- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- TS-111-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00119-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- K. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-831, netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Čekijos Respublikos Prahos Aukštesniojo teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi pripažintas Čekijos Respublikos Usti nad Labem krašto teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis, pakeistas Čekijos Respublikos Prahos Aukštesniojo teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausme – 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi - galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2023 m. spalio 30 d., bausmės pabaiga 2028 m. balandžio 15 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-831 netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau tokia rizika fiksuota tik nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. K. S. bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio ar jo surogatų vartojimą, tačiau po to nuteistasis lankė priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimus, specialistės nuomone grupės tikslai pasiekti. Nuteistasis turi antstolių vykdomųjų patvarkymų apie 20 000 Eur sumai (ekstradicijos išlaidos, civiliniai ieškiniai). Šiuo metu įsiskolinimų nedengia, tačiau išsako norą susitvarkyti su skolomis. Bausmės atlikimo metu artimieji paremia finansiškai. Asmens oficiali darbinė patirtis yra maža ir nestabili, vyrauja trumpi darbo santykių laikotarpiai, darboviečių kaita. Įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau neturi patvirtintos darbo vietos lygtinio paleidimo atveju, žada kreiptis į Užimtumo tarnybą. Nors šiuo metu matomi teigiami nuteistojo pokyčiai mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse, jis geba prisiimti atsakomybę, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, yra motyvuotas ir įsitraukia į resocializacijos procesą, reguliariai bendrauja su socialinėmis darbuotojomis motyvaciniuose pokalbiuose, lankė papildomus savianalizės užsiėmimus, tačiau, norint stebėti šiuos pokyčius mažiau struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis ir toliau turėtų siekti lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų, ką ir yra rekomendavusi komisija. Šiuo metu pateikti dokumentai dėl galimybės nuteistąjį perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, todėl būtų tikslinga pastebėti, kaip nuteistajam sektųsi laikytis apribojimų mažiau struktūruotoje atlinkoje. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vis dar kyla abejonių dėl galimo piktnaudžiavimo pasitikėjimu. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. LK-N-831 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad jis jau yra atlikęs numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo ir jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo kriterijus. Skunde atkreipiamas teismo dėmesys, kad K. S. turi tvirtus socialinius ryšius laisvėje, pridėjo pažymą, kad bus įdarbintas įmonėje, kai bus perkeltas į atviro tipo kalėjimą, deda pastangas pagal galimybes dengti turimus ieškinius (pridėjo banko išrašus), per 2025 metus buvo skatintas tris kartus, aktyviai dalyvauja visose resocializacijos priemonėse, dėl šios priežasties pavyko pasiekti gerų rezultatų, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atlikdamas bausmę laisvėje ir dirbdamas turės didesnę galimybę didesne apimti atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas teismui pateikė atsiliepimą ir prašo nuteistojo K. S. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. S. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis K. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, TOG būryje lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laiką skatintas keturis kartus. Turi deklaruota gyvenamąją vietą, įkalinimo įstaigoje dirbo ir dirba, turi patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju. Pagal pateiktą Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus 2025 m. lapkričio 4 d. raštą yra gauti ir vykdomi antstolių patvarkymai: skolos suma – 5862,51 Eur, sumokėta suma – 721,27 Eur, skolos likutis 5141,24 Eur. Palaiko socialinius ryšius su žmona, tėvais, broliu, krikštamote. Bausmės atlikimo metu yra lankomas priklausančių pasimatymų metu, bendrauja su artimaisiais priklausančių telefoninių skambučių pagalba. Nuteistasis yra motyvuotas: noriai dalyvauja darbinėje veikloje, aktyviai įsitraukia į resocializacijos priemonių vykdymą. Aiškiai įvardija savo ateities planus bei žingsnius, kaip jų sieks. Suvokia nusikalstamo elgesio priežastis ir gali apibūdinti, kaip jų išvengti ateityje. Nuteistojo elgesys, mąstymas ir požiūris į padarytas veikas šiuo metu rodo teigiamus pokyčius. Jis geba savikritiškai vertinti savo praeitį, prisiima atsakomybę už veiksmus, motyvuotai dalyvauja resocializacijos procese. Tiek bendravimo, tiek savirefleksijos įgūdžiai vertinimo metu pasireiškė pozityviai. Dalyvauja pakartotinai nusikaltusių asmenų programoje TOG padalinyje, kurioje siekiama mažinti recidyvo riziką. Nuteistasis taip pat lankė nuostatų keitimo grupę, kurioje, specialistės teigimu, buvo motyvuotas, aktyviai įsitraukė į veiklas, atsakingai atliko užduotis. Pastebimas elgesio ir mąstymo pokytis, atsirado kritiškesnis požiūris į savo nusikalstamą veiklą, jaučiama atsakomybė už padarytus nusikaltimus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai įsitraukė į resocializacijos plano priemonių vykdymą, dalyvavo numatytose veiklose ir programose. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad K. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vyko į trumpalaikes išvykas, tačiau už padarytą pažeidimą (už alkoholio ar jo surogatų vartojimą) buvo nubaustas ir 2024 m. rugsėjo 20 d. grąžintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir, kaip jau buvo minėta šiuo metu bausmę atlieka TOG būryje. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados šiuo metu yra paduoti dokumentai dėl svarstymo perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Sutiktina su Komisijos argumentu, kad norint stebėti K. S. pokyčius mažiau struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis ir toliau turėtų siekti lengvesnių bausmės atlikimo sąlygų, ką ir yra rekomendavusi Komisija. Šiuo metu pateikti dokumentai dėl galimybės nuteistąjį perkelti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, todėl būtų tikslinga pastebėti, kaip nuteistajam sektųsi laikytis apribojimų mažiau struktūruotoje atlinkoje.
Iš 2025 m. rugsėjoo 25 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema, tačiau atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas, kurių korekcija nėra galima, nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi nestabilią darbo patirtį laisvėje, tačiau bausmės atlikimo metu motyvuotai dirba; susidūrė su lėšų valdymo sunkumais, kuriuos šiuo metu sprendžia; dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; buvo būdingas impulsyvus elgesys ir savitvardos problemos; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; savo nusikalstamu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, nes nors šiuo metu drausminių nuobaudų neturi, tačiau, kaip jau buvo minėta, vieną kartą baustas. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatytas apsauginiai veiksniai (patvirtinta gyvenamoji vieta; socialiniai ryšiai), tačiau šie veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantis nuo pakartotinio nusikalstamumo, nes tiek pastovią gyvenamąją vietą, tiek socialinius ryšius turėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė įvykdyti nusikaltimo.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją, stebima tendencija, jog asmuo sistemingai pažeidinėjo įstatymus ir nuosekliai įsitraukdavo į nusikalstamą veiklą, iš viso nuteistas septynis kartus - tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiuo metu atlieka antrąją su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę. Ankstesnių nuosprendžių metu taikytos įvairios baudžiamosios priemonės - nuo švelnesnių iki griežtesnių, tačiau jų prevencinis poveikis buvo ribotas - nuteistasis ir toliau nusikalto. Nuteistasis suvokia, kad norėdamas sėkmingai prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų. Tačiau anksčiau laisvėje nesugebėjo tinkamai kontroliuoti savo elgesio - vykdė vagystes, plėšimus, nesilaikė kelių eismo taisyklių. Toks elgesys leidžia daryti prielaidą apie ribotą gebėjimą gerbti visuomenėje priimtas normas.
Teismas vertina gerbiant ne tik nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikas, tačiau vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo K. S. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-831 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo K. S. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 17 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-831 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.