Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Ingrida Krušienė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.4.5.; 1.2.14.1.2.2.;

1.2.14.10.; 1.1.4.2.; 1.2.14.12.;

2010 m. kovo 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 189 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 22 str. 1 d. 189 str. 1 d. aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta vienerių (1) metų dešimties (10) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2008-12-11 iki 2008-12-12 ir suėmimo laikas nuo 2009-10-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. P. ir L. K. solidariai priteista P. I. 1000 litų turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir L. K., tačiau dėl jo nuosprendis neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad 2008-12-09 01.00 val., žinodamas, jog L. K., įsibrovęs į P. I. priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė keturias bendros 1000 Lt vertės padangas su lengvo lydinio ratlankiais „Ford Galaxy“, kurių vienos vertė – 250 Lt, keturias bendros 1000 Lt vertės padangas su lengvo lydinio ratlankiais „Mercedes“, kurių vienos vertė – 250 Lt, keturias bendros 400 Lt vertės padangas su lengvo lydinio ratlankiais „Mithubishi“, kurių vienos vertė – 100 Lt, padėjo L. K. pagrobtą P. I. priklausantį bendros 2400 Lt vertės turtą pargabenti į L. K. namus (duomenys neskelbtini).

V. P. nuteistas ir už tai, kad žinodamas, jog L. K. 2008-12-09 naktį nusikalstamu būdu, tai yra apvogdamas namą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 100 litų vertės televizorių „Akai“, nuo 2008-12-10 iki 2008-12-11 tuo televizoriumi naudojosi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki tol, kol atvykę policijos pareigūnai televizorių surado ir paėmė. Be to, žinodamas, kad L. K. nori realizuoti 2008-12-09 naktį nusikalstamu būdu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgytą turtą, tai yra padangas su lengvo lydinio ratlankiais, turėdamas tikslą iš to pasipelnyti, surado pirkėją R. R., kuriam 2008-12-10, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, perdavė keturias bendros 1000 Lt vertės padangas su lengvo lydinio ratlankiais „Mercedes“, kurių vienos vertė – 250 Lt, sutarė su R. R., kad jis visas keturias padangas iš jo nupirks už 200 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ir pinigų už parduotas padangas neįgijo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. R., pardavinėjant padangas, sulaikė policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. tvirtina, kad nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė. Apelianto teigimu, įrodymų, jog jis dalyvavo nusikaltimų padaryme, nėra. Apie tai, kad L. K. grobė svetimą turtą, V. P. nežinojo ir to turto pagrobime nedalyvavo. Nuteistasis tvirtina, kad teismas jį L. K. bendrininku pripažino nepagrįstai. Nuteistasis V. P. nurodo, kad duodamas pirminius parodymus, į klausimą, ar galėjo numanyti, jog L. K. paminėtus daiktus pagrobė, parodė, jog buvo abstinencijos būsenos ir nesuprato, tačiau gal ir pagalvojo, kad tie daiktai yra vogti. Apelianto teigimu, dėl to jį kaltinti, kad jis dalyvavo padarant vagystę ir tikrai žinojo, jog daiktai yra vogti, nėra pagrindo. Nuteistasis V. P. tvirtina, jog nesupranta, už ką yra nuteistas, prašo bylą patikrinti.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis V. P., jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje aprašant L. K. nusikalstamą veiką dėl P. I. turto pagrobimo aplinkybių, nedetalizuotas V. P. vaidmuo, o tik nurodyta, jog „L. K. 2008-12-09, apie 01.00 val., tikslu padaryti vagystę, veikdamas grupe su V. P., atsineštu atsuktuvu išlaužęs gyvenamojo namo...“

L. K. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 str. 2 d., ir V. P. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., aprašytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje atskirai. L. K. nusikalstamos veikos aprašyme nenurodžius konkretaus V. P. vaidmens, bet įvardijus jį bendriniu bendrininko pavadinimu, davė pagrindo V. P. manyti, tai jis nurodo ir apeliaciniame skunde, kad jis yra kaltinamas ir įsibrovimu į P. I. gyvenamąjį namą, ir daiktų iš to namo išnešimu – pagrobimu. Tikrasis V. P. vaidmuo P. I. turto pagrobime yra teisingai nurodytas nuosprendžio nustatomojoje dalyje, apibūdinant konkretų V. P. prisidėjimą prie šio nusikaltimo.

