Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant pareiškėjui J. Z., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Martai Matiukevič, suinteresuotam asmeniui T. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T. K., A. K., A. J., M. Z. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo teismą atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą J. Z. įregistruoti valstybės įmonėje „Registrų centras“ Vilniaus miesto penkioliktame notarų biure 1994 m. spalio 25 d. sudarytą sutartį, registro Nr. ML15-4081, pagal kurią S. Z. išmainė su T. K. ir A. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po S. Z. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad S. Z. 1994 m. spalio 25 d. pasirašė su T. K. ir A. K. sutartį, kuria buvo keičiamas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), į vieno kambario butą, turintį 40,93 kv. m bendro naudingo ploto butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964-07-07 Lietuvos respublikos civilinio kodekso 255 str. minėta sutartis turėjo būti per tris mėnesius įregistruota Vilniaus miesto TVIPP biure „Valda“, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių S. Z. per įstatymo nustatytą terminą sutarties neįregistravo. Pareiškėjo spėjimu, tai atsitiko dėl garbaus S. Z. amžiaus, jos sveikatos problemų bei lietuvių kalbos nežinojimo, dėl ko ji nesuprato tolimesnių veiksmų manydama, kad buto mainų procedūra baigta. S. Z. yra pareiškėjo senelė, tėvo Z. Z. motina, Minėtą butą S. Z. mainė anūkams, t. y. pareiškėjo šeimai, pati jame niekada negyveno. Pareiškėjas su broliu buvo nepilnamečiai, viskuo rūpinosi pareiškėjo motina, pareiškėjo šeima gyveno vargingai. Kaip pareiškėjui tapo žinoma, pareiškėjo senelė, mainant butą, negalėjo jo įregistruoti pareiškėjo ar jo brolio ardu, nes pastarieji buvo nepilnamečiai, o pareiškėjo motina neturėjo paso. Pareiškėjo tėvai oficialiai išsituokė dar 1986 m. sausio 21 d., tačiau vietoj išlaikymo pareiškėjo motinai su šeima buvo leista gyventi senelės mainytame bute,. S. Z. mirė (duomenys neskelbtini)., jos vaikai Z. Z. ir A. J. palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini). mirė ir pareiškėjo tėvas Z. Z.. Apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistruotas S. Z. vardu, taip pat kad jos palikimo niekas nepriėmė, pareiškėjas sužinojo tik tada, kai šeima nusprendė minėto buto nuosavybės teisę perleisti pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, kad visą laiką nuo buto (duomenys neskelbtini), mainų sutarties sudarymo pareiškėjo šeima gyveno ir naudojosi minėtu butu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį kaip savo. Bute buvo daromas einamasis remontas, pasirašyta elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartis ir kt. Šiuo metu skolų, susijusių su minėto buto išlaikymu, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). mirė S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). S. Z. 1999 m. spalio 25 d. sudarė su T. K. ir A. K. sutartį, registro Nr. ML15-4081, kuria buvo keičiamas T. K. ir A. K. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), į vieno kambario butą, turintį 40,93 kv. m bendro naudingo ploto butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. Z. (b.l. 20-21). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 74-76) patvirtina, kad A. K. ir T. K. minėtą mainų sutartį ir jos pagrindu T. K. ir A. K. atsiradusias nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistravo Nekilnojamojo turto registre. S. Z. minėtos mainų sutarties ir jos pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės į butą adresu (duomenys neskelbtini), neįregistravo. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šiuo metu į minėtą butą įregistruotos T. K. ir A. K. nuosavybės teisės (b.l. 78). Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra sudaryta S. Z. testamentų, taip pat neįregistruota jos palikimo priėmimo faktų (b.l. 39; 40). Pareiškėjo gimimo liudijimo ir pareiškėjo tėvo Z. Z. gimimo liudijimo kopijos (b.l. 8-13) patvirtina, kad pareiškėjas yra S. Z. vaikaitis ir laikytinas S. Z. antros eilės įpėdiniu pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 2 p.)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 str. 1 d. numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Z. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jos vaikaitis J. Z., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog J. Z. po senelės mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi minėtu butu, jį išlaikė, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ir kt. Nors minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo nepilnametis, tačiau buto išlaikymo prievolę už jį vykdė motina T. Z., kaip įstatyminė pareiškėjo atstovė, kuri teismo posėdžio metu buvo apklausta kaip liudytoja ir patvirtino minėtas aplinkybes. Sulaukęs pilnametystės, pareiškėjas toliau vykdė minėto buto išlaikymo prievolę, mokėjo už adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas, sudarinėjo energijos, kitų paslaugų pirkimo sutartis, yra deklaravęs minėtame bute savo gyvenamąją vietą (b.l. 22-32). Pareiškėjo žinioje yra ir minėto buto nuosavybės dokumentai, inventorizavimo byla (b.l. 33-36). Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius pareiškėjos veiksmus, pradedant faktiškai valdyti S. Z. palikimą sudarančias turtines teises ir taip išreiškiant jo valią priimti savo senelės palikimą. Byloje nėra duomenų apie kitus S. Z. įpėdinius, išreiškusius valią priimti S. Z. palikimą. Taigi vienintelis S. Z. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jos vaikaitis J. Z.. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, jog jis per įstatymo nustatytą terminą priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėjas yra suinteresuotas prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes neturėdamas dokumento, liudijančio palikimo priėmimą, pareiškėjas negalės visa apimtimi realizuoti nuosavybės teisės į paveldėtą turtą, bei realizuoti paveldėtų turtinių teisių.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis ar išlygomis, o 5.51 str. numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas S. Z. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog pareiškėjas priėmė bent vieną S. Z. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 str.

