- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- 1-1173-791/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35697-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas (2015 m. vasario 20 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. M. 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) namo, tyčia ranka sudavė nepilnamečiui M. Ž. vieną smūgį į kairį skruostą ir vieną smūgį ranka į pakaušį, bei tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam M. Ž. sukėlė fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, G. M. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kai namo parbėgo verkdamas 11 metų sūnus, kuris pasakė, kad jį kieme sumušė vyresnis berniukas, kurio jis nepažįsta. Apimtas emocijų, piktas, jis išbėgo kartu su sūnumi į kiemą, nuėjo prie smėlio dėžės, esančios netoli jų namų, kur buvo daug įvairaus amžiaus vaikų ir moteris R. J.. Šalia jos stovėjo apie 14 metų amžiaus berniukas, kurio nebuvo matęs jų kieme. Sūnus jam pasakė, kad minėtas berniukas (kaip vėliau sužinojo M. Ž.), jį sumušė. Jis (įtariamasis) priėjo arčiau M. Ž. ir paklausė už ką jis sumušė sūnų. Tuomet M. Ž. atsisuko į jį ir pašaipiai nusišypsojo, kas jį (įtariamąjį) suerzino, todėl jis berniukui dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą. Matė, kad toje vietoje kur jis sudavė smūgį, atsirado paraudimas. Po suduoto smūgio į kairį skruostą, M. Ž. nuo jo užsisuko. Tuomet jis berniukui sudavė dar vieną smūgį delnu į pakaušį. Nieko jam nesakęs M. Ž. nuėjo kelis žingsnius toliau nuo jo (įtariamojo), minutę pastovėjo ir nubėgo. Tuomet, kai jis sudavė M. Ž. smūgį į veidą, ant jo rėkė R. J., tačiau apimtas emocijų jis nekreipė į ją dėmesio. M. Ž. nubėgus, jis su sūnumi nuėjo į namus. Dėl tokio savo elgesio gailisi. (b. l. 80–83, 86–89, 94–97).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo G. M. prisipažinimo bei paaiškinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju, M. Ž. parodė, jog jam yra 14 metų. Įvykis, per kurį jis nukentėjo vyko (duomenys neskelbtini). Tikslios įvykio datos jis nepamena, buvo vasaros pabaiga, darbo diena, apie 16.30 – 17.00 val. Jis kieme su draugu žaidė krepšinį, kai pro šalį dviračiu važiavo vaikas, kuris rėkė ir keikė visus vaikus. Juos vadino gaidžiais ir kitaip negražiai. Jis (nukentėjusysis) su draugu nuėjo prie minėto vaiko namų, norėjo paklausti kodėl jis ant jų rėkė, tačiau vaikas jį pamatęs pradėjo bėgti. Pasivijęs minėtą vaiką jis sugriebė jam už dešinės rankos ir netyčia užmynė ant dešinės kojos. Vaikas buvo apsiavęs atvira avalyne. Neilgai trukus į lauką išėjo minėto vaiko tėtis ir pradėjo ant jo rėkti, bei priėjęs du kartus sudavė: vieną kartą į veidą, į kairį skruostą, ir į pakaušį. Nuo smūgio jam apsvaigo galva, jis jautė skausmą, vakare skaudėjo visą galvą. Įvykio metu netoliese buvo jo draugas su mama, kurie matė įvykį, draugo mama aprėkė vyrą. Parėjęs į namus, jis (nukentėjusysis) apie įvykį papasakojo savo tėčiui, kuris nuėjo pas jam (nukentėjusiajam) sudavusį vyrą į namus, tačiau niekam neatidarius durų, iškvietė policiją. Po smūgių jam žymių ant veido neliko, tačiau iš pradžių po smūgio buvo paraudęs skruostas. Po šio įvykio su minėtu vyru nebuvo susitikęs (b. l. 34–35).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, R. J. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. vakare, tikslios valandos pasakyti negali, (duomenys neskelbtini) namo, leido laiką su savo sesės dukra, kurią prižiūrėjo. Pro ją prabėgo jai iš matymo žinomas, tačiau nepažįstamas verkiantis berniukas, kuris nubėgo į (duomenys neskelbtini) namą. Dėl ko berniukas verkė ji nežino, tačiau iš kitų vaikų sužinojo, kad kažkas jam užmynė ant kojos. Berniukui nubėgus į namą, po kelių akimirkų iš namo išbėgo jai nepažįstamas vyras, kuris pribėgo prie kaimyno sūnaus M. Ž. ir sudavė jam delnu į galvą. Ant M. Ž. skruosto, kurios pusės pasakyti negali, buvo matomas paraudimas. Ji pradėjo šaukti ant vyro, trenkusio M. Ž., pasakė, kad jis pirma išsiaiškintų kas atsitiko. Minėtas vyras, nieko neatsakęs, apsisuko ir nuėjo atgal į (duomenys neskelbtini) namą (b. l. 49–52).