodymu daromos itin sudėtingos pirminės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės, kai nutartyje nenurodyta ekspertizę atlikti konkrečiam skyriui. Kadangi jokios svarbios priežasties atlikti ekspertizę Respublikiniame teismo psichiatrijos skyriuje nebuvo, pirminė ekspertizė nebuvo sudėtinga, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pavedė ją atlikti Panevėžio teismo skyriui, nurodydamas, kad esant būtinybei Respublikinis teismo skyrius atliks pakartotinę ekspertizę. Niekuo nepagrįstas apelianto teiginys, kad atsakovai galėjo įtakoti pirmosios instancijos teismo teisėją priimant 2011-11-25 nutartį ar Panevėžio teismo skyriaus ekspertus, atliekančius teismo ekspertizę. Apeliantas nenurodė, kad būtų egzistavę CPK 67 str. numatyti ekspertų nušalinimo pagrindai. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizę Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai atliko neteisėtai ir dėl tos priežasties ekspertizės aktas yra niekinis.

Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo

Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas ir jo atstovas ekspertizės aktą vertindami kritiškai neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Nurodo, kad 2011-11-10 teismas priėmė nutartį paskirti pomirtinę pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teisėjų kolegija pastebi, kad iki minėtos nutarties priėmimo nebuvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, teismas pirmą kartą sprendė klausimą dėl ekspertizės paskyrimo, klausimų suformulavimo ekspertams, todėl laikytina, kad nutartyje dėl rašymo apsirikimo neteisingai buvo nurodyta, kad skiriama pakartotinė ekspertizė. Be to, 2011-11-25 nutartimi pavesta ekspertizę (ne pakartotinę) atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriui nurodant, kad paskyrus pakartotinę ekspertizę būtų galima ją atlikti Respublikiniame teismo psichiatrijos skyriuje. Pastebėtina, kad ieškovas, jo atstovas pirmosios instancijos teisme nesutikdami su ekspertizės išvadomis nebuvo pareiškę prašymo skirti pakartotinę ekspertizę, tokį prašymą ieškovas pareiškė tik pateikdamas apeliacinį skundą. Be to, ieškovas neprašė, kad ekspertai savo išvadą teismo posėdyje išaiškintų žodžiu, kad atsakytų į papildomus klausimus siekiant išaiškinti ar papildyti ekspertų išvadą. Klausimus ekspertams pirmosios instancijos teismas uždavė tokius, kokius suformulavo pats ieškovas. Manydamas, kad ekspertai neišsamiai atsakė į klausimus, neišaiškino, kuo pasireiškia ilgalaikis raminančių, miegą gerinančių medikamentų ir alkoholio naudojimo vienu metu poveikis, kokia galima to įtaka psichikai, ar asmuo supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti, turėjo galimybę tokius klausimus ekspertams užduoti, bet tokia teise pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas pirmos instancijos teisme pateikdamas ieškinį ir jame nurodydamas aplinkybes, sudarančias ieškinio pagrindą, neįrodinėjo, jog prieš testamento sudarymą M. P. būtų vartojusi raminančiuosius vaistus ir alkoholį vienu metu, kas galėtų turėtų reikšmės sprendžiant apie jos būseną, be to, atsižvelgiant į tai, kad testatorei nuo 2010-06-07 diagnozavus gimdos sarkomą buvo taikoma chemoterapija, ji kas mėnesį vykdavo į gydymo įstaigas, labiau tikėtina, kad siekdama geresnių gydymo rezultatų ji alkoholio nevartojo.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme nepareiškė prašymo paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriui, tokį prašymą pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, be to, teisėjų kolegijos nuomone, atliktos byloje ekspertizės išvados yra pakankamai aiškios, išsamios, byloje netikslinga skirti pakartotinę ekspertizę.

Dėl kitų įrodymų vertinimo

Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymais nesirėmė, laikydamas juos prieštaringais, išvadas iš esmės darė pagal šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, todėl šiuo atveju nėra reikšmingi apelianto teiginiai, kad liudytojos D. K., Ona D. J., L. G. liudijo tai, ko iš jų prašė atsakovai, ir šie parodymai vertintini kritiškai. Nepagrįstas apelianto prašymas išreikalauti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-711-589/2006, iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2006m. liepos mėnesio dingusios be žinios M. P. paieškos bylą. Apeliantas nurodo, kad iš prašomos išreikalauti civilinės bylos atsakovo direktoriaus atsiliepimo, paieškos bylos duomenų bus galima nustatyti, kad 2006 metais M. P. piktnaudžiavo alkoholiu. Apeliantas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui UAB „Jaros sauga“ išduotą M. P. charakteristiką, iš kurios matyti, kad ji į darbą 2006-07-21 buvo atvykusi neblaivi, 2006-09-10 atleista už pravaikštas iš darbo (t.2, b.l. 11-12). Byloje yra duomenų, jog Panevėžio Priklausomybės ligų centre M. P. buvo gydyta 2005-05-14 ir 2006-04-25, kad jai buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, šie duomenys pateikti ekspertams, atlikusiems ekspertizę. Todėl reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog 2006 metais M. P. piktnaudžiavo alkoholiu, nėra tikslinga, dėl to ginčo byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir nustačius šią aplinkybę, nėra pagrindo pripažinti, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nes testamentas sudarytas ir pasirašytas jau visai kitomis gyvenimo aplinkybėmis.

