- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- I2-3213-860/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05565-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- S. I.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. I. skundą (patikslintą) atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. I. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą atsisakyti išduoti vizą (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pakartotinai ir objektyviai išnagrinėti jo vizos prašymą.
Paaiškina, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) pateikė tarpininkavimo raštą ir oficialų kvietimą per Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sistemą MIGRIS. Tad, teigia, jog pateikė prašymą išduoti vizą. O jo kelionės tikslas buvo mokymai ir kvalifikacijos tobulinimas, o ne darbas ar imigracija. Tačiau, anot pareiškėjo, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti vizą. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Sprendimu. Mano, jog Ministerija pateikė nepagrįstas priežastis dėl abejonės, susijusios su pateiktų dokumentų patikimumu, buvimo tikslo pagrindimu ir ketinimu išvykti iki vizos galiojimo pabaigos. Pareiškėjo teigimu, jis pateikė visus reikiamus dokumentus, o kviečianti įmonė patvirtinta Migracijos departamento sistemoje. Taip pat mano, jog toks Ministerijos Sprendimas pažeidžia proporcingumo bei objektyvumo principus, kadangi Ministerija Sprendimą grindė spėjimais, o ne faktais. Dar pareiškėjas pažymi ir tai, jog jis ketina grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą ir pastovias pajamas. Taip pat akcentuoja, jog niekada anksčiau nėra pažeidęs vizų režimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos generaliniam konsulatui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Konsulatas) pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Pareiškėjas nurodė, jog jo kelionės tikslas yra verslas (profesionalių dažytojų mokymo kursai) bei prašoma leisti atvykti vieną kartą. Tačiau, anot Ministerijos, pareiškėjas jokių dokumentų, kurie patvirtintų jo tikrąjį atvykimo tikslą, nepateikė. Teigia, kad nebuvo pateikta jokia mokymų sutartis, programa, apmokėjimas už mokymus ir kt. O tarpininkavimo raštą pateikusi UAB (duomenys neskelbtini) yra įmonė, užsiimanti pastatų remontu ir renovacija, esamų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų pertvarkymu arba renovacija, remontu. Taip pat įmonė užsiima kelionių paslaugų veikla. Atsiliepime pažymi ir tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla – konsultuoti žmones įsidarbinant užsienyje. Tačiau, anot Ministerijos, UAB (duomenys neskelbtini) oficialiai neužsiima mokymų, kvalifikacijos kėlimo veikla. Taip pat akcentuoja, jog atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu pareiškėjas negalėjo papasakoti apie savo kelionės į Lietuvą tikslą, negalėjo atsakyti, į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia įmonė jį kviečia, ko jis Lietuvoje mokysis ir kas jį mokys, nežinojo, kur gyvens atvykęs į Lietuvą. Dar pareiškėjas negalėjo pateikti jokios informacijos, kuri patvirtintų jo nurodomą atvykimo tikslą ir sąlygas. Ministerija nurodo ir tai, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje tinkuotoju, tačiau pokalbio metu negalėjo paaiškinti kur dirba, nežinojo įmonės pavadinimo, kas yra jo įmonės vadovas, negalėjo atsakyti, koks yra jo atlyginimas. Pareiškėjas negalėjo pateikti jokios informacijos, kuri patvirtintų jo realų darbą nurodomoje įmonėje. Dar atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas pateikė suklastotus dokumentus, t. y. kelionės bilietą. Ministerijos teigimu, pareiškėjas pateikė dokumentą, įvardintą kaip elektroninis bilietas skrydžiui iš (duomenys neskelbtini). Tačiau šiame dokumente nurodyta įsigijimo data „29 AUG 2025“ (2025 m. rugpjūčio 29 d.), skrydžio iš (duomenys neskelbtini) laikas „17SEP 0830“ (rugsėjo 17 d. 08:30 val.), atvykimo į (duomenys neskelbtini) laikas „ARRIVAL TIME:1200“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, atvykimo į (duomenys neskelbtini) laikas „ARRIVAL TIME: 1400“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, kitoje vietoje atvykimo į (duomenys neskelbtini) laikas „ARRIVAL TIME: 1600“, nurodytas įlaipinimo laikas „BOARDING TIME: 14AUGUST 07:50“ (rugpjūčio 14 d. 07:30 val.). Anot Ministerijos, šie duomenys kelia pagrįstą abejonę, jog pateiktas dokumentas yra suklastotas, kadangi nurodyta įlaipinimo data yra ankstesnė nei skrydžio data, ir netgi ankstesnė nei bilieto įsigijimo data. Atvykimo laikas į (duomenys neskelbtini) yra nurodytas skirtingas (tai 14 val., tai 16 val.). Taip pat