Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-31 · Byla Nr. N-575-1211-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-31
Bylos Nr.
N-575-1211-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1211/2009Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2; 39.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarimo I. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ŠAVMI) Operatyviosios kontrolės skyriaus Dokumentų tyrimo poskyrio vyr. specialistė M. P. 2008-04-18 surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktorei I. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) kuriame nurodyta, kad 2008-04-08 atliekamo patikrinimo metu Bendrovės dispečerinės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dispečerės pareigose dirbo G. E., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri telefonu iš klientų priiminėjo užsakymus, registravo registracijos lape ir racijos pagalba juos perdavinėjo Bendrovės taksi vairuotojams. G. E. raštu paaiškino, kad Bendrovėje nuo 2008-02-14 mokėsi dirbti dispečere, o nuo 2008-04-01 dirba pagal slenkantį grafiką po 12 val. per dieną. Su G. E. Bendrovė darbo sutarties nesudarė, tačiau ji dirbo paklusdama Bendrovės nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigojo mokėti sulygtą darbo užmokestį. Bendrovės dispečerės J. P., R. J., administratorė J. J. ir Bendrovės direktorė I. M. raštu patvirtino, kad G. E. Bendrovėje dirbo nelegaliai, nesudarius darbo sutarties. Protokole konstatuota, kad Bendrovės direktorė I. M., kaip darbdavys, leisdama G. E. dirbti nesudarius darbo sutarties, kurios sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 93 straipsnyje, pažeidė Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tokia I. M. veika Protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnį.

II.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008-05-26 nutarime I. M. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 3 000 litų baudą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog išnagrinėjus bylą teisme ir ištyrus joje surinktus įrodymus matyti, kad patikrinimo metu 2008-04-08 Bendrovėje dirbo G. E., kuri pradėjo darbą esant žodiniam susitarimui su įmonės direktore dėl darbo atlyginimo (minimalios algos), paklusdama sutartai ir susitarimu nustatytai darbo tvarkai (pagal slenkantį grafiką), atlikdama konkrečios specialybės (dispečerės) darbą, esant darbdavio užtikrintoms darbo sąlygoms (dispečerinėje), tačiau nesant sudarytai rašytinei darbo sutarčiai, t.y. šalis siejantys darbo sutarties teisiniai santykiai nebuvo įforminti Darbo kodekso nustatyta tvarka. Tokį faktą įrodydamas teismas rėmėsi apklaustų teisme - pažeidėjos, liudytojų M. P., G. E. parodymais, ŠAVMI operatyvaus patikrinimo pažymomis (b.l. 4-6, 7-8), užsakymo lapo nuorašu (b.l. 23), 2008-04-09 darbo sutarties su G. E. kopija (b.l. 33-36), 2008-02-14 Dispečerio profesinių įgūdžių mokymo sutartimi (b.l. 37-39). Pažymėjo, kad nustačius visus nelegalaus darbo objektyvius požymius teismas pripažįsta, jog Bendrovėje nelegaliai, t.y. be rašytinės darbo sutarties, nuo 2008-04-01 iki 2008-04-08 dirbo G. E., kadangi jos objektyviai atliekama veikla ir veiksmai, nustatyti patikrinimo metu bei rastas darbo grafikas, atitinkantys faktinę dispečerių darbo būklę įrodo, kad G. E. tuo metu Bendrovėje ne mokėsi, bet atliko darbuotojos pareigas ir funkcijas, t.y. dirbo. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės direktorė, I. M., kaip darbdavys pagrįstai patraukta atsakomybėn už nustatytą administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, nes ji buvo atsakinga už Bendrovėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą ir privalėjo rūpintis tuo, kad be jos žinios nesudarius rašytinės darbo sutarties Bendrovėje nebūtų dirbančių asmenų. Vertindamas I. M. kaltę teismas pripažino, kad pažeidimą ji padarė dėl neatsargumo, nes G. E. pradėjo nelegaliai dirbti ir dirbo Bendrovėje per direktorės atostogas, kas buvo viena iš svarbiausių priežasčių rašytinės darbo sutarties nesudarymui. Teismas pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad ji nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo padarymo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad I. M. dėl neatsargumo pirmą kartą padarė teisės pažeidimą, dėl jos nerūpestingų veiksmų vienas asmuo nelegaliai Bendrovėje dirbo trumpą laiką, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ji vedusi, dirba, charakterizuojama teigiamai. Įvertinęs minėtą teismas I. M. skyrė minimalus dydžio straipsnio sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą baudą. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pagrindų, kurie leistų I. M. skirti mažesnę nei įstatymas numato administracinę nuobaudą.

