Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „JGK statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių Z. S. ir I. N. ieškinį atsakovui UAB ,,JGK Statyba“ dėl nuosavybės teisės gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovės prašo uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius statybos darbus ir/arba statybos paruošiamuosius darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-11-17 išduotą leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-141117-01359, kol nebus išspręsti žemės sklypo, reikalingo ieškovėms nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) eksploatavimui, suformavimo bei nuomos klausimai (ieškinys teisme priimtas 2015-07-17).

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės pareiškė prašymą sustabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėta kita Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-985-833/2016 pagal ieškovo UAB „JGK Statyba“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centrui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-09 įsakymo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimo panaikinimo Nr. 2-985-833/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad abejose bylose vyksta (kito) ginčas dėl atsakovo galimybės sklype vykdyti statybos ir su tuo susijusius darbus. Šioje byloje reikalaujama uždrausti atsakovui vykdyti statybos darbus sklypo dalyje, kuri nesiriboja su ieškovių žemės valda ir yra už kelių kvartalų nuo sklypo dalies, kurioje pagal 2014-11-17 statybos leidimą atsakovas turi teisę vykdyti darbus. Kitoje byloje atsakovas reikalauja pripažinti neteisėtu sklypo nuomos sutarties nutraukimą, įrodinėdamas, kad tam nebuvo jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo, t.y. esminio sutarties pažeidimo.Tarp teismo sprendimo šioje byloje ir bylos baigties kitoje byloje nėra prejudicinio ar kitokio teisinio ryšio, o teismas turi visus reikiamus įrodymus ir galimybes bylą išnagrinėti atsietai nuo kitos bylos bei priimti atitinkamą sprendimą dėl ieškovų reikalavimo, pareikšto atsakovui, nepagrįstumo (pagrįstumo). Pažymi, kad net ir kitoje byloje teismo sprendimu atmetus atsakovo ieškinį ieškovių ieškinys šioje byloje negalėtų būti savaime patenkinamas, nes ieškovės nepaneigė, kad: 1) ieškovės jokių ūkinių pastatų atsakovo nuomojame sklype neturėjo ir neturi, o toje sklypo dalyje, kurioje atsakovui yra išduotas 2014-11-17 statybos leidimas, tokių statinių apskritai nebuvo ir negalėjo būti, nes ši sklypo dalis net nesiriboja su ieškovų norimu suformuoti 30 arų žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), o be to, atsakovas nebūtų gavęs statybos leidimo statyti sklypo dalyje, kurioje jau yra kitų statinių; 2) ieškovės neturi teisėto pagrindo eksploatuoti, suformuoti ir išnuomoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), didesnio nei galiojančiame 2000-03-09 detaliajame plane patvirtinto apie 18 arų ploto žemės sklypo, o šias aplinkybes raštu patvirtino ir NŽT 2015-09-28 rašte, t.y. ieškovėms aiškiai nurodė, kad ieškovių norimo suformuoti žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus m. JGK „Salote“ ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo piano, patvirtinto 2000-03-09 sprendimu; 3) NŽT neišdavė ir negali išduoti ieškovėms reikalavimų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, todėl ieškovų ieškinyje minima teisė į joms priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti ir sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį neegzistuoja ir prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktų reikalavimams; 4) Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. teisės norma nenumato asmenims (ieškovams) galimybės žemės sklypą suformuoti prie ūkinės veikios pobūdžio statinių (ūkinių statinių), nors jie ir gali tarnauti/tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; 5) Vilniaus apskrities viršininko 2003-05-15 įsakymas Nr. 2416-41 dėl ieškovių 0,18 ha ploto namų valdos žemės sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini), taip pat kiti nenuginčyti administracinių aktų ir teismų sprendimų dėl ieškovių nevienkartinių reikalavimų dėl didesnio žemės sklypo suformavimo atmetimo, taip pat įrodo, kad analogiški, kaip ir šios bylos atveju, ieškovių siekiai ir reikalavimai įgyti teises į didesnį žemės sklypą, įskaitant dalį sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teismų išnagrinėtose bylose jau ne vieną kartą buvo atmesti kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas, pagrįstai nustatė, kad minėtos bylos yra susijusios, nes jose vyksta šalių ginčas dėl atsakovo galimybės vykdyti statybos ir su tuo susijusius darbus žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0167:581), esančiame (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015-03-09 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0167:581) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ pripažino pasibaigusia 2000-10-26 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais. Apie įsakymo priėmimą atsakovas buvo informuotas Vilniaus miesto skyriaus 2015-03-16 raštu Nr. 49SJN-393- (14.49.105.) „Dėl informacijos pateikimo“. Pažymi, kad civilinės bylos Nr. 2-8627-432/2016 ir civilinės bylos Nr. 2-985-833/2016 dalykai yra tarpusavyje susiję, nes klausimo dėl 2015-03-09 įsakymo teisėtumo išsprendimas, leistų spręsti ar galimi statybos darbai žemės sklype.Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2015 m. rugpjūčio 26 d. prašymą Nr. A5l-80841/15(2.14.2.12-MP8) „Pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti”, pažymėjo, kad siūlomo suformuoti žemės sklypo esamiems pastatams, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį, dalis / ribos patenka į žemės sklypo ribas, kuris yra teisminio ginčo objektu. Taip pat rašte nurodoma, kad formuojamo žemės sklypo ribos neatitinka Vilniaus m. JGK „Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr. 513V. Todėl atsakovas daro klaidingą išvadą, kad nėra jokios galimybės registruoti ūkinius pastatus (unikalus Nr. 4194-0035-2122 ir unikalus Nr. 9194-0035-2119) adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Žemės sklype nėra registruoti ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėti ūkiniai pastatai yra priskirti (duomenys neskelbtini), tačiau žemės sklypas dar nėra suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, nes negalima kategoriškai teigti, kad atitinkamas detalusis planas negali būti keičiamas ir ūkiniai pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti registruoti suformuotame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl tarp civilinės bylos Nr. 2-8627-432/2016 ir civilinės bylos Nr. 2-985-833/2016 yra glaudus teisinis ryšys ir sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-985-833/2016, turės įrodomąją galią atnaujinus civilinės bylos Nr. 2-8627-432/2016 nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 str.). Nustatęs privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Pagal CPK 163 str. 3 p., teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Taigi būtina bylos sustabdymui sąlyga yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas, turintis esminę reikšmę CPK 163 str. 3 p. taikymui. Todėl stabdant bylos nagrinėjimą turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą, o stabdant bylą vadovaujantis CPK 163 str. 3 p. – ir kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje bei kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimų teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą pagrįstai sustabdė CPK 163 str. 3 p. pagrindu. Iš ieškovių ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovės siekia uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius statybos darbus ir/ arba statybos paruošiamuosius darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-11-17 išduotą leidimą statyti naują(-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą(-us) Nr. LNS-01-141117-01359, kol nebus išspręstas žemės sklypo, reikalingo ieškovėms nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų (unikalūs Nr. 4194-0035-2119, 4194-0035-2122) eksploatavimui, suformavimo bei nuomos klausimai. Atsakovas UAB „JGK Statyba“ (ieškovas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-8627-432/2016) ieškiniu atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centrui prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0167:581) (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ ir panaikinti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo VĮ Registro centro 2015-03-25 sprendimą išregistruoti juridinį faktą (panaikinti įrašą viešame registre) dėl 2000-10-26 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623 N01/20000-23617, sudarytos su UAB „JGK Statyba“. Taigi sprendžiant, kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje, kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje ir kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai, konstatuotina, kad abiejose civilinėse bylose Nr. 2-8627-432/2016 ir Nr. 2-985-833/2016 dalykai yra tarpusavyje susiję – abiejose bylose vyksta šalių ginčas dėl atsakovo UAB „JGK Statyba“ galimybės vykdyti statybos ir su tuo susijusius darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 0101/0167:581). Klausimo dėl Vilniaus miesto skyriaus įsakymo „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0167:581) Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasibaigimo“ (kuriuo pripažinta pasibaigusia 2000-10-26 valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis su vėlesniais jos pakeitimais) teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-985-833/2016 išsprendimas leistų spręsti, ar galimi statybos darbai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, ar atsakovas turi teisę naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), yra vienas iš pagrindų ieškovių reikalavimams patenkinti. Valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0167:581) nuomos sutarties pasibaigimo teisėtumo klausimo išsprendimas yra neįmanomas šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi yra už šio ieškinio reikalavimų ribų, tačiau kitoje civilinėje byloje (Nr. 2-985-833/2016) nustatytas šis prejudicinis faktas turės įrodomąją ir prejudicinę galią siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą (Nr. 2-8627-432/2016). Dėl nurodytų aplinkybių ieškovių ieškinio reikalavimų nagrinėjimo civilinėje byloje Nr. 2-8627-432/2016 sustabdymas jų pačių prašymu iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-985-833/2016 yra privalomas (CPK 163 str. 3 p.) ir visiškai atitinka civilinio proceso tikslus – tinkamos asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybos, įstatymų taikymo, kuo greitesnio teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo (CPK 2 str.), taip pat protingumo ir teisingumo kriterijų (CPK 3 str.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2016-01-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais negali būti keistina ar naikintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.