Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (37)SD-477; 2) įpareigoti VDI objektyviai ir išsamiai atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Taip pat pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja paaiškino, kad dėl karščio, blogos ventiliacijos darbo kabinete, beveik sintetinių, nepraleidžiančių oro ir nesugeriančių prakaito darbo drabužių, fizinio krūvio bei nuolatinio psichologinio spaudimo iš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2012 m. liepos 5 d. jai buvo sutrikusi sveikata, todėl baigus darbą teko prašyti pagalbos ir išsikviesti pažįstamą, kuri parvežė ją namo. Nurodė, kad apie minėtas darbo sąlygas ir darbo drabužius 2012 m. liepos 9 d. informavo padalinio vadovą T. S., tačiau jis nesiėmė spręsti problemos ir liepė palaukti. 2012 m. liepos 9 d. VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jai sutriko sveikata, buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP). Po 10 val. atliekant pacientei masažą, pareiškėjai aptemo akyse, pradėjo svaigti galva ir teko nutraukti procedūrą. Pacientė pakvietė masažuotoją A. Š., kuri davė validolio, amoniako, o pagerėjus savijautai pradėjo daryti masažą kitam pacientui, tačiau vėl sutriko sveikata. Tuomet pacientas iškvietė GMP, o A. Š. – budintį gydytoją. Suteikę būtinąją pagalbą, GMP medikai su budinčiu gydytoju nusprendė, kad pareiškėja toliau dirbti negali ir išdavė nedarbingumo pažymėjimą. GMP kvietimo kortelės Nr. 106528 18 punkte „Diagnozė, šifras“ nurodyta „Būklė po apalpimo. Perkaitimas. Įtariamas elektrolitų disbalansas. Ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija“. Apie įvykį 2012 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu informavo VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, kuri 2012 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniu paštu atsiuntė pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2012 m. liepos 9 d. patirtas įvykis darbe pripažintas nesusijusiu su darbu. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 10 d. pateikė pranešimą VDI, o 2012 m. spalio 23 d. gavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2012 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (1)SD-15699, kuriame nurodyta, kad įvykis darbe prie nelaimingų atsitikimų darbe nepriskiriamas, nes ji patyrė kitokį sveikatos sutrikimą, kurio priežastis yra liga. Nesutikdama su minėtu Skyriaus sprendimu, 2012 m. lapkričio 23 d. su skundu kreipėsi į VDI. VDI, išnagrinėjusi skundą, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame remiamasi VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus ir Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus išvadomis Nr. VD-2 (toliau – ir Išvados). Skundžiamas sprendimas ir Išvados yra neobjektyvios, neišsamios, priimtos nuslepiant esminius bylos dokumentus. Išvadoje pateikta nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka aiškinama siaurinamai, aiškinant, kad nelaimingas atsitikimas darbe galimas tik patyrus traumą – audinių arba organų sužalojimą, sukeltą išorinių veiksnių. Minėtas aiškinimas paremtas ne teisės aktais ar medicinine moksline literatūra, o Lietuvos tarybinės enciklopedijos duomenimis. Nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka turi būti aiškinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis. Iš minėto įstatymo 2 straipsnio 20 punkte pateiktos nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos matyti, kad nelaimingas atsitikimas darbe yra įvykis darbe, kurio padarinys trauma. 2012 m. liepos 9 d. įvykis, kai pareiškėjai darbe pasidarė bloga (įvykis), sąlygojo apalpimą (traumą), kuris vėliau išsivystė į ligą. Tokią išvadą pagrindžia ir pareiškėjos šeimos gydytojos 2013 m. sausio 7 d. raštas Nr. 1, adresuotas Skyriui, kurio VDI nevertino priimdama ginčijamą sprendimą. Be to, netgi traumą aiškinant kaip audinių ar organų sužalojimą, sukeltą išorės faktorių, apalpimas, t. y. staigus trumpalaikis sąmonės netekimas dėl vietinės smegenų mažakraujystės, turėtų būti pripažįstamas trauma. Ginčo įvykis pagal Įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėtų būti laikomas lengvu nelaimingu atsitikimu darbe. Be to, ginčijamas VDI sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Išvadoje pateikta informacija, kad VšĮ „Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas“ į VDI prašymą neatsakė, yra akivaizdžiai melaginga, nes VšĮ „Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas“ 2013 m. sausio 7 d. raštu Nr. 1 atsakė į VDĮ 2012 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. SD-18696. Aplinkybė, kad VDI, priimdama sprendimą, nuslėpė VšĮ „Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas“ 2013 m. sausio 7 d. raštą Nr. 1 ir nevertino šiame rašte pateiktos informacijos suponuoja išvadą, kad VDI tyrimą atliko neišsamiai ir neobjektyviai. Taip pat VDI neatliko veiksmų, kuriuos buvo būtina atlikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 46 punktą: nenustatė, ar nepakeista nelaimingo atsitikimo darbe vieta (46.1 p.), neapžiūrėjo nelaimingo atsitikimo darbe vietos, nepareikalavo padaryti reikiamų fotografijų, sudaryti ir pateikti tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą (46.2 p.). Nei ginčijamame sprendime, nei Išvadose neaptariant skundo argumentų, nurodytų 4, 5, 6 ir 7 dalyse, buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimas, kuris įpareigoja viešojo administravimo subjektą išsamiai išanalizuoti situaciją ir motyvuoti priimamą sprendimą, pagrindžiant jį tiek faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas esminis objektyvumo principas.