III.

I. M. (toliau – apeliantė) skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-26 nutarimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad teismas netinkamai kvalifikavo jos veiką pagal ATPK 41³ straipsnį, nenustatęs visų administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymių, dėl ko byla turėtų būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.). Apeliantė pažymėjo, kad, pirma, teismas neatsižvelgė į tai, kad G. E. ir apeliantė, kaip Bendrovės direktorė, 2008-02-14 pasirašė dviejų mėnesių terminui Dispečerio profesinių įgūdžių mokymo sutartį, kurios pagrindu G. E. pagal parengtą mokymosi programą buvo mokoma dispečerio darbo profesinių įgūdžių. G. E. apmokyti buvo paskirtos dvi Bendrovės dispečerės J. P. ir J. J.. Taigi G. E. realiai nedirbo darbo, kuris, konstatuojant nelegalaus darbo požymius, turėtų būti vertinamas kaip darbas „dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus“. Antra, G. E., pagal sutartį tobulindama dispečerio teorines žinias ir praktinius įgūdžius, turėjo ir privalėjo laikytis bendrovėje nustatytos darbo organizavimo tvarkos, darbo drausmės, tačiau šiuo atveju tai negali būti traktuojama kaip vienas iš nelegalaus darbo požymių, kadangi taip daryti ją įpareigojo su Bendrove sudaryta sutartis. Trečia, apmokėjimo klausimas mokymo sutarties galiojimo terminu nebuvo aptartas, G. E. už praktinio darbo įgūdžius nebuvo mokamas atlyginimas. Apeliantė taip pat nurodė, kad savo kaltės dėl jai inkriminuojamo pažeidimo nepripažįsta, kadangi nurodymo dirbti dispečerės darbą nuo 2008-04-01 G. E. ji nedavė. Nuo balandžio 1 d. įgijusi šiek tiek savarankiškumo, G. E. savarankiškai nedirbo ir buvo prižiūrima patyrusių dispečerių. Be to, su G. E. buvo aptarta, kad realus darbo užmokestis bus pradėtas mokėti ją oficialiai priėmus į dispečerės pareigas, t.y. sudarius darbo sutartį. Pažymėjo, kad teismas, konstatuodamas, jog G. E. dirbo nelegaliai, t.y. nesudarius darbo sutarties nuo 2008-04-01 iki 2008-04-08, rėmėsi viena ta aplinkybe, kad patikrinimo metu buvo rastas grafikas, ir visiškai neatsižvelgė į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Apeliantė taip pat nurodė, kad ji šiuo atveju yra netinkamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo subjektas, kadangi ji nurodytu laikotarpiu nedirbo, buvo kasmetinėse apmokamose atostogose, todėl realiai būdama ne darbo vietoje, negalėjo leisti ar neleisti G. E. dirbti nelegalaus darbo. Pažymėjo, kad 2008-04-01 įsakymu Nr.09 ji buvo išleista kasmetinių apmokamų atostogų nuo 2008-04-01 iki 2008-04-24. 2008-03-30 išvyko į užsienį ir iki 2008-04-08 nebuvo darbe, kol įsakymu Nr.10 nebuvo atšaukta iš atostogų. Pažymėjo, kad išeidama į atostogas, niekam jokių nurodymų dėl G. E. priėmimo į nuolatinį darbą nedavė, kadangi dar nebuvo pasibaigęs Dispečerio profesinių įgūdžių mokymo sutarties terminas, be to, darbo grafiką, sudarytą balandžio mėnesiui, į kurį buvo įtraukta G. E., sudarė dispečerė J. J. be apeliantės žinios, grafikas buvo neoficialus ir apeliantės, kaip direktorės, nepatvirtintas.

