- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-947-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Andžej Maciejevski (pran.), Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Dzūkijos turto korporacija“
- Atsakovas
- O. R.
- Trečiasis asmuo
- S.
- Kategorijos
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Dzūkijos turto korporacija“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dzūkijos turto korporacija“ ieškinį atsakovei O. R. dėl netesybų priteisimo ir atsakovės O. R. priešieškinį ieškovui UAB „Dzūkijos turto korporacija“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys S. B., J. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Dzūkijos turto korporacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės O. R. ieškovo patirtus nuostolius – sumokėti sutartyje numatytas netesybas 13 600 Lt. Nurodė, kad 2007 m. kovo 18 d. šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovas, veikdamas atsakovės pavedimu, įsipareigojo parduoti atsakovei ir tretiesiems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą ir jo priklausinius. Ieškovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, 2007 m. birželio 1 d. sudarė sutartį su pirkėju J. S., pagal kurią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kaina buvo sutarta 215 000 Lt, o pirkėjas ieškovui už parduodamą nekilnojamąjį turtą perdavė 20 000 Lt rankpinigių (avanso) prievolei užtikrinti. Ieškovas atsakovei nuo 2007 m. birželio 1 d. skambino, prašydamas suderinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo laiką ir vietą, tačiau atsakovė be priežasties atsisakė atvykti ir sudaryti sandorį. Tokiu elgesiu, atsisakydama priimti rankpinigius, užsakydama pažymą sandoriui, atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį su ieškovu, neįvykdė savo įsipareigojimų. Atsakovės priešieškinį prašo atmesti, kadangi šalių 2007 m. kovo 18 d. sudaryta sutartis atitiko įstatymo reikalavimus, jos pripažinti negaliojančia nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad atsakovei ir kitiems dviem bendraturčiams S. B. ir J. A., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butas. Atsakovė 2007 metų pavasarį pateikė informacinį skelbimą vietiniame laikraštyje dėl buto pardavimo. Nurodė, jog ieškovo atstovas L. Š. pasiūlė parduoti statinius už 210 000 Lt bei pateikė sutartį, kuri buvo šalių pasirašyta. Prieš pasirašant sutartį, atsakovė paaiškino bei parodė dokumentus ieškovui, jog yra dar du statinių bendraturčiai. Ieškovas sutartyje įrašė ir kitus statinių bendraturčius pavadindamas visus „Klientas“, paprašė atsakovės kitų dviejų bendraturčių kontaktinių telefonų ir paaiškino, jog pats asmeniškai susitiks, susitars dėl sutarties sąlygų, gaus jų parašus. Nurodė, jog dėl patirtų nuostolių kaltas pats ieškovas, kadangi negavo kitų bendraturčių sutikimo parduoti butą. Nurodė, jog sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl įstatymu reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Atsakovė priešieškiniu prašė sudarytą su ieškovu sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nurodė, kad sutarties sudarymo metu statiniai nuosavybės teise priklausė ne tik atsakovei, bet ir tretiesiems asmenims. Ieškovui apie tai buvo žinoma. Pasirašytoje sutartyje sutarties šalis (Klientas), buvo ne tik atsakovė, bet ir tretieji asmenys, kaip statinių bendraturčiai, tačiau tretieji asmenys jos nepasirašė, t.y. neišreiškė valios sudaryti sutartį, o tai reiškia ir pavesti ieškovui parduoti atsakovei ir tretiesiems asmenims priklausančius statinius, spręsti dėl statinių pardavimo, jų kainos, gauti rankpinigius ir t.t. Todėl sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.) ir yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento.
Tretysis asmuo S. B. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, kadangi sutarties su ieškovu, būdama dalies buto savininkė, nepasirašė, apie jos sudarymą nieko nežinojo.