dokumente nėra nurodytas bilieto numeris „TICKET NUMBER: “. O vienoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“ rašoma lotyniška abėcėle, kitoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“ rašoma kirilica „(duomenys neskelbtini)” bei nepateiktas apmokėjimas už lėktuvo bilietą. Nurodo ir tai, kad nepateikta jokių įrodymų apie atgalinio bilieto turėjimą, rezervaciją, nors prašyme pareiškėjas nurodė, jog planuoja išvykti 2025 m. lapkričio 26 d. Tad, Ministerijos teigimu, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus ir į pokalbį su pareiškėju, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas atsisakyti išduoti Šengeno vizą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Byloje kilo ginčas dėl Konsulato 2025 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui S. I. ((duomenys neskelbtini) piliečiui) atsisakyta išduoti Šengeno vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
4.1. Pareiškėjas 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą Konsulatui išduoti Šengeno vizą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas).
Prašyme pareiškėjas nurodė: 1) civilinę būklę – nesusituokęs; 2) kelionės tikslą – verslas; 3) dabartinę profesinę veiklą – kita; 4) numatoma pirmo atvykimo data – 2025 m. rugsėjo 13 d.; išvykimo data – 2025 m. lapkričio 26 d.; 5) prašoma leisti atvykti vieną kartą.
4.2. Pareiškėjas taip pat pateikė UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą dėl Šengeno vizos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).
Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodoma, jog kvietėjas yra juridinis asmuo – UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma: kviečiamas asmuo – pareiškėjas; atvykimo tikslas – mokymai bei kvalifikacijos kėlimo kursai profesionaliems dažytojams; numatoma atvykimo data – 2025 m. rugpjūčio 26 d., numatoma išvyko data – 2025 m. lapkričio 26 d.
4.3. Kaip matyti iš bylos, Konsulatas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo Prašymo pagrįstumo ir nusprendęs atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą 2025 m. rugsėjo 17 d. surašė du dokumentus:
4.3.1. Vadovaudamasis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, nes:
- informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima;
- kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui;
- kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo;
- nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.
Sprendime, be kita ko, nurodoma, jog užsienietis (pareiškėjas) pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Taip pat su prašymu pateikė šiuos dokumentus: prašymą išduoti Šengeno vizą nurodydamas, kad kelionės tikslas yra studijos, vizą, pasą, nuotrauką, paso kopiją, pažymas iš darbovietės, kelionės sveikatos draudimą, skrydžio rezervaciją, asmens tapatybės kortelės kopiją, pažymą ir išrašą iš banko, kvietimo kopiją, Tarpininkavimo rašto kopiją, prašymo kopiją, neteistumo pažymą, liudijimo kopiją. Taip pat Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas teikia prieštaringus duomenis. Nurodyta, kad pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad dabartinė profesinė veikla – tinkuotojas. Nagrinėjant užsieniečio pateiktus dokumentus paaiškėjo, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę keliauja vienas, pirmą kartą. Tačiau dokumentų ar kitų faktų patvirtinančių socialinius ir ekonominius ryšius su pilietybės valstybe nepateikė. Taip pat Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas priklauso socialinei grupei, kuri regione kelia didžiausią nelegalios migracijos riziką. Tad Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo pateikti dokumentai ir asmeninė situacija, kelia įtarimų dėl tikrojo kelionės tikslo ir nelegalios migracijos rizikos, todėl siekiant išsklaidyti abejones telefonu su pareiškėju buvo atliktas pokalbis-interviu. Pokalbio metu, pareiškėjas teigė, kad Šengeno vizos prašo siekiant nuvykti į Lietuvą su tikslu mokytis. Tačiau pareiškėjas nežino kur dirba, nežino įmonės kurioje dirba pavadinimo, nežino koks jos atlyginimas, kas jo įmonės vadovas. Paklaustas, pareiškėjas nurodė, kad kelionę planuoja jo įmonė, tačiau pokalbio metu negalėjo papasakoti apie savo kelionės planą, ką veiks nuvykęs į Lietuvą, nežino į kokį Lietuvos miestą vyksta, kokia Lietuvos įmonė jį kviečia, nežino ko mokys ir kas mokys. Nežino kur gyvens atvykęs į Lietuvą. Tad Sprendime nurodyta, jog pareiškėjo ketinimai ir kelionės tikslas kelia įtarimų, t. y. kyla abejonių, kad tikrasis pareiškėjo kelionės tikslas yra ne studijos, o nelegalus buvimas vienoje iš Europos Sąjungos šalių. Dar Sprendime nurodyta, kad