Atsiliepimas

ŠAVMI atsiliepime prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-26 nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę, tuo tarpu skunde priešingai aiškindama pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, naujų įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad apeliantės padarytas pažeidimas yra visiškai įrodytas ŠAVMI surašytu Protokolu, liudytojų parodymais, apeliantės pripažinimu bei kita bylos medžiaga. ŠAVMI taip pat nurodė, kad apeliantės argumentai dėl esminių darbo sutarties sąlygų nebuvimo yra atmestini, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog toks susitarimas buvo, kadangi G. E. sutiko, kad iš pradžių būtų mokama minimali alga, iš užsakymų lapo nuorašo matyti, kad 2008-04-08 dieną nuo 8 val., užsakymus Bendrovėje priėmė ir registravo G. E., taip pat Bendrovėje buvo rastas darbo grafiko žurnalas, į kurį G. E. buvo įtraukta. ŠAVMI pažymėjo, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog patikrinimo metu G. E. nedirbo, nes tuo metu dar galiojo mokymo sutartis, savaime nepaneigia fakto, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai. ŠAVMI taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė, kaip darbdavys, buvo pagrįstai patraukta atsakomybėn už ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimą, kadangi būtent ji buvo atsakinga už Bendrovėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą ir privalėjo rūpintis, kad su visais faktiškai Bendrovėje dirbančiais darbuotojais būtų sudarytos darbo sutartys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja : IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. M. padarė jai inkriminuojamą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį patraukta pagrįstai. Iš 2008-02-14 Dispečerio profesinių įgūdžių mokymo sutarties matyti, kad Bendrovė, atstovaujama direktorės I. M., susitarė su G. E., jog ji 2 mėnesius (skaičiuojant nuo 2008-02-14) Bendrovėje mokysis iš praktinę darbo patirtį turinčių dispečerių, darbo užmokestis mokymosi laikotarpiu nebus jai mokamas bei, kad sėmingai gavus teigiamą mokymosi rezultatų įvertinimą, Bendrovė suteiks G. E. darbą, atitinkantį darbo sutartyje numatytas sąlygas. Byloje esantys sąrašai apie Bendrovės dispečerinėje 2008 m. vasario – kovo mėn. dirbusius asmenis (b.l. 19-22) patvirtina, kad G. E. minėtu laikotarpiu Bendrovės dispečerinėje dirbo kartu su dispečere J. P. arba R. J.. Tačiau iš Bendrovės 2008 m. balandžio mėnesio darbo grafiko (b.l. 23) matyti, kad G. E. Bendrovėje nuo 2008-04-01 dispečerės darbą dirbo savarankiškai. Pažymėtina, kad pati I. M. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodė (b.l. 44-45), kad nors G. E. nebuvo pasibaigęs mokymosi laikotarpis, tačiau ji su G. E. kovo mėn. žodžiu susitarė, jog jei G. E. bus pasiruošusi dirbti savarankiškai, tai ji nuo balandžio mėn. pradžios bus įdarbinta pilnu etatu, dispečerės pareigose, dirbs pagal grafiką po 12 val. per dieną, darbo pradžioje atlyginimas bus minimalus, o po to alga pagal galimybes bus keliama. G. E. pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad su Bendrovės direktore tarėsi, jog nuo balandžio mėn. pradžios pradės dirbti dispečerės darbą ir pradžioje gaus minimalų atlyginimą. E. E. taip pat nurodė, kad ji įvykio dieną dispečerės darbą dirbo viena, be to, sudarytą darbo grafiką balandžio mėnesiui matė kovo mėn. gale (b.l. 45). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinusi byloje esantį 2008-04-08 užsakymų lapo nuorašą, iš kurio matyti, kad užsakymus 2008-04-08 priiminėjo tik G. E. (b.l. 18), bei atsižvelgdama į Bendrovės 2008-04-09 su G. E. sudarytos darbo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad G. E. į darbą Bendrovėje buvo priimta nuo 2008-04-08 (b.l. 33-36), teisėjų kolegija sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-04-08 G. E. Bendrovėje dirbo nesudarius su ja įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties. Nors apeliantė teigia, kad ji nagrinėjamu atveju nėra tinkamas administracinės atsakomybėn subjektas, kadangi minėtu laikotarpiu atostogavo, o balandžio mėn. darbo grafiką, į kurį buvo įtraukta G. E., sudarė J. J. be apeliantės žinios ir jo apeliantė nepatvirtino, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad darbas Bendrovėje balandžio mėnesį buvo vykdomas būtent pagal minėtą grafiką. Be to, iš I. M. pirminių paaiškinimų ŠAVMI matyti, kad I. M. žinojo apie G. E. įdarbinimą Bendrovėje nuo 2008-04-01 dar kovo mėn. pabaigoje (b.l. 11), t.y. prieš išeidama atostogauti. Todėl apeliantės kaltė yra įrodyta, nagrinėjamu atveju ji yra laikytina tinkamu administracinė atsakomybės subjektu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas