Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Nijolios Indreikienės,

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Gintautui Pajaujui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-113-399/2009 pagal nepilnamečio ieškovo E. P. įstatyminio atstovo D. P. ieškinį atsakovams M. B. ir E. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo (institucija, teikianti išvadą byloje - Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo įstatyminis atstovas ieškiniu (t. 1, b. l. 2-4 ) ir patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 28-29) prašė priteisti iš atsakovų solidariai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad juos uzufrukto teise tvarkys ieškovo įstatyminė atstovė E. K., bei 1 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo įstatyminis atstovas nurodė, kad 2006-11-10 atsakovui E. B. priklausantis šuo (bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, jog šuns vakcinavimo dokumente šuns šeimininku nurodytas atsakovas M. B.) apkandžiojo į mokyklą einančiam ieškovui E. P. rankas, dėl ko berniukui lūžo stipinkaulis ir tuo jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Berniukas negalėjo rašyti, dėl ko pablogėjo mokslo rezultatai, dėl patirtų sužalojimų vaikas patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius pergyvenimus, išgąstį, šiuo metu vaikas bijo vienas eiti ta gatve į mokyklą, lankėsi pas psichologą, kur jam buvo nustatytas lengvos formos nerimas. Neturtinė žala E. P. atsirado todėl, kad atsakovai netinkamai prižiūrėjo šunį, neužtikrino, kad šuo neišbėgtų į gatvę, įvykio metu šuo buvo be antsnukio.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 12 d. sprendimu (t. 3, b. l. 88-90) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė nepilnamečiam ieškovui E. P. iš atsakovų solidariai 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, pinigus pavedant tvarkyti uzufrukto teise jo motinai E. P., 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš atsakovų po 65,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei.

Atsakovams ginčijant faktą, jog būtent jiems priklausantis šuo apkandžiojo E. P., teismas vadovavosi įrodymų tikėtinumo principu ir nurodė, kad išnagrinėtoje byloje daugiau tikėtina ir yra daugiau įrodymų, kad E. P. apkandžiojo būtent atsakovams priklausantis šuo Nikas, nes tai patvirtino liudytojai A. K., Nijolė A. K., Ž. B.. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovo E. B. parodymų prieštaringumą, kai vienu atveju atsakovas teigė, jog šuns Niko nebuvo įvykio metu Vilkaviškyje, kitu atveju, kad šuo buvo pririštas ir dėl to negalėjo įkasti vaikui. Teismas vadovavosi CK 6.267 str. ir konstatavo, kad atsakovams neįrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, naminio gyvūno padarytą žalą privalo atlyginti jo savininkai. Taip pat teismas rėmėsi tuo, kad, vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 6 str. 1 d., 10 str., atsakovai neturėjo savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduoto leidimo laikyti agresyvų šunį, kai tuo tarpu žalą ieškovui padaręs šuo yra amerikiečių stafordšyro terjeras, o tokia šuns veislė yra įrašyta į agresyvių veislių šunų sąrašą. Teismas, priteisdamas būtent 7 000 Lt dydžio neturtinę žalą, atsižvelgė į tai, kad E. P. patyrė išgąstį, nerimą, dvasinius išgyvenimus, pasekmės liko ir praėjus po įvykio ilgesniam laikui, liko randai rankose, taip pat į tai, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera. Teismas laikė, kad atsakyti dėl atsiradusios žalos turi tiek E. B., tiek M. B., kadangi šuns skiepų pase savininku nurodytas M. B., tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šuo būdavo Vilkaviškio m., Pilviškių g., E. B. priklausiusiuose pastatuose. Nei vienas iš atsakovų neneigė, kad šunį augino, prižiūrėjo tiek vienas, tiek kitas, todėl abu buvo atsakingi už tai, kad šuo nekeltų grėsmės kitų asmenų sveikatai, saugumui, nuosavybei.

Atsakovai apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 101-105) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

teismas nepagrįstai sprendimą grindė liudytojų parodymais, kadangi šie liudijimai nepatvirtino, o ir pats ieškovas neįrodė, kad ieškovą apkandžiojo būtent atsakovams priklausantis šuo. Be to, byloje nebuvo apklaustas asmuo, kuris E. P. nuvežė į ligoninę;teismas nesiaiškino E. P. sužalojimo mechanizmo ir tos aplinkybės, kad gydytojas - traumatologas, apžiūrėjęs nukentėjusįjį po įvykio, nenustatė dešinio stipinkaulio lūžio ir nepastebėjo žaizdų, padarytų dešiniajame ir kairiajame dilbyje;atsakovų nuomone, E. P. klaidino savo tėvus, medikus bei teismą, kadangi jo parodymai apie įvykio eigą bei šuns, kuris jį apkandžiojo, požymius bylos eigoje keitėsi;teismas nevertino atsakovų pakviesto liudytojo G. G. parodymų, kuris teismo posėdyje nurodė, kad įvykio metu šuns nebuvo Vilkaviškyje, šuo ir jo šeimininkas M. B. kartu su liudytoju buvo Vilniuje;teismo išvada, kad žalą privalo atlyginti abu atsakovai solidariai prieštarauja Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 5 str. 3 d., kuri nustato, kad tokią žalą privalo atlyginti tik šuns savininkas;teismo priteistas 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis padarytai žalai, kadangi ieškovas patyrė tik nesunkų sveikatos sutrikdymą;teismas nepagrįstai iš atsakovų solidariai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos niekaip nėra susijusios su pareiga solidariai atlyginti žalą.