S. Z. su T. K. ir A. K. 1999 m. spalio 25 d. sutarties, registro Nr. ML15-4081, sudarymo metu galiojęs 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 str. 1 d. numatė, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos įregistravimo momento, ši sutartis turi būti registruojama atitinkamoje turto registravimo įstaigoje per tris mėnesius nuo jos sudarymo. Šio sandorio registracija turi juridinę reikšmę, nes minėtos teisės normos numatė, kad sandorio teisinės pasekmės atsiranda nuo jo registravimo momento, o sandorio neįregistravimas per įstatymo nustatytą terminą daro sandorį negaliojančiu. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 str. prasme, sandorio neįregistravimas daro negalimą sandorio fakto panaudojimą prieš trečiuosius asmenis. Nors S. Z. minėtos sutarties ir jos pagrindu atsiradusios jos nuosavybės teisės į butą adresu (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistravusi Nekilnojamojo turto registre, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad minėtos sutarties pagrindu atsiradę daiktinės teisės buvo įregistruotos kitos sutarties šalies, t. y. T. K. ir A. K.: nuo 1994 m. lapkričio 9 d. 1994 m. spalio 25 d. sutarties Nr. ML15-4081, pagrindu buvo įregistruotas S. Z. nuosavybės teisės pasibaigimas ir T. K. bei A. K. nuosavybės teisės atsiradimas į 40,93 bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 75-77).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1035/2003, taip pat 2005 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2005, yra išaiškinęs, kad aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 1 d. ir 3 d. normas kartu, darytina išvada, kad privalomos teisinės registracijos terminui pasibaigus iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo, teismas suinteresuoto asmens prašymą dėl termino atnaujinimo, kuris pareikštas galiojant naujajam civiliniam kodeksui, nagrinėja remdamasis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kartu atsižvelgdamas į naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71-1.76 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.75 str. 2 d. nustatyta, kad, neįregistravusios sandorio, šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog mainų sutartis yra visiškai įvykdyta, sutarties šalys daugiau nei dvidešimt metų naudojasi minėtos sutarties pagrindu įgytu nekilnojamuoju turtu, vykdo visas prievoles kaip teisėti turto savininkai. Taip pat pažymėtina, jog T. K. ir A. K. pagal mainų sutartį nuosavybės teise įgytą turtą (duomenys neskelbtini), yra perleidę kitiems asmenims, o pastarieji – kitiems sąžiningiems tretiesiems asmenims, kas patvirtina, jog iki mainų sutarties sudarymo buvusios padėties atkurti neįmanoma. Todėl praleistas įstatymo nustatytas terminas įregistruoti mainų sutartį atitinkamoje turto registravimo įstaigoje atnaujinamas, kadangi tai yra vienintelis būdas, siekiant apsaugoti tiek sutarties šalių, tiek pareiškėjo, kaip S. Z. teisių perėmėjo, tiek vėlesnių buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių sąžiningų įgijėjų interesus.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo valstybės naudai (LR CPK 92 str., 96 str. 1 d., 443 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 1 d., 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo senelės S. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į S. Z. palikimą išdavimo tikslu.

Atnaujinti pareiškėjui J. Z. praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti S. Z. ir T. K. bei A. K. 1994 m. spalio 25 d. sutarytą sutartį, notarinio registro Nr. ML15-4081, pagal kurią S. Z. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo J. Z. valstybės naudai 5,04 EUR (penkis eurus, keturis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.