Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Zita Gavėnienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

2010 m. lapkričio 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas :

- pagal BK 138 str. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

- pagal bk 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prieš šios bausmės pridėjus dalį 2003-11-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-19 nutartimi paskirtos bausmės, R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui.

P. V. V. iš R. K. 100 litų turtinei žalai atlyginti ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti, V. A. iš R. K. 415 litų turtinei žalai atlyginti ir 1000 litų neturtinės žalos, Valstybinei ligonių kasai iš R. K. 3898,20 litų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2006 m. lapkričio 13 d., apie 10 valandą 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, J. J. namuose, rajone, prikibo prie V. V. ir, iš asmeninių paskatų, tyčia smogė pastarajam kumščiu du kartus į kairės ausies sritį, po to, neleisdamas išeiti jam iš kambario, suėmė rankomis už apykaklės, pargriovė ant žemės ir koja du kartus smogė į dešinę blauzdą, kuri buvo ištiesta per medinį 8 cm slenkstį, tokiu būdu padarydamas dešinės blauzdos vidurinio-apatinio trečdalio sumušimą ir spiralinį blauzdos kaulų lūžį, kairės ausies minkštųjų audinių sumušimą, tuo nesunkiai sutrikdydamas V. V. sveikatą,

be to, 2006 m. lapkričio 13 d. apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo bute,., iš chuliganiškų paskatų, tyčia vieną kartą smogdamas kumščiu S. V. į veidą, nuvertė jį nuo kėdės ant grindų ir pargriuvusiam spyrė ne mažiau 10 kartų į veido, galvos, krūtinės, nugaros sritis, šonus, tokiu būdu padarydamas lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą ir dešinio šonkaulio lūžį, minkštųjų audinių sumušimus veide, oro susikaupimą dešiniajame viršutiniame voke, tuo nesunkiai sutrikdydamas S. V. sveikatą;

be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. gruodžio 16 d., apie 12 val., turėdamas tikslą atgauti D. K. priklausančius 600 Lt už parduotą automobilį „Renault 21“, atėjo pas V. A. į namus, , nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas ginčijimą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą V. A. atžvilgiu, reikalaudamas grąžinti 600 Lt, smogė keletą kartų kumščiu V. A. į veidą, po to išėjus į lauką, R. K. liepė V. A. sėsti į automobilį „Renault 21“ ir užvesti jo variklį. Grįžus pas V. A. į namo vidų, pareikalavo grąžinti automobilio dokumentus bei septynis kartus kumščiu smogė jam į veido ir galvos sritis, tuo padarydamas dešinės akies apatiniame voke ir paakyje melsvai violetinės spalvos poodines kraujosruvas, pakaušio dešinės minkštųjų audinių patinimus, tuo nežymiai sutrikdė V. A. sveikatą.

Jo veika pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuota neteisingai, nes jis S. V. sumušė iš asmeninių paskatų. Konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo kilo iš asmeninių paskatų, teismas, kvalifikuodamas jo veiką, nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, todėl jo veika turi būti perkvalifikuota į BK 138 str. 1 d.

Nuteistasis teigia nesavavaldžiavęs prieš V. A.. Kartu su savo broliu nuvyko į nukentėjusiojo namus atsiimti 600 Lt skolos už automobilį, o šiam neturėjus pinigų, nutarė pasiimti automobilį. Nukentėjusiojo nemušė, liudytojai D. K. ir M. B. nepatvirtino, kad jis būtų mušęs nukentėjusįjį, o vien paties nukentėjusiojo melagingų parodymų nepakanka, kad jis būtų pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d.

Teismo V. V. iš jo priteista 10000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti turi būti sumažinta, nes jo turtinė padėtis bloga, jis neturi vertingo turto ir negauna pajamų. Sužalojimas V. V. sunkių pasekmių nesukėlė, o V. V. teiginiai, kad jam iki šiol skauda koją ir jis dėl traumos negali gauti darbo, yra deklaratyvūs, nes jis darbo negauna dėl girtavimo. Jis V. V. sumušė ne be priežasties, o už anksčiau pavogtą telefoną, be to, nukentėjusiajam turtinė žala nepadaryta.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas, nusikaltime dėl S. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų nesutikdamas su veikos kvalifikavimu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., teigia nukentėjusįjį sužalojęs dėl asmeninių priežasčių, todėl jo veika turi būti kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. Šie apelianto teiginiai nepagrįsti. Nukentėjusiojo S. V. parodymais nustatyta, kad jis apelianto kvietimu nuėjo į šio namus gerti alaus, tačiau, išgertuvėms dar neprasidėjus, apeliantas be jokios priežasties pirmiausia smogė jam į veidą, o jam pargriuvus, toliau spardė į įvairias kūno vietas, kol nukentėjusysis išbėgo namo. Nukentėjusiojo parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina liudytojos I. V. parodymai, kad tarp nukentėjusiojo ir apelianto anksčiau jokių konfliktų nebuvo kilę, todėl nesiremti šiais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Tuo tarpu apelianto parodymai dėl nukentėjusiojo sumušimo priežasties nebuvo nuoseklūs : ikiteisminio tyrimo metu jis teigė susiginčijęs su nukentėjusiuoju dėl šio brolio sumušimo (1 t., 12 b.l.), teisminio nagrinėjimo metu teigė konflikto priežasčių nežinąs (2 t., 64 b.l.), apeliaciniame skunde nurodo, kad konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių, tačiau jų nedetalizuoja. Tokie apelianto parodymai suteikia pagrindą juos laikyti nepatikimais ir daryti išvadą, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį be jokios dingsties, todėl jo veiksmai pagrįstai įvertinti kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų. Ta aplinkybė, kad apeliantas šia veika nepadarė viešosios tvarkos pažeidimo, jo veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes tai yra dvi atskiros nusikalstamos veikos.

Apeliantas prašo jį išteisinti dėl savavaldžiavimo, motyvuodamas tuo, kad jis nuvykęs pas nukentėjusįjį V. A., norėdamas padėti savo broliui atsiimti iš nukentėjusiojo skolą už automobilį, tačiau nukentėjusiojo nemušęs. Šiuos apelianto teiginius apie tai, kad jis esą nemušęs V. A., paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad apeliantas, reikalaudamas grąžinti pinigus už automobilį, sudavė smūgius į galvą ir veidą. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka jo parodymus apie suduotų smūgių vietas (1 t., 52 b.l.). Tai, kad liudytojai M. B. ir D. K. parodė nematę, kad apeliantas būtų mušęs nukentėjusįjį, paaiškinama tuo, kad jie yra apelianto draugas ir brolis, duodantys apeliantui palankius parodymus. Nuosprendyje aptarti šios apelianto nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai pagrindžia teismo išvadą, kad apeliantas savavaldžiavo prieš V. A., prieš jį panaudodamas fizinę prievartą, todėl apelianto prašymas jį išteisinti pagal BK 294 str. 2 d. netenkintinas. Teismas, pripažinęs apeliantą kaltu dėl šio nusikaltimo, pagrįstai iš jo nukentėjusiajam priteisė atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurios dydžio apeliantas savo skunde neginčija, todėl jo prašymas atmesti V. A. civilinį ieškinį taip pat atmestinas.

Apeliantas skundo prašymą sumažinti jam nukentėjusiajam V. V. priteistą 10000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti motyvuoja tuo, kad nukentėjusysis esą neįrodė dėl sužalojimo kilusių pasekmių jo sveikatai ir sunkia savo (apelianto) turtine padėtimi. Šie apelianto argumentai atmestini. Teismo medicinos specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, jog iš nukentėjusiojo gydymo stacionare istorijos matyti, kad jis ligoninėje buvo gydomas nuo 2006-11-13 iki 2006-11-25, jam atliktas blauzdos kaulo lūžio operacinis gydymas, jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., 32-33 b.l.). Šie įrodymai ir nukentėjusiojo parodymai, kad jis dėl sužalojimo kelis mėnesius kentėjo kojos skausmus, buvo nedarbingas, patvirtina, kad nukentėjusysis dėl apelianto jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė ilgalaikius fizinio ir dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Apeliantas yra sveikas ir darbingas asmuo, turintis galimybę užsidirbti, todėl jo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis šiuo metu neturi vertingo turto ir negauna pajamų, nesuteikia pagrindo mažinti iš jo nuketėjusiajam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmes už atskirus nusikaltimus, teisingai taikė BK 56 str. 1 d. numatytą bausmės skyrimo recidyvistui taisyklę ir BK 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. išdėstytas bausmės skyrimo taisykles. Atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dvi artimos (BK 138 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.) ir viena mažesnė (BK 294 str. 2 d.) už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, yra adekvačios jo padarytų veikų ir asmenybės pavojingumui, todėl nėra aiškiai per griežtos. Nors apeliantas skunde teigia prisipažinęs savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjęsis, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad apeliantas niekaip neišreikė apgailestavimo dėl padarytų nusikaltimų, neatlygino nei dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos, trejus metus slapstėsi nuo teismo, pagrįstai nepripažino šios aplinkybės lengvinančios jo atsakomybę. Subendrindamas paskirtas bausmes, teismas taikė apeliantui palankesnį, t.y. dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl subendrinta bausmė taip pat yra teisinga ir nešvelnintina. Apeliantas naujus nusikaltimus padarė, būdamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-05-02 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, todėl teismas, vadovaudamasis BK 64 str. 3 d. pagrįstai prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį ankstesne, t.y. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-19 nutartimi, paskirtos bausmės.

Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

N. R. K. apeliacinį skundą atmesti.