- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- I-1365-38/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Kategorijos
- 6.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus atstovui Mariui Plytnikui,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Daliai Cirtautienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Z. B. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Varėnos skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 6821 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo Z. B.“ (toliau – ir Sprendimas), įpareigojant palikti anksčiau jai mokėtą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir pensija).
Taip pat ji prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, idant būtų ištirta, ar Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2008 m. gruodžio 22 d. redakcija) 15 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 56 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas pirmą kartą arba iš naujo nuo 2010 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų neprieštarauja konstituciniams teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, ir 52 straipsniams.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2007 m. birželio 19 d. ji nustojo dirbti. Teigė, jog tų pačių metų rugsėjo mėnesį kreipėsi į Skyrių prašydama jai paskirti pensiją iš naujo pagal Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi ji įgijo papildomą 2,5 metų stažą. Tas buvo padaryta Sprendimu. Nurodė, kad pensija padidėjo apie 20 Lt.
Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 542 pritarė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Pensijų įstatymo pataisų projektui, kuriame buvo numatyta, kad, skaičiuojant pensiją visiems pensijų gavėjams nuo 2009 m. sausio 1 d., neatsižvelgiama į asmens penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų draudžiamąsias pajamas laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. spalio 20 d. priėmė Pensijų įstatymo pataisą, įtvirtinusią, jog nauja pensijų apskaičiavimo tvarka nuo 2009 m. sausio 1 d. taikoma tik skiriant pensijas pirmą kartą arba iš naujo (15 str. 2 d.). 2008 m. gruodžio 22 d. priimta Pensijų įstatymo pataisa 15 straipsnio 2 dalyje buvo pakeista minėtos nuostatos įsigaliojimo data – iš 2009 m. sausio 1 d. į 2010 m. sausio 1 d. Vertino, jog, atsižvelgiant į tai, kad ji jau buvo išnaudojusi galimybę, idant jai iš naujo būtų skirta pensija, pagal naują Pensijų įstatymo redakciją, ji prarado galimybę prašyti jai iš naujo skirti pensiją, taigi ir į pensijos padidinimą apie 200 Lt nuo 2010 m. sausio 1 d. Teigė, kad dirbti dar vienerius metus, kas vėl jai suteiktų teisę kreiptis dėl naujos pensijos paskyrimo, pareiškėja negalinti dėl sveikatos būklės.
Nurodė, jog, suprasdama, kad jos teisėtiems lūkesčiams gauti didesnę pensiją nelemta išsipildyti, iš karto po 2008 m. spalio 20 d. Pensijų įstatymo pataisos priėmimo, ji 2008 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Skyriaus direktorę, prašydama anuliuoti Sprendimą, kuriuo jai pensija buvo paskirta iš naujo, kadangi dėl naujos pensijos paskyrimo daug naudingiau buvo kreiptis po 2010 m. sausio 1 d. Teigė, kad ji sutiko grąžinti jai išmokėtą pensiją, tačiau Skyriaus 2008 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (1.10)S-1-6760 jai buvo atsakyta neigiamai. Teigė, jog minėtą sprendimą ji apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo), tačiau ir šios 2009 m. vasario 13 d. rašto Nr. (6.5)I-956 turinys pareiškėjos netenkina.
Laikėsi nuomonės, kad Pensijų įstatymo nuostata, jog Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytos pensijos dydžio apskaičiavimo taisyklės taikomos ne visiems pensininkams, o tik skiriant pensijas pirmą kartą arba iš naujo nuo 2010 m. sausio 1 d., yra diskriminacinė, pažeidžianti pensininkų, kuriems pensijos buvo paskirtos anksčiau, teises ir akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai pensija buvo iš naujo perskaičiuota jos pačios prašymu. Teigė, jog tas buvo padaryta teisėtai ir teisingai. Nurodė, kad pareiškėja, 2008 m. lapkričio 10 d. kreipdamasi į atsakovą su prašymu anuliuoti Sprendimą, nepateikė jokių naujų duomenų, kuriais remiantis būtų galima panaikinti Sprendimą ir priimti naują sprendimą, kaip to reikalauja Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Sprendimas sukėlė teisines pasekmes, nes pareiškėjai jame nustatyto dydžio pensija buvo pradėta mokėti iš naujo. Pabrėžė, jog Pensijų įstatyme nenumatyta, kad asmens prašymu gali būti panaikintas teisėtas ir pagrįstas Valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl pensijos skyrimo. Paaiškino, kad pareiškėja siekia, jog Sprendimas būtų panaikintas ne dėl to, jog mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o dėl to, jog ji įgytų teisę kreiptis dėl pensijos skyrimo iš naujo pagal nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Pensijų įstatyme nustatytą tvarką, kadangi kitu atveju, idant įgytų tokią teisę, ji turi išdirbti dar vienerius metus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja Sprendimą prašo panaikinti tuo pagrindu, jog šis jai ateityje, t. y. kai nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigalios 2008 m. spalio 20 d. Pensijų įstatymo pataisa, numatanti naują pensijų apskaičiavimo tvarką, kliudys prašyti iš naujo perskaičiuoti ir paskirti pensiją. Vertino, kad dėl to naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo, kadangi jis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas remiantis pačios pareiškėjos prašymu. Be to, pati pareiškėja pripažįsta, kad pensija jai perskaičiuota ir paskirta iš naujo teisingai (Sprendimu jai iš naujo paskirta didesnė pensija).