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, A. Ž. parodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d., apie 18.00 val. grįžęs į namus, pastebėjo, kad sūnus M. Ž. yra labai susijaudinęs, todėl jo paklausė kas nutiko. Sūnus papasakojo, kad su draugu žaidė kieme, kai pro šalį dviračiu važiavo jam nepažįstamas berniukas, kuris juos vadino necenzūriniais žodžiais. Tai išgirdęs, sūnus pradėjo minėtą berniuką vytis, nes norėjo išsiaiškinti kodėl jis taip elgiasi. Pagavęs berniuką, sūnus sučiupo jį už rankos, bei netyčia užmynė ant jo kojos. Tuomet minėtas berniukas pradėjo verkti ir pabėgo į savo namus. Po kurio laiko į kiemą išėjo jo sūnui nepažįstamas vyras, kuris du kartus sudavė sūnui į galvą – vieną kartą delnu trenkė į kairį skruostą ir vieną kartą į pakaušį. Visą šį įvykį, pasak jo sūnaus matė kaimynė R. J., kuri pradėjo šaukti ant vyro, o šis pasišalino atgal į (duomenys neskelbtini) namą. Po šio įvykio sūnus sugrįžo namo. Jis (liudytojas) išsiaiškino kuriame bute minėtas vyras gyvena ir ten nuėjo, tačiau niekas neatidarė durų, todėl jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Sūnus jam (liudytojui) nurodė, kad įvykio metu jis išsigando, po įvykio jam skaudėjo pakaušį (b. l. 1–8, 25–27).
Iš 2019 m. rugsėjo 19 d. akistatos tarp įtariamojo G. M. ir liudytojos R. J. protokolo matyti, jog liudytoja R. J. patvirtino, kad matė, kaip G. M. sudavė kieme buvusiam M. Ž. delnu vieną smūgį į veidą. M. Ž. skruostas buvo paraudęs. Įtariamasis G. M. parodė, kad sudavė M. Ž. vieną smūgį į veidą, o apklausos metu neigė sudavęs smūgį M. Ž., nes jam buvo gėda. Dabar savo kaltę pripažįsta (b. l. 100–103).
Iš 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime užfiksuotos informacijos matyti, jog į policiją kreipėsi A. Ž., kuris nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.30 val., Alytuje, šalia (duomenys neskelbtini) esančio pastato, nepažįstamas asmuo sudavė jo sūnui M. Ž. du smūgius delnu į kairę veido pusę ir pakaušį (b. l. 1–8).
Iš įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15–19).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog liudytoja R. J. atpažino asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5. Liudytoja paaiškino, jog apie šį asmenį ji davė parodymus. Nuotrauka Nr. 5 yra G. M. (b. l. 53–60).
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. M., suduodamas nepilnamečiui M. Ž. vieną smūgį į kairį skruostą ir vieną smūgį ranka į pakaušį, sukėlė nukentėjusiajam M. Ž. fizinį skausmą ir tuo padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis G. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis G. M. sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 135–143).
Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamasis G. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. M. ankščiau jau yra teistas 4 kartus, 3 iš jų už smurtinius nusikaltimus (b. l. 130–135), baustas administracine tvarka, jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 123–129), nedirbantis (b. l. 137–138), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 136). G. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. M. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.
Kaltinamojo G. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 104–106).
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vokas su kompaktiniu disku, paliekamas saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant G. M. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. M. visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, ir per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, voką su kompaktiniu disku, palikti saugoti prie bylos visą bylos saugojimo laiką.
Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam G. M..