Pripažintina, kad apeliantas neįvykdė jam numatytos įstatyminės pareigos įrodyti, kad M. P., kurios sudarytą testamentą prašoma pripažinti negaliojančiu, sandorio sudarymo metu 2010-11-05 turėjo tokių psichikos sutrikimų, dėl kurių ji nesugebėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Jos psichikos būseną tinkamiausiai atspindi mirusiąją gydžiusių gydytojų pildomuose medicininiuose dokumentuose.

Dėl prašymo skirti rašysenos ekspertizę

Apeliantas pateikė prašymą išreikalauti iš notarės testamento originalą bei skirti rašysenos ir parašo ekspertizę, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokio jo prašymo netenkino. Pastebėtina, kad ieškovas ieškinį grindė tuo, kad M. P. buvo nenormalios psichinės būsenos, nesuprato aplink vykstančių reiškinių, neadekvačiai reagavo į įvykius, ją reikėjo slaugyti, prižiūrėti, ji savimi visiškai negalėjo pasirūpinti, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, prašė testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu bei skirti pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Ieškinyje ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kad testamentas yra galimai suklastotas, pasirašytas ne M. P., nepateikė prašymo skirti rašysenos ekspertizę. Tik po to, kai paaiškėjo, kad ekspertizės rezultatai ieškovui A. P. nepalankūs, ieškovas pareiškė, kad M. P. testamentas suklastotas, nes testamente ne jos daryti įrašai. Paties A. P. tvirtinimai darosi prieštaringi: tvirtindamas, kad testamentą mirusioji sudarė nesuprasdama savo veiksmų, jau nurodo, kad ne ji pasirašė. Kad ji būtų negalėjusi pasirašyti, tokių aplinkybių byloje iš viso nėra nurodoma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje nusprendė neskirti rašysenos ekspertizės, kadangi ieškinys pareikštas ne tuo pagrindu, pareiškimo dėl ieškinio pagrindo keitimo byloje nėra.

Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi byloje pateiktus įrodymus daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog testatorė buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, taigi suprato testamento reikšmę ir jo turinį, todėl nėra pagrindo pripažinti testamentą negaliojančiu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad testatoriaus valia kaip reiškinys yra labai sudėtinga ir individuali, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti, kaip apskritai asmens - testatoriaus - atminimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikėja M. P., testamentu palikdama palikimą testamente atsakovams, įgyvendino savo teisę palikti turtą savo nuožiūra (CK 5.19 str.). Tokia testatorės valia, atsižvelgiant į tai, kad ji butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo tėvams, šis butas 1970 m. buvo suteiktas naudojimuisi atsakovui R.K. K., M. P. privatizuojant šį butą atsakovai sumokėjo didžiąją dalį priklausančių mokėti sumų (t.1, b.l. 53-61), neprieštaravo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Jau pagal ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodomas faktines aplinkybes apie mirusiąją, akivaizdu, kad sutarimo ir pagarbos jų šeimoje trūko.

Dėl pasakyto Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-02 sprendimu panaikino 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti Panevėžio 7-ojo notarų biuro notarei Daivai Marcinkevičienei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal mirusios M. P. testamentą. A. P. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą šias laikinąsias apsaugos priemonės pritaikyti. Pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas neapskųstas, apskųsti apeliacine tvarka ir nepanaikinti sprendimai įsiteisėja išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 279 str.1d.). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki šiol galiojo, todėl jų taikymo klausimas negalėjo būti sprendžiamas pakartotinai.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Apeliaciniame skunde ieškovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina rinkti naujus įrodymus, skirti ekspertizes. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis teismas pripažino, kad netikslinga šioje byloje rinkti naujus įrodymus, skirti ekspertizes, kitų pagrįstų argumentų, dėl kurių bylą reiktų nagrinėti žodinio proceso tvarka, ieškovas nenurodė, jis turėjo galimybę pateikti visus norimus įrodymus ar atsikirtimus iki bylos nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (CPK 322 str.), todėl apelianto prašymo netenkino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teisme atsakovai turėjo po 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Atmetus apeliacinį skundą šios išlaidos iš apelianto priteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. K. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimutė SankauskaitėRomualdas Januška