- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-05
- Bylos Nr.
- A-575-762-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00448-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- L. T.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 9.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šakių rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) pripažino pareiškėją L. T. (toliau – ir pareiškėjas) kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (kontrabandą) ir paskyrė jam 4000 Lt baudą su, be kita ko, 1778 pakelių cigarečių „Saint George Lights“, pažymėtų rusiškomis banderolėmis, konfiskavimu. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas 2007 m. spalio 6 d., apie 11.30 val., vykdamas iš Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką automobiliu „VW Passat“, nedeklaravo jokių neteisėtai įvežamų prekių, tačiau Ramoniškių KPKP prieigose, apie 1000 m atstumu nuo kontrolės punkto, pakartotinai jį patikrinus, jo automobilio dugne įrengtose slėptuvėse buvo rasti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenami, tačiau muitinės kontrolei nepateikti 1778 pakeliai cigarečių „Saint George Lights“ su rusiškomis banderolėmis (MGK b. l. 59?60).
Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir TA VMI), remdamasi nutarimu, surašė 2009 m. birželio 22 d. patikrinimo aktą Nr. 14-15-70 (toliau – ir patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 3080 Lt akcizų ir 793 Lt akcizų delspinigių (MGK b. l. 55–57).
Pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 7 d. pateikė TA VMI pastabas dėl patikrinimo akto (MGK b. l. 51–52).
TA VMI 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 5-3-12 (toliau – ir sprendimas „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“) patikrinimo aktą patvirtino ir paskyrė pareiškėjui 924 Lt akcizų baudą (MGK b. l. 45–47).
Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 27 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) skundą, prašydamas panaikinti sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (MGK b. l. 37–40).
VMI prie FM 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 68-331 (toliau – ir VMI prie FM sprendimas) sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį dėl nurodymo pareiškėjui sumokėti 924 Lt akcizų baudą pakeitė ir nurodė pareiškėjui sumokėti 308 Lt akcizų baudą, o kitą sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį patvirtino (MGK b. l. 31–34).
Pareiškėjas 2009 m. gruodžio 10 d. pateikė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) skundą, prašydamas panaikinti sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir VMI prie FM sprendimą (MGK b. l. 1–3).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2010 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. S-19(7-423/2009) (toliau – ir Komisijos sprendimas) patvirtino VMI prie FM sprendimą (MGK b. l. 65–70).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 3–6), prašydamas panaikinti sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, VMI prie FM sprendimą ir Komisijos sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad nutarimu buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už kontrabandą. Teigė, kad nutarimu paskirtą 4000 Lt baudą sumokėjo. Nurodė, kad nėra jokio pagrindo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, nes jos gali būti taikomos tik asmenims, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje disponavo cigaretėmis pažeidžiant nustatytą tvarką. Aplinkybė, kad jis cigaretėmis disponavo, t. y. turėjo galimybę savo nuožiūra jas panaudoti, turėjo būti konstatuota administracinio teisės pažeidimo protokole, t. y. jis turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnį. Šiuo atveju jis kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką įvežtomis cigaretėmis, paimtomis pažeidimo nustatymo metu, realiai disponuoti negalėjo, todėl neprivalėjo pateikti jokių deklaracijų. Kontrabandos konstatavimas patvirtina, kad jo padaryta veika buvo išaiškinta ir nutraukta, užkertant kelią cigaretėms patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir panaudoti jas kaip prekes. Teigė, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus teiginiu, jog neteisėtai laikytų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos prieš tai atsiradusiai jo prievolei mokėti akcizus. Nurodė, kad su šiuo teiginiu būtų galima sutikti tik tuo atveju, jei jis būtų turėjęs realią galimybę disponuoti kontrabandinėmis prekėmis, o jis tokios galimybės dar neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į skundą (b. l. 21–22) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