galima nelegali migracija, įvertinus užsieniečio pateiktus dokumentus, paaiškinimus, informaciją prieinamą Centrinėje informacinėje sistemoje VIS, taip pat informacijos visumą, konstatuotina, kad užsienietis nei pokalbio su konsuliniu pareigūnu metu, nei pateiktuose dokumentuose nenurodė argumentų dėl kelionės į Lietuvą pasirinkimo, pokalbio metu, siekdamas pagrįsti kelionės į Lietuvą tikslą nurodė bendras frazes, neindividualizavo savo pasirinkimo vykti į Lietuvą. Nustatytos faktinės aplinkybės (tikrovės neatitinkančių įrodymų pateikimas, siekis formaliai atitikti reikalavimus) akivaizdžiai ir aiškiai gali kelti pagrįstų abejonių, kad tikrieji pareiškėjo kelionės į Lietuvą tikslai gali būti visai kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta pareiškėjui atsisakyti išduoti vizos.
4.3.2. Apie priimtą neigiamą sprendimą pareiškėjui pranešė pateikiant Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą standartinę formą, kurioje nurodė, kad atsisako išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes: 1) nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas; 2) informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo; 4) kylą pagrįstų abejonių dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui.
4.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Konsulato priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.
5. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.
Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau ir – Vizų režimo reglamentas), nuostatos; Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
6. Vizų rūšys yra šios: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza (Įstatymo 12 straipsnis).
Įstatymo 2 straipsnio 27⁴ dalis nustato, kad Šengeno viza – vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją.
Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse (Įstatymo 12¹ straipsnio 1 dalis).
7. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizų išdavimo tvarkos aprašo, galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu, 9 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad Šengeno viza išduodama ar atsisakoma ją išduoti, ji pratęsiama ar atsisakoma ją pratęsti, ji panaikinama ir atšaukiama vadovaujantis Vizų kodekso nuostatomis.
8. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
9. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
10. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Šioje tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
11. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
12. Taip pat Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
13. 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) priėmė prejudicinį sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas).
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra konstatavęs, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės; vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (žr., pvz., 2014 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-184/2014); pareiškėjui tenka pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014); pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2014 m. vasario 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014); Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardintos kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4285-624/2017).
15. Tad kaip matyti iš teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, Konsulatas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo ir pan. privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis.
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Prašymą grindė mokymais bei kvalifikacijos kėlimo kursais profesionaliems dažytojams. Kartu su Prašymu Konsulatui pareiškėjas pateikė Prašymą, vizą, pasą, nuotrauką, paso kopiją, pažymas iš darbovietės, kelionės sveikatos draudimą, skrydžio rezervaciją, asmens tapatybės kortelės kopiją, pažymą ir išrašą iš banko, kvietimo kopiją, Tarpininkavimo rašto kopiją, prašymo kopiją, neteistumo pažymą ir liudijimo kopiją.
17. Konsulatas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, priėmė Sprendimą netenkinti pareiškėjo Prašymo, konstatavus, kad informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo bei nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, Konsulatas tinkamai atliko savo pareigą ir įvertino visas ginčui aktualias aplinkybes: prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą pareiškėjo su Prašymu pateiktus duomenis ir dokumentus įvertino Europos Sąjungos teisės aktų kontekste; įvertino pareiškėjo apklausos metu duotus ir prašyme pateiktus paaiškinimus; ir kt.