2008-12-11 apklausiamas kaip įtariamasis V. P. neigė, jog žinojo, kad padangos buvo pavogtos. Jis parodė, kad nežino, kas atnešė ir sudėjo padangas į L. K. namo kiemą, tačiau, kad R. R. ir su juo atvažiavusiam vyriškiui tas padangas padavė parduoti, nepaneigė (t. 1, b. l. 108).

2008-12-12 ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad naktį L. K. kažkur išėjo, o grįžęs užėjo į jo kambarį ir paprašė padėti sunešti į kiemą automobilio ratus. L. K. automobilių ratų įgijimą V. P. paaiškino žodžiu „padariau“. Iš tokio pasakymo V. P. suprato, kad L. K. padarė vagystę, ir nuėjo L. K. padėti. Automobiliniai ratai buvo sukrauti į krūvą gatvelėje tarp nuosavų namų. Kartu su L. K. ratus sunešė į L. K. namo kiemą, o kad ratų nesimatytų, uždengė skudurais. L. K. V. P. pasakė, kad eina dar paieškoti vertingų daiktų, o V. P. nuėjo miegoti. Iš ryto L. K. parodė kitus daiktus. V. P. suprato, kad ir kiti daiktai pavogti iš to paties namo, iš kurio buvo pavogti automobilių ratai. L. K. V. P. davė pavogtą televizorių, kuriuo jis naudojosi iki to laiko, kol televizorių paėmė policijos pareigūnai. L. K. paprašė V. P. padėti parduoti ratus, todėl V. P. pirkti ratus pasiūlė pas jį atėjusiam R. R.. Tą pačią dieną R. R. atvažiavo su vyriškiu, kuris apžiūrėjo ratus. Vyriškiui patiko tik vienas ratų komplektas. V. P. vyriškiui pasakė, kad vieno rato kaina – 50 litų. Vyriškis sutiko ir išsivežė vieną ratą. Grįžęs po valandos, vyriškis pasakė, kad yra pirkėjas. V. P. padėjo sukrauti į jo automobilį likusius tris ratus. R. R. su minėtu vyriškiu žadėjo grįžti ir už paimtus ratus atvežti pinigus, tačiau negrįžo. V. P. prisipažino, kad nusikalstamu būdu įgytas padangas L. K. pargabenti padėjo, ir jas norėjo padėti parduoti, o jei padangas būtų pavykę parduoti, pinigus su L. K. būtų pasidaliję (t. 1, b. l. 109). Šie V. P. parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir abejonių nekelia.

Teisiamajame posėdyje V. P. parodė, kad įvykio naktį, jam miegant pas L. K., L. K. jį pažadino ir paprašė padėti parnešti automobilio ratus. Jis ratus padėjo nunešti nuo gyvatvorės iki kaimyno padangų montavimo įmonės. V. P. pagalvojo, kad L. K. padangas gavo iš kaimyno, kuris turi padangų montavimo įmonę. Iš kur padangos, V. P. nesidomėjo, kad jos buvo vogtos, nesuprato (t. 2, b. l. 140).

V. P. parodymuose, kuriuos davė teisiamajame posėdyje, yra loginių prieštaravimų. V. P. teigė pagalvojęs, kad L. K. padangas gavo iš kaimyno, kuris turi padangų montavimo įmonę, tačiau iš V. P. parodymų išeina, kad jis padangas padėjo nunešti ne nuo kaimyno padangų montavimo įmonės, o atvirkščiai, nuo gyvatvorės iki kaimyno padangų montavimo įmonės. Naivu būtų manyti, kad gautas iš kaimyno padangas būtinai reikėjo parsinešti vidurnaktį. V. P. parodymai, kad jis nesuprato, jog L. K. padeda į namus parnešti vogtas padangas, yra nelogiški.

Prieš padėdamas nešti ir paslėpti padangas V. P. ne tik kad suprato, jog padangos vogtos, bet, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio, žinojo ir apie kitus L. K. pavogtus daiktus. V. P. pats patvirtino, kad matė kitus daiktus, L. K. jam davė naudotis pagrobtu televizoriumi. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad iš ryto į L. K. butą atėjusio R. R. V. P. paklausė, ar šis turi kam realizuoti padangas, o kitų daiktų R. R. nerodė. V. P. taip pat patvirtino, kad su L. K. kalbėjo ir apie gautų pinigų už parduotas padangas pasidalijimą, tačiau padangų realizuoti nespėjo (t. 2, b. l. 140).