VMI prie FM nurodė, kad įsiteisėjusiu nutarimu konstatuota aplinkybė, jog pareiškėjas neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, papildomai neįrodinėjama. Pagal Akcizų įstatymo nuostatas apmokestinimas akcizais yra siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu, todėl pareiškėjui pradėjus tokias prekes laikyti, jam atsirado prievolė mokėti akcizus. Akcizų įstatymas banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo sąlygų nekonkretizuoja, todėl šio įstatymo nuostatos taikomos asmeniui, laikančiam šias prekes tiek stacionariai, tiek nestacionariai (gabenant). Laikymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti cigarečių faktinį turėjimą ir nereikia nustatyti jų konkretaus teisinio statuso (jų valdymo (naudojimo) nuosavybės ar kita teise). Pažymėjo, kad neteisėtai laikytų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei (t. y. mokėti akcizus). Akcizų įstatymo 31 straipsnyje ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155 patvirtintose Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklėse (toliau – ir Tabako sunaikinimo taisyklės) nustatytais atvejais nuo akcizų yra atleidžiamas tik toks apdorotas tabakas, kuris yra teisėtoje apyvartoje Europos Sąjungos teritorijoje. Šiuo atveju pareiškėjas cigaretes laikė neteisėtai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo TA VMI atsiliepimu į skundą (b. l. 24–25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
TA VMI nurodė, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Nurodė, kad pareiškėjo argumentas dėl to, jog jį nubaudus už kontrabandą, prievolė mokėti akcizus neatsiranda, yra nepagrįstas, nes pagal Akcizų įstatymą tokia prievolė atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento, ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau turinčias būti paženklintomis, prekes. Akcizais apmokestinamų prekių laikymo sąvoka apima tokios prekės turėjimą savo žinioje atitinkamą laikotarpį bet kokiu būdu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu (b. l. 42–45) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, įvertinęs Akcizų įstatymo nuostatas, padarė išvadą, kad apmokestinimas akcizais siejamas su banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu. Toks faktas nagrinėjamu atveju yra įrodytas Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu. Pareiškėjui pradėjus laikyti banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), jam atsirado prievolė mokėti akcizus. Akcizų įstatyme nedetalizuojama, kokioje vietoje (transporto priemonėje, sandėlyje, gyvenamosiose patalpose ar pan.) turi būti laikomos banderolėmis nepaženklintos akcizais apmokestinamos prekės, kad neatsirastų prievolė mokėti už jas akcizus, t. y. laikymo sąvoka apima ir gabenimą bei kitą disponavimą turimomis akcizais apmokestinamomis prekėmis. Neteisėtai gabentų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus. Akcizų įstatymo 31 straipsnyje ir Tabako sunaikinimo taisyklėse nustatyti specialūs apdoroto tabako atleidimo nuo akcizų mokėjimo atvejai taikomi tik tabakui, esančiam teisėtoje apyvartoje Europos Sąjungos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tabako gaminius laikė neteisėtai, pažeisdamas Taisykles, jam šios nuostatos netaikytinos. Iš to teismas padarė išvadą, kad už laikomas akcizais apmokestinamas prekes pareiškėjui kilo prievolė apskaičiuoti bei į valstybės biudžetą sumokėti akcizus.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 50–52) ir pareiškimu dėl apeliacinio skundo patikslinimo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir šią bylą nutraukti, taip pat jam apskaičiuotiems delspinigiams ir paskirtai baudai pritaikyti ieškinio senaties terminą.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, jog akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktas yra įrodytas Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu. Šiame nutarime konstatuota, kad jis įvykdė veiką, kvalifikuotą kaip kontrabanda (ATPK 210 straipsnio 2 dalis), o ne kaip akcizais apmokestinamų prekių laikymas ar gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką (ATPK 163² straipsnis). Nurodo, kad teismai nepagrįstai išplečia Akcizų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies taikymo sritį, tuo suteikdami mokesčių administratoriui teisę taikyti Akcizų įstatymą tiek asmenims, įvykdžiusiems kontrabandos veiką, tiek akcizais apmokestinamų prekių laikymo ar gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką veiką. Teigia, kad asmenų, padariusių šias skirtingas veikas, padėtis ir galimybės yra skirtingos. Asmuo, laikantis ar gabenantis prekes pažeidžiant nustatytą tvarką, šias prekes turi savo žinioje gana ilgą laiką, gali jomis disponuoti, o asmuo, neteisėtai gabenantis šias prekes per valstybės sieną, nepateikdamas jų muitinės kontrolei, realiai dar neturi šių prekių savo žinioje, nes dar neturi galimybės jomis disponuoti. Situacija, kai asmeniui, kirtusiam valstybės sieną ir iki pakartotinio patikrinimo 2–3 minutes transporto priemone vežusiam nelegaliai įvežtas prekes, atsiranda prievolė mokėti akcizus, nepagrįstai sulyginta su situacija, kai asmuo jau kurį laiką Lietuvos Respublikos teritorijoje buvusias prekes laikė patalpoje (sandėlyje) ar gabeno į kitą vietą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtintas senaties terminas, taikomas netesybų (delspinigių, baudų) išieškojimui, kuris dar patikrinimo akto surašymo metu buvo suėjęs, todėl mano, jog jis turi būti pritaikytas.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 59–60) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo TA VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 62) prašo jo netenkinti ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje ginčas kyla dėl to, ar pareiškėjo kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką įvežtos cigaretės yra apmokestinamos Akcizų įstatymo nustatyta tvarka.