19. Pareiškėjas nurodo, jog jis pateikė visus reikiamus dokumentus, bet Konsulatas priėmė nepagrįstą Sprendimą. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais pareiškėjo bendro pobūdžio argumentais.
20. Pirmiausia, Konsulatas nustatė, kad pareiškėjo pateikta informacija, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima.
Prašyme pareiškėjas nurodė, jog jo kelionės tikslas yra verslas. O papildomojoje informacijoje apie buvimo tikslą pažymėjo, kad kelionės tikslas yra dažytojų kursai. Siekdamas patvirtinti savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą, pateikė pažymas iš darbovietės, kvietimo kopiją bei Tarpininkavimo rašto kopiją. Tačiau Konsulatas nustatė, kad pareiškėjo atvykimo tikslas kelia abejonių, kadangi jis negali pateikti elementarios informacijos apie darbdavį bei atvykimo į Lietuvą detalias. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria Konsulato ir Ministerijos pozicijai.
20.1. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini) pakvietė pareiškėją atvykti į Lietuvą dėl profesionaliems dažytojams skirtų kursų (mokytis / kelti kvalifikaciją). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nei Konsulatui, nei teismui, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo atvykimo tikslą, t. y. nepateikė duomenų (informacijos) apie mokymus, kuriuose ketina dalyvauti, apie apgyvendinimą, kas už viską apmokės ir pan.
20.2. Taip pat sutiktina su Ministerija, jog kyla abejonių dėl pareiškėjo pateiktos informacijos, apie kvietėją UAB (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Ministerijos pateiktos bei viešai prieinamos informacijos, UAB (duomenys neskelbtini) atlieka pastatų remontus ir renovacijas, teikia kelionių paslaugas bei konsultuoja įsidarbinimo užsienyje klausimais. Tačiau duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) užsieniečiams teikiamas mokymų ar kvalifikacijos kėlimo paslaugas nėra. Tokių duomenų pareiškėjas taip pat nepateikė. Dar teisėjų kolegija pritaria Ministerijai, kad pareiškėjas nei su Prašymu Konsulatui, nei teismui su skundu (patikslintu), nepateikė jokių duomenų (įrodymų) apie tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą susitarimą dėl dalyvavimo mokymuose. O vien Tarpininkavimo raštas nepatvirtinta tarp pareiškėjo ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryto susitarimo dėl mokymų.
20.3. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria Ministerijai, jog kyla pagrįstų abejonių dėl informacijos, kurią pareiškėjas pateikė, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas.
21. Ministerija taip pat skundžiamame Sprendime nustatė, kad nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas.
Minėta, pareiškėjas Prašyme nurodė, jog jo kelionės tikslas yra verslas. O papildomojoje informacijoje apie buvimo tikslą pažymėjo, kad kelionės tikslas yra dažytojų kursai. Nesikartojant šio teismo sprendimo 20.1. – 20.3. papunkčiuose išdėstytų argumentų, pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių savo atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą patvirtinančių dokumentų, pavyzdžiui, informacijos apie mokymus, UAB (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo sudarytą susitarimą dėl mokymų ir pan. O vien tai, kad pareiškėjas su Prašymu pateikė Tarpininkavimo rašto kopiją, kuria UAB (duomenys neskelbtini) pakvietė pareiškėją atvykti mokytis Lietuvoje, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo buvimo Lietuvoje tikslo. Ypač, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pateikta Tarpininkavimo rašto turinį pagrindžiančių įrodymų. Taigi, atmestini pareiškėjo argumentai, jog jis pagrindė savo atvykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą.
Tad teisėjų kolegija ir šiuo aspektu pritaria Ministerijai, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.
22. Dar skundžiamame Sprendime nustatyta, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui. Tokia pozicija Sprendime pagrįsta tuo, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia savo kelionės tikslo bei dėl to kelia nelegalios migracijos riziką.