Iš teisiamajame posėdyje duotų V. P. parodymų turinio matyti, kad nuteistasis neapsisprendžia, kokius parodymus duoti, kokie jo parodymai būtų jam naudingesni ir padėtų išvengti bausmės. Nuteistojo V. P. teisiamajame posėdyje duoti parodymai patvirtina jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2008-12-12, tie parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. P. parodė, kad L. K. automobilių ratus buvo sukrovęs šalia (duomenys neskelbtini), ant kelkraščio. Iš ten jis automobilių ratus padėjo pargabenti į L. K. namus (duomenys neskelbtini), namo kiemą, prie sandėliuko. V. P. paaiškino, kad keturis ratus atidavė su R. R. atvykusiam vyrui (t. 1, b. l. 118–119).

Akistatos su R. R. metu V. P. patvirtino, kad L. K. pavogtus automobilio ratus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą parnešė kartu su L. K., o atėjusio R. R. paklausė, ar jis nežino, kas minėtus ratus norėtų pirkti. V. P. parodė, kad už keturis ratus paprašė 200 litų (t. 1, b. l. 114).

Akistatos su V. P. metu liudytojas R. R. patvirtino, kad V. P. jam pasiūlė pirkti automobilio ratus už 200 litų, nuvedė į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kuriame prie sandėliuko parodė sukrautus automobilių ratus. R. R. pasiėmė vieną ratą ir išvažiavo, o kai grįžo, V. P. jo jau laukė. V. P. akistatos metu patvirtino, kad žinojo, jog automobilio ratai buvo pavogti, o R. R. už ratus turėjo sumokėti 200 litų (t. 1, b. l. 112–113).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. P. tyrėjui E. J. pateikė televizorių „Akai“, kurį pagrobė L. K. ir kuris buvo grąžintas nukentėjusiajam P. I. (t. 1, b. l. 83, 84, 87).

2008-12-11 apklaustas kaip įtariamasis ir 2008-12-16 apklaustas papildomai L. K. parodė, kad iš (duomenys neskelbtini) esančio namo sandėliukų automobilių padangas jis pavogė vienas, tačiau jas sunešti prie savo namų vienam buvo sunku, todėl iš namų pasikvietė V. P.. L. K. patvirtino, kad V. P. padėjo pavogtas padangas sunešti į jų namo kiemą. Iš L. K. parodymų turinio matyti, kad V. P. suprato, jog nešė vogtas padangas, ir todėl L. K. apie nieką neklausinėjo (t. 1, b. l. 182, 183).

Teisiamajame posėdyje L. K. parodė, kad pavogtas automobilių padangas sudėjo į krūmus. Sugrįžęs į namus, pažadino V. P., kad šis padėtų parnešti pavogtus daiktus. V. P. padangas į namus parnešti padėjo. Taip pat V. P. paprašė padėti pavogtas padangas realizuoti. Kur V. P. realizavo padangas, L. K. neklausė. L. K. teigė, kad V. P. kitų pavogtų daiktų nematė, kad daiktai vogti, nesuprato. L. K. kaip ir V. P. teismui melavo, L. K. bandė padėti V. P. išvengti atsakomybės. Teismui paaiškinęs, jog V. P. kitų vogtų daiktų nematė, tos pačios apklausos metu patvirtino, kad V. P. daiktus matė, tą pačią naktį tikrino televizorių (t. 2, b. l. 138–139).

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. K. parodė vietą, iš kurios pavogė automobilių padangas bei kitus daiktus, patvirtino, kad pavogtas automobilio padangas padėjo sunešti V. P. (t. 1, b. l. 184–185).

Baudžiamajame įstatyme bendrininkavimas apibūdinamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų, sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Viena iš galimų įstatyme numatytų bendrininkavimo formų yra bendrininkų grupė.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Nusikalstamos veikos bendrininkais laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 str. 2 d.). Padėjėju laikomas asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus (BK 24 str. 6 d.).

Bendrininkavimas galimas tik iki nusikaltimo pabaigimo momento, jam būdinga tiesioginė ar netiesioginė tyčia. Paprastai tarp vykdytojo ir kitų bendrininkų būna abipusis susitarimas veikti kartu, tačiau ši aplinkybė nėra būtinas kiekvieno bendrininkavimo subjektyviosios pusės požymis, pakanka abipusio žinojimo, kad prisidedama prie bendros nusikalstamos veikos. Bendrininkavimo atveju suvokiama, vertinama ne tik savo, bet ir kitų bendrininkų veika, jos pasekmės darant nusikaltimą. Jei tokio suvokimo nėra – kiekvienas asmuo įsitikinęs, kad daro „savo“ nusikaltimą, už kurį atsako savarankiškai. Bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.).