Akcizų įstatymo (2006 m. gruodžio 7 d. redakcija Nr. IX-569) 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad apdorotas tabakas (taip pat ir cigaretės) yra akcizais apmokestinama prekė. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, 3 dalyje – kad prievolė mokėti akcizus už šias prekes atsiranda nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo, o 9 dalyje – kad prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 8 dalį bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą, o 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokėtina akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos (...).
Šios įstatyminės nuostatos yra aiškios, iš jų neabejotinai seka, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, pagrįstai ir teisėtai nurodė jam šią prievolę įvykdyti (tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikėsi, pavyzdžiui, 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-973/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-129/2008).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „laikomas“ turėtų būti suprantamas kaip akcizais apmokestinamų prekių buvimas pas tam tikrą asmenį, t. y. taikant šią teisės normą žodis „laikyti“ apima visus nurodytų prekių buvimą pas tam tikrą asmenį atvejus (žr. LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-689/2007; LVAT 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2007/2008).
Taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2000 m. birželio 29 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje Tullihallitus prieš Kaupo Salumets ir kt., Nr. C-455/98, buvo nagrinėjamas klausimas dėl kontrabandos būdu (t. y. neteisėtai) į Europos Sąjungos teritoriją importuoto etilo alkoholio apmokestinimo (taip pat ir akcizo mokesčiu). ESTT šioje byloje pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią ESTT praktiką fiskalinio neutralumo principas draudžia bet kokį bendro pobūdžio skirtumą tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių. Vien tai, kad tam tikras sandoris laikomas teisės pažeidimu, nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo mokesčių; toks atleidimas taikomas tik tada, kai dėl tam tikrų prekių ar paslaugų ypatingų savybių, tarp teisėto ir neteisėto sektorių negalima jokia konkurencija. ESTT pabrėžė, kad etilo alkoholis nėra produktas, kurio prekyba būtų draudžiama iš esmės ar dėl jo specialių savybių. Anot ESTT, toks iš esmės legalus produktas, kaip etilo alkoholis, dėl priežasčių, susijusių su jo kilme, kokybe ar grynumu, negali būti lyginamas su narkotine medžiaga. ESTT atkreipė dėmesį, kad negalima paneigti fakto, jog egzistuoja konkurencija tarp kontrabandinio ir teisėtai platinamo alkoholio, ir šia prasme būtent legali alkoholio prekybos rinka yra kontrabandinių produktų taikinys. Todėl kontrabandos būdu į Europos Sąjungą importuotam etilo alkoholiui taikytini visi muito ir kiti mokesčiai, kurie įprastai mokėtini pagal Europos Sąjungos teisę. ESTT konstatavo, kad 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo privalo būti aiškinamos, kaip reiškiančios, kad jų nuostatos dėl mokestinės atsakomybės taip pat yra taikytinos ir į Europos Sąjungos teritoriją iš ne valstybių narių kontrabandos būdu importuotam etilo alkoholiui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A403-238/2007 (publikuota leidinyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 12) taip pat pasisakė, jog sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteisėtai (kontrabandos būdu) iš Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) į Lietuvos Respubliką įvežė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu (MGK b. l. 59–60), šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjas. Įvežęs kontrabandines cigaretes į Lietuvos Respublikos teritoriją, pareiškėjas šias cigaretes turėjo savo žinioje, gabeno automobiliu, t. y. jas laikė, todėl, vadovaujantis prieš tai paminėta ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad šios pareiškėjo neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomos cigaretės tapo akcizų objektu (pagal prieš tai paminėtą fiskalinio neutralumo principą tokio laikymo trukmė cigarečių apmokestinimui, be kita ko, akcizais jokios įtakos neturi). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad cigaretės nepriskiriamos tai prekių rūšiai, kurių apyvarta Europos Sąjungos valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama.
Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintu 6 mėnesių ieškinio senaties terminu, taikytinu ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, pažymi, kad mokestiniai teisiniai santykiai yra reglamentuojami specialaus įstatymo – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ). Toks specialus šių santykių reglamentavimo principas yra įtvirtintas ir CK 1.1 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. MAĮ (kurio nuostatomis vadovavosi mokesčių administratorius) 96–98, 139 straipsniuose yra nustatyti delspinigių skaičiavimo pagrindai, pradžia ir trukmė, taip pat įtvirtintos nuostatos, susijusios su baudų skyrimu. Todėl pareiškėjo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįsti. Tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2007 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-843/2007.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 53), nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 2 dalį už apeliacinį skundą yra mokamas 50 Lt žyminis mokestis. Dėl šios priežasties pareiškėjo permokėta žyminio mokesčio suma (50 Lt) jam yra grąžintina (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą atmesti.
Grąžinti pareiškėjui L. T. 50 Lt žyminį mokestį.
Nutartis neskundžiama.