- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- N1-1192-111/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-01474-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- K. Ž., J. J.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. ten pat, LR pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos 7 klasės moksleivis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu;
J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, reg. Vilniaus m. sav., gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, 6 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis K. Ž. įvykdė plėšimą, o būtent:
jis 2012-04-17 apie 14 val. 30 min. Vilniuje, Molėtų g., prie autobusų stotelės „Akademija“, veikdamas kartu su J. J., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, reikalavo iš nepilnamečio V. L., eiti su jais į mišką, o V. L. nesutikus, paėmė už pečių ir nutempė į miškelį, esantį šalia autobusų stotelės „Akademija“, taip pat prieš jį panaudojo fizinį smurtą, bei laikydamas rankoje žiebtuvėlį grasino apdeginti ir užkasti V. L., tokiu būdu grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kartu su J. J. reikalavo V. L. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 4, 2561,16 Lt vertės, su telefono įdėklu, 99 Lt vertės, ausinukais 99 Lt vertės, kurių bendra vertė 2759,16 Lt, priklausančius D. L., kuriuos išsigandęs V. L. jam atidavė, taip panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtą pagrobė svetimą turtą.
Šiais savo veiksmais K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Kaltinamasis J. J. įvykdė plėšimą, o būtent:
jis 2012-04-17 apie 14 val. 30 min. Vilniuje, Molėtų g., prie autobusų stotelės „Akademija“ veikdamas kartu su K. Ž., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, reikalavo iš nepilnamečio V. L. eiti su jais į mišką, o V. L. nesutikus, K. Ž. paėmus nepilnametį V. L. už pečių ir nutempus į miškelį, esantį šalia autobusų stotelės „Akademija“, taip pat prieš jį panaudojant fizinį smurtą, bei laikant rankose žiebtuvėlį grasino apdeginti ir užkasti V. L., tokiu būdu grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, po to kartu su K. Ž. reikalavo V. L. atiduoti mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 4, 2561,16 Lt vertės su telefono įdėklu, 99 Lt vertės, ausinukais 99 Lt vertės, kurių bendra vertė 2759,16 Lt, priklausančius D. L., kuriuos išsigandęs V. L. atidavė K. Ž., taip panaudodamas psichinį smurtą pagrobė svetimą turtą.
Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Kaltinamasis K. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis su J. J. susitiko balandžio 17 d., apie 12 val. dienos, ėjo prie Žemynos pagrindinės mokyklos, jis ten susitiko su draugais. Prie mokyklos jie šiek tiek pasėdėjo, po ko ėjo į stotelę, kur ir pamatė nukentėjusįjį. Jis, t.y. K. Ž., priėjo prie jo ir paklausė kiek valandų, nukentėjusysis atsakė. Kaltinamasis tada nuėjo atgal prie J. J. ir pasakė, kad pas nukentėjusįjį geras telefonas, Iphone 4. Jie abu susitarė, kad pavogs minėtą telefoną. Jie pamatė į kokį autobusą įlipo nukentėjusysis, įlipo paskui jį, atvažiavo iki Molėtų gatvės, išlipo. Nukentėjusysis perėjo gatvę, ėjo į stotelę, esančią kitoje gatvės pusėje, jie ėjo jam iš paskos. Jie paklausė nukentėjusiojo kažkokios vietos, jis paaiškino. Jie nuėjo iki tos stotelės, ten buvo pamiškė, jie su J. J. nuėjo toliau, link tos pamiškės. Kaltinamasis K. Ž. pašaukė nukentėjusįjį, jis atėjo, bet ne iki pačios pamiškės. Nukentėjusysis eiti nenorėjo, todėl K. Ž. jį su ranka pastūmė sakydamas, kad eina pakalbėti. Jis, t.y. K. Ž., su J. J. pradėjo reikalauti telefono, liepė nukentėjusiajam atiduoti, nes bus blogai, tačiau nukentėjusysis nesutiko. Kaltinamasis K. Ž. pasakė nukentėjusiajam, jog jį užkas, J. J. irgi sakė, kad jam bus blogai. Abu kaltinamieji grasino, kad nukentėjusysis atiduotų telefoną. Nukentėjusysis davė telefoną jam, t.y. K. Ž., ir pasakė, kad jam reikia eiti, nes jo autobusas atvažiavo ir nubėgo. Tuo metu kai kalbėjo su nukentėjusiuoju, jis, t.y. K. Ž., turėjo žiebtuvėlį, kurį degino rankoje, tačiau neigė, jog kažką sakė apie apdeginimą. Paaiškino, jog šiuo metu mokosi dalinai, yra reabilitacijos centre. Nurodė, kad gailisi dėl to ką padarė.