Ieškovo atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 108-110) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, susijusius su žalos padarymo mechanizmu, kadangi šie klausimai buvo išnagrinėti ekspertų išvadoje, kuria teismas ir rėmėsi. Atsakovai, teigdami, jog byloje turėjo būti apklaustas asmuo, nuvežęs E. P. į ligoninę, nenurodo dėl ko šį asmenį reikia apklausti, kokias aplinkybes jis būtų patvirtinęs ar paneigęs, ir kiek jo liudijimas būtų susijęs su byla;atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas E. P. netiksliai apibūdino šunį, kuris jį apkandžiojo. Vaikas konkrečiai nurodė, kad jį apkandžiojo „kaimyno B. šuo“, kurį vaikas anksčiau matydavo E. B. sodyboje;byloje dalyvavusių liudytojų parodymai buvo išsamūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, jie nebuvo paneigti kitais įrodymais, todėl teismas neturėjo pagrindo jais netikėti;atsakovai nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino atsakovų pakviesto liudytojo G. G. parodymų, kadangi teismas sprendime argumentavo, kodėl juos atmeta;teismas, vadovaudamasis Gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymu, nurodė aplinkybes, kodėl, jo nuomone, už žalą turi atsakyti abu atsakovai;atsakovai, ginčydami priteistos žalos dydį, nepateikė jokių argumentų kodėl žalos atlyginimas turėjo būti mažesnis;teismas pagrįstai iš atsakovų solidariai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas bylinėjimosi išlaidas taip pat patyrė dėl atsakovų padarytos žalos, už kurią jie atsako solidariai.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., teismas nenustatė.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 10 d., apie 7.30 val., Pilviškių g., Vilkaviškio m., ieškovą E. P., gim. 1994-04-12, einantį į mokyklą, apkandžiojo šuo. Iš 2008-05-29 medicininės ekspertizės akto (t.2, b.l. 92-100) matyti, kad dėl šuns įkandimo ieškovui lūžo dešinys stipinkaulis, nustatyta kastinės žaizdos abiejų dilbių ir dešinės plaštakos 4-o piršto srityse, jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui, kas ekspertų vertinimu atitinka žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovo sužalojimo faktą ir pobūdį taip pat patvirtina kiti medicininiai dokumentai, tai yra specialisto išvada (t.1, b.l. 6) ir ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės nuorašas (t. 1, b.l. 78-81). Iš ieškovo sveikatos istorijos (t. 3, b.l. 91a,) matyti, kad dėl šuns įkandimų 2006-11-10, E. P. labai išgyvena, išsigąsta bet kokio šuns, negali būti netoli vietos, kur jį apkandžiojo šuo, dažnai būna liūdnas, sumažėjo interesų ratas, rekomenduota psichologo konsultacija, konstatuotas nerimas (2,3,4 lapai).

Naminių gyvūnų padaryta žala privalo būti atlyginta (CK 6.627 str.). Jeigu asmuo suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti ir neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d.). Todėl ieškovo įstatyminis atstovas turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl nepilnamečiui sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliantai, prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašymą motyvuoja tuo, kad byloje nesurinkta jų kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas be pagrindo atsakovams taikė solidariąją atsakomybę, o priteistos neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis.

Su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, o būtent nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadas apie tam tikrų aplinkybių buvimą (nebuvimą) tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, išvadas galima daryti ir tada kai abejonių lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant daugiau tikėtina faktą buvus, nei jo nebuvus. Ieškovo E. P. paaiškinimais ir liudytojų A. K., N.A. K. ir Ž. B. parodymais nustatyta, kad ieškovą apkandžiojo atsakovo E. B. šuo Nikas (t.1, b.l. 100-103). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo E. B. paaiškinimus prieštaringais ir nenuosekliais ir pagrįstai nesivadovavo liudytojo G. G., kurį su atsakovu M. B. sieja draugystės ryšiai, parodymais, pripažindamas tokius parodymus neišsamiais ir mažai tikėtinais. Nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovą apkandžiojo atsakovui M. B. priklausantis šuo Nikas (t.2, b.l. 11-13) CPK 185 str.).

Minėta, kad pagal CK 6.267 str. 1 d. naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas) jeigu neįrodo žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Gyvūno savininku laikomas kiekvienas sukakęs 16 metų asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną (Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 str. 15 d. ). Iš atsakovų paaiškinimų matyti, kad stafordšyrų terjerų veislės šunį Niką augino ir prižiūrėjo abu atsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šio šuns padarytą žalą, taip pat ir bylinėjimosi išlaidas, privalo atlyginti abu atsakovui solidariai (CK 6.279 str. 1 d., CPK 93 str. 1 d.).

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Byloje nustatyta, kad ieškovą apkandžiojo šuo, kuris įtrauktas į agresyvių ir pavojingų šunų sąrašą (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-03-12 įsakymas Nr. 117). Dėl padarytų šuns sužalojimų ieškovas patyrė ne tik fizinius skausmus, pasireiškusius kūno sužalojimais, bet ir dvasinius išgyvenimus su liekamaisiais apsunkinto bendravimo ir nerimo reiškiniais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, todėl apeliantų argumentai dėl neproporcingai didelio priteistinos žalos dydžio laikytini nepagrįstais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.