Tretysis asmuo J. A. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ginčijamos sutarties sudarymo dieną buto savininkai buvo tys asmenys - atsakovė O. R. ir tretieji asmenys S. B., J. A.. Tretieji asmenys ir atsakovė butą ir jo priklausinius paveldėjo lygiomis dalimis po 1/3 dalį, mirus tėvams. Buto bendraturčiai nutarė parduoti butą, atsakovė vietiniame laikraštyje parašė skelbimą apie parduodamą butą. Perskaitę skelbimą ieškovo atstovai atvyko pas atsakovę į butą, kur buvo surašyta ir pasirašyta sutartis, pavadinta “Pardavimo sutartis“. Ieškovas surado buto pirkėją, kuris 2007-06-01 įnešė į įmonės kasą 20 000 Lt rankpinigių už perkamą butą. Ieškovas per notarą siuntė atsakovei pranešimą, surašytą 2007-06-13, nurodydamas 10 dienų laikotarpiu nuo laiško gavimo raštu informuoti kada ir į kurį notarų biurą atvykti dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ( I t., b.l.9). Atsakovė ieškovui prašomos informacijos dėl buto pardavimo nesuteikė. Ginčo buto 2/3 dalis atsakovė, veikdama savo vardu ir trečiojo asmens J. A. vardu pagal suteiktą 2007-02-21 įgaliojimą pardavė kitam bendraturčiui – trečiajam asmeniui S. B. 2007-07-02 (I t., b.l.83-85). Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai, atitinkantys atlygintinos paslaugų teikimo sutarties civilinius teisinius santykius. Pažymėjo, jog sutarčių aiškinimo taisyklės nustato, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Byloje sutarties viena šalis – ieškovas yra įmonė, veikianti nekilnojamojo turto prekybos srityje, teikianti įvairias tarpininkavimo paslaugas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas sudarytoje sutartyje laikytinas šalimi, pasiūliusia sutarties sąlygas, o atsakovė - šalimi priėmusia sutarties sąlygas. Todėl sudarytos sutarties sąlygos aiškintinos vartotojo (atsakovės) naudai. Nustatė, kad ieškovo atstovams, prieš pasirašant sutartį, atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei nuosavybės subjektus, kad kartu su atsakove savininkais yra tretieji asmenys. Teismas atmėtė ieškovo parodymus, jog sutarties sudarymo momentu kiti bendraturčiai pritarė sutarties sudarymui, kadangi šalių aiškinamos aplinkybės šioje dalyje nebuvo pagrįstos kitais įrodymais. Sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad paslaugą gaunanti šalis pavadinta “Klientu”. “Klientu” sutartyje įvardijami trys asmenys, tačiau sutartis pasirašyta ne trijų asmenų, bet vieno – atsakovės. Byloje nustatyta, kad atsakovei sutarties sudarymo metu buvo išduotas trečiojo asmens J. A. įgaliojimas, suteikiantis teisę parduoti jo buto 1/3 dalį. Tokiu atveju, sutartį surašiusi šalis (ieškovo atstovas, jeigu turėtas įgaliojimas buvo pateiktas) privalėjo įžanginėje dalyje nurodyti, kad atsakovė sudarė sutartį, veikdama ne tik savo vardu, bet ir pagal suteiktą įgaliojimą brolio vardu, bei įrašyti išduoto įgaliojimo būtinus rekvizitus, tačiau apie įgaliojimą jokių duomenų sutartyje nėra. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė ginčo sudarytoje sutartyje veikė tik savo vardu. Konstatavo, jog tarp šalių sudaryta sutartis prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes pasirašyta ne visų sutartyje nurodytų ją sudariusių asmenų, todėl pripažino niekine ir negaliojančia (CK 1.76 str. 1 d., 1.80 str., 1.81 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, jog nesutinka su teismo argumentu, jog sutarties sudarymo dieną nebuvo gautas kitų bendraturčių sutikimas parduoti butą. Pažymėjo, jog sutarties pasirašymo metu atsakovė parodė įgaliojimą ir patikino, kad pasirašo sutartį ir už brolį J. A., įvardintą bendru pavadinimu "Klientas", pagal įgaliojimo suteiktus įgalinimus. Ieškovas žinojo įgaliojimo turinį, atsakovei buvo suteiktos praktiškai jo dalies absoliučios disponavimo teisės. Atsakovė pirmame atsiliepime į ieškinį nurodė net 3 kartus, kad šis faktas buvo žinomas ir ieškovo atstovams. Todėl akivaizdu, kad ji veikė šio įgaliojimo pagrindu, nors sutartyje ir nebuvo nurodytas. Taip pat nurodė, jog su bendraturte S. B. prieš pasirašant sutartį atsakovė kalbėjosi telefonu ir gavo iš jos žodinį pritarimą sudaryti ir pasirašyti sutartį, tai patvirtino liudytoja V. M., dirbanti pas ieškovą. Nurodė, jog bendraturčių sutarimą parduoti butą patvirtino S. B. teiginys teisme, kad ji žinojusi, jog pagal skelbimą laikraštyje