Kaltinamasis K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (b.l. 33, 39).
Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad balandžio 17 d., apie 12-14 val. susitiko su K. Ž., nuvažiavo iki Žemynos mokyklos, K. Ž. važiavo pas draugą. Susitiko su draugu, šiek tiek pabuvo ir nuėjo į stotelę, ten stovėjo vaikas, t.y. nukentėjusysis. K. Ž. paklausė nukentėjusiojo kiek valandų, šis jam atsakė. K. Ž. priėjo tada prie J. J. ir pasakė, kad pas nukentėjusįjį geras telefonas. Tada jie susitarė, kad gali tą telefoną pavogti. Vėliau įlipo į autobusą paskui nukentėjusįjį ir nuvažiavo kartu iki Akademijos stotelės, ėjo paskui jį. Vėliau K. Ž. nukentėjusiojo klausė kur pavažiuoti su kokiu autobusu, nukentėjusysis jam paaiškino. Jie nuėjo iki kitos stotelės, K. Ž. pakvietė nukentėjusįjį pasikalbėti, tačiau nukentėjusysis nenorėjo eiti, todėl K. Ž. paėmė jį už pečių, nusivedė į miškelį (apie 20 m) ir jie kartu, t.y. kaltinamieji, liepė nukentėjusiajam atiduoti telefoną, nes bus blogai. Nukentėjusysis atidavė telefoną, vėliau atvažiavo autobusas ir nukentėjusysis pasakęs, kad jam reikia į tą autobusą, nubėgo. Kaltinamasis paaiškino, jog K. Ž. turėjo žiebtuvėlį, tačiau nieko su juo nedarė, šiaip degino. Nurodė, kad gailisi dėl to ką padarė.
Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus (b.l. 61, 69).
Nukentėjusysis V. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jam 12 metų. Jis po pamokų atėjo į stotelę, laukė 48 autobuso, kuris važiuoja į Santariškes. Prie jo priėjo K. Ž., paklausė kiek valandų, nukentėjusysis jam atsakė ir K. Ž. nuėjo pas savo draugą, su kuriuo kažką kalbėjo, tačiau jis negirdėjo. Vėliau abu kaltinamieji kartu su juo įlipo į autobusą, atvažiavo iki Akademijos stotelės. Nukentėjusysis turėjo nueiti į kitą gatvės pusę. Būnant prie stotelės kaltinamieji jam pasakė eiti kartu ir pasikalbėti. Kaltinamieji tuo metu buvo prie miškelio, K. Ž. priėjo prie jo, pastūmė už pečių ir pasakė eiti. Nukentėjusysis išsigando, todėl nuėjo. Kaltinamieji miškelyje paprašė atiduoti telefoną, pagrasino jį užkasti, norėjo nudeginti jį su žiebtuvėliu. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, todėl atidavė kaltinamiesiems telefoną. Jau buvo atvažiavęs autobusas, todėl nukentėjusysis paprašė, kad jį paleistų ir nubėgo.
Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas D. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, nes tuo metu buvo išvykęs. Jam paskambino pareigūnai ir paklausė ar turi sūnų bei ar sūnus turi tokį telefoną. D. L. tai patvirtino. Prašo atlyginti turtinę žalą, už dėklą ir ausines, nes jų neatgavo, telefonas buvo grąžintas be jų. Turtinė žala – 99 litai dėl telefono dėklo ir 99 litai dėl ausinių, bei neturtinė žala – 10 000 litų. Paaiškino, jog sūnus beveik savaitę laiko negalėjo eiti į mokyklą, senelis jį vežiojo į mokyklą ir iš jos, sūnus bijo net išeiti iš mokyklos pro duris, jie vedė sūnų pas psichologą. Nurodė, kad sūnus ir dabar patiria stresą kai prisimena tą įvykį, ne visada nori grįžti iš mokyklos autobusu. Paaiškino, jog kaltinamieji nebandė su jais susikontaktuoti bei neatsiprašė.
Kaltinamojo įstatyminė atstovė A. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog norėjo susisiekti su nukentėjusiaisiais, tačiau jiems pasakė, kad to negalima, nes tai bus kaip ir bandymas papirkti. Paaiškino, jog nukentėjusiųjų prašoma suma jiems yra per didelė. A. D. parodė, kad kol K. Ž. nepradėjo bėgioti iš pamokų, viskas buvo gerai, tačiau kai atsirado vyresnių draugų, jis bėgiodavo iš pamokų, todėl perėjo į kitą mokyklą, tačiau jį ten nuo pirmos savaitės persekiojo. Paaiškino, jog su K. Ž. tėvu yra išsiskyrusi, viena augina tris vaikus, viena dukra studijuoja, kita mokosi gimnazijoje, atlyginimas vidutiniškai 600 litų bei pašalpos.
Kaltinamojo įstatyminė atstovė I. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nuomoja butą, dirba viena, vyro neturi, uždirba 1000 litų, viena išlaiko butą, moka 300 litų, todėl nežinanti kaip reikėtų atlyginti žalą.
Liudytojas E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2012-04-17 apie 14.50 val. po pamokų ėjo Jeruzalės gatve autobusų stotelės link. Jam stovint Mokyklos-Jeruzalės gatvių sankryžoje ir laukiant kol galės pereiti gatvę, prie jo nuo mokyklos stadiono pusės priėjo du vaikinai, kurių jis anksčiau nėra matęs, kurie paklausė, kur yra mobiliųjų telefonų supirktuvė. Jis nurodė į supirktuvę. Jie nuėjo supirktuvės link, o jis ėjo už jų, nes autobuso stotelė yra šalia supirktuvės. Jam stovint ir laukiant stotelėje, priėjo tie patys vaikinai ir paklausė ar jis turi pilnametį draugą. Jis atsakė, kad greitai ateis jo pilnametis draugas. Jie paprašė jam paskambinti, nes jie skuba. Jis paskambino S. M., kuris pranešė, kad eina link stotelės. Už 5-10 min. jis atėjo į stotelę. Jis parodė S. M. vaikinus, kurie ieškojo pilnamečio. S. M. prie jų priėjo, jie tarpusavyje kalbėjosi. Apie ką – jis nežino. Po to, jis pamatė, kaip vienas iš vaikinų S. M. padavė mobiliojo ryšio telefoną ir pastarasis nuėjo į supirktuvę. Po to, S. M. išėjo iš supirktuvės ir pasakė vaikinams, kad reiks palaukti 10-15 min. Jis girdėjo, kad vaikinai žadėjo S. M. duoti 50 Lt už tai, kad jis parduos jų telefoną. Maždaug po 10 min. S. M. pakvietė į supirktuvę ir jam užėjus pamatė, kad tuos du vaikinus sulaikė kitas vyras. Jis suprato, kad vaikinus sulaikė policija, išsigandęs pabėgo ir važiavo namų link autobusu. Bevažiuojant jį autobuse sulaikė tas pats vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad reikia važiuoti į policijos komisariatą aplinkybėms aiškintis. Policijos komisariate iš tų vaikinų jis išgirdo, kad telefoną jie pagrobė iš vaiko. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali (b. l. 18)
Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2012-04-17 apie 15.00 val. (laiko tiksliai neprisimena) jam paskambino pažįstamas E. bei pasakė, jog jis stotelėje ir kad jis greičiau eitų, nes kartu su juo jaunuoliai, neturintys 18 metų, kurie nori parduoti į lombardą telefoną. Kadangi jis buvo pakeliui į stotelę ir buvo netoliese, už 3-4 min. atėjo į stotelę. E. jam parodė į netoliese stovinčius nepažįstamus vaikinus, kurie norėjo parduoti telefoną. Jis prie jų priėjo ir vienas, garbanotais plaukais, kaip vėliau sužinojo policijoje - vardu Kristijonas, jo paprašė parduoti į lombardą telefoną IPHONE4. Jis jam sakė, kad telefonas yra jo ir jis jam jau nusibodo, tačiau pats priduoti į lombardą negali, nes neturi 18 metų. Jis pasiūlė 50 Lt, jei jam padės. Jis sutiko. K. padavė telefoną ir jis nuėjo į lombardą. Lombarde jam pasakė, kad priims telefoną už 400Lt, tačiau reikia palaukti 10 min. kol atvažiuos pirkėjas. Jis išėjo iš lombardo ir jie keturiese stovėjo ir laukė pirkėjo. Maždaug po 10 -15 min. lombardo pardavėjas išėjo ir jį pakvietė į vidų. Kai jis užėjo į vidų, pardavėjas paprašė dokumento, o iš už kampo išėjo policijos pareigūnas. Jis paklausė, ar jo telefonas. Jis pasakė, kad jo. Kodėl taip pasakė paaiškinti negali. Policijos pareigūnas pasakė, kad telefonas vogtas. Kitas pareigūnas atvedė Kristijoną ir jo draugą. Pareigūnas vėl paklausė kieno telefonas, tuomet jis pasakė, kad tų vaikinų. Kristijonas pradėjo pasakoti, kad telefoną padavė kažkoks A., kad tas draugas yra S. M. draugas E., nes jis tuo metu išvažiavo. Policijos pareigūnas paklausė kur draugas. Vaikinai pasakė, kad jis įlipo į autobusą. Jie pasivijo autobusą ir policijos pareigūnas išlaipino draugą Edviną. Tuomet pareigūnas E. paklausė koks jo vardas, jis pasakė. Tuomet jis pasakė, kad tai ne jis, jis šiaip stovėjo stotelėje. Tuomet tie du vaikinai pradėjo skambinti tariamam A., tačiau neprisiskambino. Tuomet juos visus nuvežė į policiją, kur viską išsiaiškino. Tai, kad telefonas yra vogtas jis nežinojo, jis patikėjo vaikinu, kad telefonas yra jo. Apie tai, kad telefonas vogtas sužinojo tik kai buvo sulaikyti policijos. Telefoną turėjo K., jis padavė telefoną, aiškino, kad telefonas jo, taip pat jis kūrė istoriją apie A.. Antras vaikinas tylėjo, jo balsą jis išgirdo tik policijoje. Daugiau apie situaciją nieko paaiškinti negali (b. l. 20)
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. L. nurodė J. J. ir K. Ž. kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus (b. l. 22-25).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad K. Ž. ir J. J. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.
Kaltinamasis K. Ž. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2012 m. balandžio 17 d. pagrobė mobilų telefoną iš V. L., pastarajam pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, nurodė visas aplinkybes. Kaltinamojo K. Ž. parodymus taip pat patvirtina nukentėjusiojo V. L. parodymai, kuris tiek tyrimo metu, tiek teisme atpažino K. Ž. kaip asmenį, pagrobusį telefoną.
Kaltinamojo K. Ž. kaltė įrodyta, abejonių nekelia. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kadangi jis grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą daiktą – D. L. priklausantį mobilų telefoną iš V. L..