Išankstinis L. K. ir V. P. susitarimas pagrobti P. I. turtą nenustatytas. Bendrininkaujant be išankstinio susitarimo kelių asmenų veikos bendrumas atsiranda tik prieš nusikaltimo darymo pradžią ar jį jau pradėjus. Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkretaus nusikaltimo padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamomis pasekmėmis. Kiekvieno bendrininko dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį nulemia jo indėlis, šio indėlio svarba kitų bendrininkų veiksmams.

P. I. turto pagrobime nustatytas tik vienas nusikaltimo vykdytojas – L. K. (BK 24 str. 3 d.). Tiek iš V. P., tiek iš L. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad turtą iš P. I. priklausančio gyvenamojo namo pagrobė L. K.. Kitų tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Iš byloje surinktų įrodymų visumos akivaizdu, kad L. K. į P. I. gyvenamąjį namą įsibrovė ir turtą iš jo išnešė be V. P. pagalbos. Tuo metu, kai L. K. įsibrovė į P. I. priklausantį gyvenamąjį namą, V. P. buvo L. K. namuose ir miegojo. Padangas iš P. I. patalpų pagrobė ir netoli vagystės vietos paslėpė taip pat tik L. K., bet, supratęs, kad padangas iki savo namų vienam parsinešti bus sunku, sugrįžęs į namus, pažadino V. P. ir paprašė jį padėti parnešti padangas į L. K. namo kiemą. Iš nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie vagystės veiksmų nederino ir nusikaltimo daryti nesitarė. V. P., suprasdamas, kad L. K. padangas pagrobė, padėti sutiko, parneštas padangas padėjo paslėpti. V. P. prie nusikaltimo prisidėjo tada, kai L. K. padangas jau buvo pagrobęs ir jomis galėjo disponuoti ir be V. P. pagalbos. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. P. prie L. K. daromo nusikaltimo tik prisidėjo, iš anksto nepažadėjęs paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, juos (padangas) paslėpė, o vėliau tuos daiktus, iš anksto nepažadėjęs realizuoti, L. K. paprašius, kėsinosi parduoti.

Už iš anksto nepažadėtą nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimą atsakomybės klausimas sprendžiamas pagal BK 237 str. 1 d., tačiau baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtina, kad iš anksto nepažadėjus būtų slepiami kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakai, nusikalstamu būdu įgyti daiktai. L. K. padaryta P. I. turto vagystė (BK 178 str. 2 d.) laikoma apysunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 4 d.), todėl už pagrobtų padangų iš anksto nepažadėtą slėpimą V. P. baudžiamojon atsakomybėn netrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. išteisintinas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Apylinkės teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus dėl L. K. ir V. P. bendrininkavimo P. I. turto pagrobime įvertino neteisingai, kad P. I. turto vagystę (BK 178 str. 2 d.) L. K. padarė veikdamas grupe su V. P., nustatė nepagrįstai, nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) – ir vienam, ir kitam nuteistajam pripažino nepagrįstai, todėl apylinkės teismo nuosprendis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir sunkinančios atsakomybę aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p.) pripažinimo nuteistiesiems keistinas.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad V. P., žinodamas apie L. K. padarytą vagystę, padėjęs pagrobtas padangas pargabenti į L. K. namo kiemą ir paslėpti, kėsinosi pagrobtas padangas realizuoti ir taip pasipelnyti, disponavo pavogtu televizoriumi „Akai“, todėl apylinkės teismas nuteistojo V. P. nusikalstamą veiką pagal BK 22 str. 1 d. 189 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

Nors nuteistasis L. K. dėl skundžiamo nuosprendžio skundo nepadavė, tačiau nuosprendžio pakeitimo pagrindai, švelninantys nuosprendį, liečia ir skundo nepadavusį nuteistąjį L. K., todėl nuosprendis keistinas ir dėl jo (BPK 320 str. 5 d.).

Nesant nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuteistiesiems atitinkamai švelnintinos ir paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1p., 2 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria konstatuojama, kad P. I. turto pagrobimas padarytas L. K. veikiant grupe su V. P., ir V. P. bei L. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikų padarymą bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1p.) – panaikinti.

V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Galutine V. P. bausme laikyti apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 189 str. 1 d. paskirtą galutinę aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. paskirti dvejų (2) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su apylinkės teismo pagal BK 187 str. 3 d. paskirta 35 parų arešto bausme ir paskirti subendrintą dvejų (2) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-17 nuosprendžiu, ir paskirti L. K. galutinę subendrintą dvejų (2) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.