už butą buvo siūloma nuo 150 000 iki 210 000 litų kaina. Sutarties blanką O. R. perdavė vadybininkė V. M.. Darbuotojai atsakovė tvirtino, kad ir sesuo S. B. sutinka parduoti butą tomis pačiomis sąlygomis. Pasirašant sutartį, su S. B. buvo kalbėtasi telefonu, dėl buto pardavimo bendravo su ja abi šalys. Sudarant sutartį atsakovė buvo aktyvi, skambino daug kartų. Pati atsakovė prašė jai atvežti rankpinigius. Tačiau per laikotarpį nuo 2007 m. gegužės 23 d. iki birželio 12 d. nebuvo pranešta, kad sandoris neįvyks. Pažymėjo, jog buto pirkėjas taip pat bendravo su atsakove, jis norėjo bute įdėti spyną. Pirkėjas sakė, kad atsakovė siūlė sudaryti sutartį be firmos, sutartyje nerodyti visos sumos. Pats pirkėjas buvo nuvažiavęs pas atsakovę, ji bandė jį paveikti, kad butą pirktų ne per firmą. Tokiu būdu teismas išsprendė bylą, ignoruodamas eilę nurodytų įrodymų, tai, kad buvo visų bendraturčių sutarimas parduoti butą, kad visi bendraturčiai buvo sutarę, įgaliojo atsakovę veikti jų vardu: pateikti skelbimą laikraštyje dėl buto pardavimo, pasirašyti buto pirkėjo suradimo sutartį, pasirašant sutartį atsakovė žinojo apie tai kas vyksta ir sutiko su kaina ir pirkėjo paieškos būdu numatytu sutartyje. Sutiko, kad pirkėjas duotų rankpinigius. Tačiau atsakovė pati nenurodė sutarties sudarymo vietos ir neatvyko jos sudaryti. Ieškovas mano, kad atsakovė turi patirti civilinės atsakomybės netesybų sankcijas, nes ji elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apelaicinį skundą atmesti, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš esmės nesutinka su ieškovo apelaiciniame skunde nurodytais argumentais, mano, kad jie nepagrįsti. Sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Be to, teisėjų kolegija nagrinėja bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, kadangi nėra teisinio pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2007-03-18 pasirašė pardavimo sutartį Nr.07/03-18 su atsakove O. R., pagal kurią atsakovė ir tretieji asmenys pavedė ieškovui parduoti dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 210 000 Lt (I t., b.l.6). Taip pat nurodoma, kad parduodamam butui priklauso rūsys, garažas ir 3 arai žemės. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties įžanginėje dalyje klientu nurodoma ne tik atsakovė, bet ir tretieji asmenys S. B., J. A., tačiau minėti asmenys šios sutarties nepasirašė. Sutartyje nėra nuorodos, įrašo apie tai, kad atsakovė sutartį pasirašė ne tik už save, bet ir atstovaudama vieną ar abu trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad tuo atveju, kai sutartis sudaroma per atstovą, turi būti sutartyje nurodytas atstovavimo pagrindas, t.y. įgaliojimas bei kad sutartis sudaroma atstovaujant kitą asmenį. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-07-03 išrašo (I t., b.l.10), butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/3 priklausė atsakovei ir tretiesiems asmenims. Duomenų ir įrodymų, kad atsakovė ir tretieji asmenys nuosavybės teise valdytų garažą bei 3 arus žemės, byloje nėra. Iš Alytaus apskrities viršininko administracijos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus 2007-06-26 pažymos (I t., b.l.36) matyti, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims priklausantis butas stovi valstybiniame žemės sklype.
Ieškovas nurodo, kad sutarties sudarymo metu atsakovė pateikė brolio J. A. įgaliojimą, o kitas tretysis asmuo S. B. telefonu išreiškė sutikimą dėl buto pardavimo. Tačiau pagal LR CK 2.137 str., 2.138 str. 1 d. 1 p. įgaliojimas parduoti nekilnojamąjį turtą turi būti sudaromas raštu ir notaro patvirtinamas. Todėl įgaliojimas parduoti ar perįgalioti kitą asmenį parduoti negali būti sudaromas žodžiu, dėl šios priežasties, nesilaikius įstatymo reikalaujamos formos, įgaliojimo buvimas negali įrodinėjamas liudytojų parodymais ar šalių paaiškinimais. Byloje nėra pateiktas trečiojo asmens S. B. išduotas atsakovei įgaliojimas, sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovė buvo trečiųjų asmenų įgaliota parduoti butą, kaip neįrodytus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad net įrodžius atsakovės ir trečiųjų asmenų valią bei ketinimą parduoti butą, tokią valią jie turėtų visi kartu išreikšti raštu, be to, tokia valia parduoti butą dar neįrodo jų valios pavesti ieškovui parduoti jų butą.
2007-02-21 įgaliojimu tretysis asmuo J. A. pavedė atsakovei disponuoti jam priklausančia byloje minimo buto dalimi, apimant teisę parduoti minėtą turtą (I t., b.l.84-85). Tačiau šiuo įgaliojimu nebuvo suteikta atsakovei teisė perįgalioti kitus asmenis atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus, o tokia teisė turėjo būti aptarta atskirai. Pagal LR CK 2.145 str. 1 d. įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Perįgalioti tokius veiksmus atlikti jis gali tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus. Tačiau pastaroji sąlyga yra išimtis, taikoma tik kai yra skubi ir neišvengiama būtinybė, kad apsaugoti įgaliotoją nuo galimos patirti žalos ir nėra galimybės skubiai gauti teisės perįgalioti. Duomenų apie tokią būtinybę byloje nėra. Taigi, minimame trečiojo asmens J. A. 2007-02-21 įgaliojime nėra nurodoma atsakovės teisė perįgalioti įgaliojime nurodytus veiksmus atlikti tretiesiems asmenims, pvz., ieškovui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtas įgaliojimas nesuteikė atsakovei teisės trečiojo asmens J. A. vardu pavesti ieškovui pardavinėti J. A. priklausančią buto dalį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutartyje nėra nuorodos, kad atsakovė veikė šio trečiojo asmens vardu bei kad atsakovė ieškovui nebuvo pateikusi minėto įgaliojimo. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė sutarties sudarymo metu buvo pateikusį šį įgaliojimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad įgaliojimu atsakovei nebuvo suteikta teisę perįgalioti, tačiau iš esmės pagrįstai pripažino, kad atsakovė sutartį su ieškovu sudarė tik savo vardu. Kadangi atsakovė negalėjo perįgalioti įgaliojime nurodytus veiksmus atlikti ieškovui, todėl aplinkybė apie tai, ar buvo atsakovė pateikusi ieškovui 2007-02-21 įgaliojimą, neturi teisinės reikšmės byloje.
Pagal LR CK 1.76 str. 1 d. rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Šis reikalavimas yra imperatyvus. Kadangi sutarties įžanginėje dalyje sutarties šalimis nurodomi ieškovas, atsakovė ir tretieji asmenys, o įrodymų, kad atsakovė veikė ar turėjo teisę veikti trečiųjų asmenų vardu, nėra, todėl sutartį turėjo pasirašyti visos sutarties šalys, t.y. ir tretieji asmenys. Tuo tarpu, kaip matyti iš pačios sutarties, tretieji asmenys jos nepasirašė, todėl ši sutartis negali sukelti jiems teisinių pasekmių. Ieškovas yra juridinis asmuo, vykdantis tarpininkavimo veiklą prekyboje nekilnojamuoju turtu (I t., b.l.5, 16-20). Pirmosios instancijos teismas tai pripažino, ieškovas šio fakto neginčija. Todėl jam taikomi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovas yra patyręs nekilnojamojo turto prekybos versle, todėl žinodamas, kad butas priklauso trims asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, turėjo suvokti ir žinoti, kad pardavinėti visą butą gali tik visi trys bendraturčiai kartu, be to, pagal LR CK 4.79 str. 1 d. bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį. Taigi, atsakovei pardavinėjant jai priklausančią buto dalį, tretieji asmenys turi pirmenybės teisę ją pirkti, todėl tik šiems atsisakius, atsakovė įgytų teisę savo buto dalį perleisti kitiems asmenims. Taigi, ieškovas esant tokioms sąlygoms, turėjo suvokti, kad sudaryta sutartis yra neįvykdoma. Kadangi sutartis nėra pasirašyta visų jos šalių, atsakovė neturėjo teisės pavesti ieškovui pardavinėti viso buto, nebūdama viso buto savininke, nes tik savininkas turi teisę disponuoti jam priklausančiu daiktu (LR CK 4.37 str.), taip pat negalėjo pavesti ieškovui pardavinėti, kol nėra prieš tai pasiūlyta pirkti jos buto dalį tretiesiems šioje byloje asmenims, šio buto bendraturčiams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2007-03-18 pardavimo sutartį Nr.07/03-18 negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajai tvarkai ir gerai moralei (LR CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d., 1.95 str.). Visi kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl nurodytų priežasčių, kadangi byloje neįrodyta, kad tretieji asmenys įstatymo nustatyta tvarka buvo įgalioję atsakovę jų vardu pavesti ieškovui pardavinėti jiems priklausantį butą, atmetami, kaip neturintys teisinės reikšmės ginčui.
Pripažinus sutartį negaliojančia, atitinkamai ji jokių teisinių pasekmių nesukelia ją sudariusioms šalims, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį, kildinamą iš šios sutarties vykdymo pažeidimo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį.
Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai išsprendė bylą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.