Šiuo atveju nustatyta (teismo sprendimo 20 ir 21 punktai), jog pareiškėjo buvimo tikslas Lietuvoje kelia abejonių. Tad akivaizdu, jog dėl pareiškėjo galima nelegalios migracijos grėsmė. O pareiškėjo skunde (patikslintame) išdėstyti teiginiai, kad jis kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) turi šeimą, todėl baigęs mokymus ketina grįžti namo yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad pareiškėjas Prašyme nurodė, jog yra nevedęs. Taip pat nurodė, jog turi tėvų teises. Tačiau nei teismui, nei su Prašymu Konsulatui nepateikė jokių įrodymų apie kilmės valstybėje turimą šeimą. Be to, pareiškėjas Prašyme nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. atvyks į Lietuvą ir išvyks 2025 m. lapkričio 26 d., bet nepateikė kelionės atgal į kilmės valstybę pagrindžiančių dokumentų.
Taigi, teisėjų kolegija pritaria Sprendime padarytai išvadai, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui.
23. Galiausiai Sprendime nurodyta, jog kyla pagrįstų abejonių ir dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo.
23.1. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiaga, negali nepritarti tokiai Konsulato ir Ministerijos pozicijai. Kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė elektroninį bilietą skrydžiui iš (duomenys neskelbtini). Tačiau šis kelionės bilietas kelia pagrįstų abejonių dėl jo tikrumo, kadangi bilietas įsigytas 2025 m. rugpjūčio 29 d., tačiau įlaipinimo į skrydį iš (duomenys neskelbtini) laikas 2025 m. rugpjūčio 14 d. 07:50 val. Taip pat atvykimo į (duomenys neskelbtini) laikas nurodytas „ARRIVAL TIME:1200“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, atvykimo į (duomenys neskelbtini) laikas „ARRIVAL TIME: 1400“ ir data „ARRIVAL DATE: 17SEP“, o kitoje vietoje atvykimo į (duomenys neskelbtini) laikas „ARRIVAL TIME: 1600“, nurodytas įlaipinimo laikas „BOARDING TIME: 14AUGUST 07:50“ (2025 m. rugpjūčio 14 d. 07:30 val.). Tad kaip matyti, įlaipinimo data yra ankstesnė nei skrydžio bei bilieto įsigijimo data. Atvykimo laikas į (duomenys neskelbtini) yra nurodytas skirtingas (14 val. ir 16 val.). Dar pastebėtina, jog šiame skrydžio biliete nėra pačio numerio, o „(duomenys neskelbtini)“ rašomas skirtingai – vienoje vietoje lotyniška abėcėle, kitoje vietoje „(duomenys neskelbtini)“ rašoma kirilica „(duomenys neskelbtini)”.
23.2. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog vizitas Lietuvos Respublikoje truks 90 dienų, t. y. atvyks 2025 m. rugsėjo 13 d. ir išvyks 2025 m. lapkričio 26 d. Tačiau nepateikė duomenų apie kelionę atgal į kilmės valstybę, pavyzdžiui atgalinį lėktuvo bilietą ir pan.
23.3. Sprendime plačiai aprašytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo pateiktais dokumentais, pavyzdžiui, pareiškėjas pateikė Tarpininkavimo raštą, tačiau nėra duomenų, jog kvietėjas vykdytų Tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą; nepateikė duomenų apie kelionę atgal į kilmės valstybę ir pan.
23.4. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų patvirtinamųjų dokumentų patikimumo ir autentiškumo arba dėl jų turinio teisingumo.
24. Pareiškėjas mano ir tai, jog skundžiamas Sprendimas pagrįstas spėjimais, o ne faktais, todėl yra neproporcingas.
Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą bylos medžiagą, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, vertina, kad Konsulato Sprendimas nepažeidžia proporcingumo principo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsisakymas išduoti Šengeno vizą šiuo atveju yra proporcinga priemonė. Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai, o įgyjama, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019).
25. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad skundžiamo Sprendimo rezultatą (atsisakyti išduoti vizą) iš esmės lėmė ir konsulinio pareigūno įvykęs pokalbis telefonu su pareiškėju. Nors atsakovė nepateikė tokio pokalbio garso ir vaizdo įrašo, tačiau teisės aktai privalomai ir neįtvirtina imperatyvios pareigos konsuliniam pareigūnui padaryti pokalbio su vizos prašytoju (šiuo atveju pareiškėju) garso ir vaizdo įrašą (Šengeno vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-227, 10 punktas).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti įvykusio pokalbio turiniu, kuris yra aprašytas skundžiamame Sprendime. Juo labiau, kad pareiškėjas minėto pokalbio ir jo turinio, aprašyto Sprendime, neginčija.
26. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas, vertinant surašytus du dokumentus, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas. Sprendime yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
27. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Netenkinus pagrindinio skundo (patikslinto) reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, negali būti patenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Taigi, pareiškėjo skundas (patikslintas) atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
28. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
29. Kadangi pareiškėjo skundas (patikslintas) atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, tad spręstina, ar atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
30. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). LVAT praktikoje išaiškinta, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors, kaip matyti, juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato neribojamos, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
31. Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
32. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų, Ministerijoje veikia Veiklos valdymo ir teisinių klausimų grupė (toliau – ir Teisinių klausimų grupė), kurios nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-278 (toliau – ir Nuostatai). Šios grupės vienas iš daugelio tikslų yra užtikrinti Ministerijos interesų atstovavimą Lietuvos Respublikos teismuose, Lietuvos Respublikos ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo ir teisėsaugos institucijose (Nuostatų 6.9 papunktis). Šis tikslas įgyvendinamas koordinuojant Ministerijos administracijos padalinių ir atstovybių veiklą, susijusią su Ministerijos dalyvavimu teisminiuose ir ikiteisminiuose ginčų nagrinėjimo procesuose; rengiant teisinių paslaugų teikimo sutartis su advokatais dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijose, ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose ir teismuose, esant galimybei ir poreikiui pagal suteiktus įgaliojimus atstovaujant Lietuvos Respublikos teismuose, ikiteisminėse ginčų nagrinėjimo institucijose (Nuostatų 7.10 papunktis).
Ministerija (jos atstovė) nurodė, kad Teisinių klausimų grupė yra sudaryta iš 5 darbuotojų / tarnautojų ir grupės vadovės. Pagrindinės Teisinių klausimų grupės funkcijos yra susiję su Ministerijos politikos jos veiklos valdymo ir vidaus administravimo srityse formavimu; Vyriausybės pavedimų vykdymu; sprendimų įgyvendinimo proceso organizavimu, veiklos procesų valdymu; teisės aktų įgyvendinimo ir taikymo užtikrinimu; Ministerijos ir diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų veiklos valdymo klausimų ir teisinių klausimų sprendimu; vidaus teisės aktų atitikties Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės nutarimams bei teisėkūros reikalavimams užtikrinimu; Ministerijos sudaromų sutarčių atitikties teisės aktams užtikrinimu. Ministerija nuolat turi nuo 40 iki 50 atvirų bylų teismuose, kuriose dalyvauja atsakovo ir trečiojo asmens statusu. Dėl didelio bylų, kuriose Ministerija dalyvauja įvairiais statusais, skaičiaus ši Tisinių klausimų grupė yra per maža, kad galėtų atstovauti teismuose visose bylose. Todėl grupės darbuotojai / tarnautojai atstovauja Ministeriją bylose, kuriose Ministerija dalyvauja trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tuo tarpu bylose, kuriose dalyvauja atsakovu, Ministeriją atstovauja advokatai. Šioje byloje Ministerija dalyvauja atsakovo statusu. Byloje yra kilęs ginčas dėl Ministerijos veiksmų, kurie yra skundžiami Europos Sąjungos ir migracijos teisės Lietuvoje kontekste. Tad Ministerija prašo jai priteisti 810 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų advokatei su atstovavimą byloje.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, įvertinusi byloje kilusį ginčą, jo pobūdį, į Ministerijos turimus nedidelius pajėgumus pačiai teisme atstovauti savo interesus, į tai, kad šioje byloje Ministerija buvo atsakovu, į pakankamai patirtas nedideles atstovavimo išlaidas (iš viso 810 Eur), daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas Ministerijai, kaip laimėjusiai bylą, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (810 Eur), kurios yra realios, pagrįstos ir būtinos, iš pareiškėjo. Taigi, Ministerijai iš pareiškėjo priteistina 810 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. I. skundą (patikslintą) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos naudai iš pareiškėjo S. I. 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.