Kaltinamojo K. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. K. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Kaltinamasis J. J. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2012 m. balandžio 17 d. pagrobė mobilų telefoną iš V. L., pastarajam pagrasinęs panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, nurodė visas aplinkybes. Kaltinamojo J. J. parodymus taip pat patvirtina nukentėjusiojo V. L. parodymai, kuris tiek tyrimo metu, tiek teisme atpažino J. J. kaip asmenį, pagrobusį telefoną.
Kaltinamojo J. J. kaltė įrodyta, abejonių nekelia. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kadangi jis grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą daiktą – D. L. priklausantį mobilų telefoną iš V. L..
Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. J. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Sprendžiant K. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis pirmą kartą būdamas nepilnamečiu padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi, administracine tvarka nebaustas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje gydytas, tačiau 2012-05-24 specialisto išvadoje Nr. 104MS-140 konstatuota, kad K. Ž. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. Ž. laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, bei paskirti auklėjamojo poveikio priemones.
Sprendžiant J. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad jis pirmą kartą būdamas nepilnamečiu padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi, administracine tvarka baustas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, Psichikos centre Vilniaus priklausomybės centre į priežiūros grupę neįrašytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. J. laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, bei paskirti auklėjamojo poveikio priemones.
2012-06-12 D. L. pareiškė 198 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji K. Ž. ir J. J. savo nusikalstamais veiksmais D. L. padarė 198 Lt turtinę žalą, todėl nukentėjusiojo įstatyminio atstovo D. L. civilinis ieškinys toje dalyje tenkintinas visiškai, priteisiant jam 198 Lt turtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų – K. Ž. ir J. J..
Be to, baudžiamojoje byloje D. L. pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisme D. L. paaiškino, jog sūnus beveik savaitę laiko negalėjo eiti į mokyklą, senelis jį vežiojo į mokyklą ir iš jos, sūnus bijo net išeiti iš mokyklos pro duris, jie vedė sūnų pas psichologą. Nurodė, kad sūnus ir dabar patiria stresą kai prisimena tą įvykį.
Spręsdamas šį civilinį ieškinį teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą ir formuojamą teismų praktiką ginant asmens teises šioje dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Pažymėtina, jog V. L., būdamas jauno amžiaus (12 metų), byloje įrodyto plėšimo metu patyrė žymų sukrėtimą. Įvykio metu jam buvo grasinta panaudoti fizinį smurtą, gąsdinta su žiebtuvėliu, todėl teismas daro išvadą, jog V. L. po išgyvento sukrėtimo turėjo dvasinių išgyvenimų, nepatogumų.
Pabrėžtina, jog teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl V. L. padarytos moralinės žalos bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamieji prisipažino padarę nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, į tai, jog kaltinamieji yra nepilnamečiai, į jų šeimų finansinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, D. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui D. L. priteisiant po 1000 Lt neturtinės žalos iš kiekvieno iš kaltinamųjų.
K. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo sulaikytas nuo 2012-04-17 16.30 val. iki 2012-04-18 16.06 val. (b. l. 27, 35). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., skiriant bausmę į jos laiką įskaitytinas sulaikymo laikas (viena para).
J. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., buvo sulaikytas nuo 2012-04-17 16.30 val. iki 2012-04-18 17.04 val. (b. l. 55, 64). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., skiriant bausmę į jos laiką įskaitytinas sulaikymo laikas (viena para).
K. Ž. 2012-04-18 paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
J. J. 2012-04-18 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 301 - 305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendė:
K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-04-17 iki 2012-04-18 (vieną parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str, paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, 12 mėnesių elgesio apribojimą - įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. bei tęsti mokslus.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš K. Ž. priteisti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui D. L. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų).
J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-04-17 iki 2012-04-18 (vieną parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str, paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, 12 mėnesių elgesio apribojimą - įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Iš J. J. priteisti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui D. L. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų).
Priteisti solidariai iš K. Ž. ir J. J. nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui D. L. 198 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt šešis litus) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.