- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2-51-825/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pareiškėjas
- J. I.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant pareiškėjui J. I., pareiškėjo atstovui advokatui Leonidui Ignatovui ir suinteresuoto asmens, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo J. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti , juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, J. (vardas iš gimimo liudijimo) I., gimęs (duomenys neskelbtini), dabartiniu metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, nuo 1996 metų vasario 16 d. iki šiol nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas palaikė pareiškime išdėstytus motyvus bei paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Motina ir tėvas tuo metu gyveno Vilniuje. Po kurio laiko motina I. I. persikėlė gyventi į Kėdainius, su ja persikėlė ir pareiškėjas. Šiuo metu ji ten ir gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 1988 metų rugsėjo 1 d. iki 1997 metų sausio 27 dienos mokėsi Vilniaus M. D. vidurinėje mokykloje ( 2009 03 20 Nr. 68). 1997 metų sausio mėnesio persikėlė gyventi su motina į Kėdainių miestą ir pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą. Šioje mokykloje mokėsi iki 1998 metų birželio mėnesio. Vidurinės nebaigė, nes 2000 metais buvo nuteistas. Turi keletą teistumų. Paskutinis 2005 metais, 10 laisvės atėmimo metų.
Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutiko.
Liudytoja I. Č. paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1982 m. kartu su ja. Išvykęs iš Lietuvos nebuvo.
Liudytoja V. M. paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1982 m. Išvykęs iš Lietuvos nebuvo.
Liudytojas O. Č. paaiškino, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1982 m. Išvykęs iš Lietuvos nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 44 ir 445 str. įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjas įrodinėjo minėtą faktą savo paaiškinimu, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje (b.l. 4). Mokėsi Lietuvos mokyklose (b.l. 5 – 9). Nuo to laiko iš Lietuvos išvykęs nebuvo.
Pagal Civilinio proceso kodekso 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-31/1999, ir kt.). Bylose dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto, kurį prašo nustatyti pareiškėjas, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į tai būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1982 metų birželio 16 d. ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nustatytinas pareiškėjo nurodomas juridinę reikšmę turintis faktas, bet atmestina prašymo dalis, kad J. (vardas iš gimimo liudijimo) I., gimęs (duomenys neskelbtini), dabartiniu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nes tai nesusiję su prašymo esme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
Priimti galutinį sprendimą.
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (vardas iš gimimo liudijimo) I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 1996 metų vasario 16 d. iki šiol nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje.
Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turint tikslą gauti dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.