Pirmosios instancijos teismas atmetė ir pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kadangi 2008 m. spalio 20 d. Pensijų įstatymo pataisa dar nėra įsigaliojusi, be to, dar nėra aišku, kaip praktikoje bus taikomos jo nuostatos, todėl negalima preziuomuoti, kad naujas teisinis reguliavimas kokiu nors būdu pablogins pareiškėjos padėtį.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jos skundas.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą, nors yra akivaizdu, kad Pensijų įstatymo pataisa ta apimtimi, kuria nuo 2010 m. sausio 1 d. nustato naują pensijų apskaičiavimo tvarką, prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja pensininkus.
2. Pirmosios instancijos teimas neatskleidė bylos esmės, nes nepareikalavo, kad būtų pateikti duomenys apie tai, koks pareiškėjos pensijos dydis buvo iki perskaičiavimo, koks yra dabar ir koks būtų, jeigu būtų perskaičiuotas pagal naują tvarką.
3. Pensijų įstatymas ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nedraudžia anuliuoti Valdybos teritorinių skyrių sprendimų dėl pensijos skyrimo pensijos gavėjo prašymu.
Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime atsakovas akcentuoja, kad jis yra administracinės teisės vykdymo subjektas, priimantis atitinkamus sprendimus vadovaudamasis teisės aktais. Teigia, jog pareiškėja nesupranta, jog ginčas kilo viešosios teisės srityje, o tai reiškia, kad atsakovas negali panaikinti Sprendimo pareiškėjos prašymu, jeigu tam nėra teisės aktuose numatyto pagrindo, nepaisant to, jog expressis verbis tai nėra draudžiama. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog jai, susipažinus su Pensijų įstatymo pakeitimo projektu, kilo teisėti lūkesčiai, jog jis bus priimtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, jog Skyrius pagrįstai atsisakė naikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 ir 89 straipsniais ir pažymi, jog pareiškėja prašo teismo panaikinti teisėtą Sprendimą, kurio teisėtumo ir pagrįstumo ji pati neginčija. Nukreipia į Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalį ir ABTĮ 98 straipsnio 1 dalį ir akcentuoja, kad pareiškėjos prašoma ištirti Pensijų įstatymo nuostata nagrinėjamoje byloje nėra taikoma, todėl nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Kiti trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007 m. rugsėjo 10 d. prašymu (b. l. 21-23) kreipėsi į Skyrių, idant jai, įgijus didesnį valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą, nuo 2007 m. liepos 1 d. būtų iš naujo paskirta pensija. Tai buvo padaryta Sprendimu (b. l. 24). Vėliau Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis buvo pakeista (Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnis), tačiau taip, jog pensijų dydis, taikant naują tvarką, būtų skaičiuojamas tik skiriant pensijas pirmą kartą arba iš naujo (to paties įstatymo 15 str. 2 d.). Įvertinusi, jog jos atžvilgiu pritaikius naujos redakcijos Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatą, jai skirtinos pensijos dydis padidėtų, pareiškėja kreipėsi į atsakovą prašydama Sprendimą panaikinti, idant ji galėtų iš naujo kreiptis dėl pensijos paskyrimo jai iš naujo ir jos atžvilgiu jau būtų galima taikyti naujos redakcijos Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalį (b. l. 6). Jos prašymas buvo atmestas (b. l. 7). Analogiškai tokį jos prašymą atmetė ir trečiasis suinteresuotas asmuo (b. l. 8-9). Pagal faktinę situaciją, pareiškėja, siekdama, kad jai, vadovaujantis nauja tvarka, iš naujo būtų paskirta pensija, turėtų išdirbti dar vienerius metus (Pensijų įstatymo 42 str. 1 d.), ką ji daryti atsisako.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja, ginčydama Sprendimą, nenurodo, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, – ji mano, kad jai būtų naudingiau, jeigu jis būtų panaikintas ir, remiantis nauja tvarka (naujos redakcijos Pensijų įstatymo 56 str. 2 d.), būtų priimtas naujas sprendimas dėl pensijos skyrimo jai iš naujo, nes tokiu atveju pareiškėjai skirtinos ir mokėsiamos pensijos dydis padidėtų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju būtent ir prašoma panaikinti Sprendimą dėl ekonominio tikslingumo. Be to, tarp ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų nėra įvardytas atvejis, kai panaikinamas teisėtas ir pagrįstas administracinis aktas, o nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad, priimant Sprendimą, būtų buvę pažeistos Pensijų įstatymo ar Nuostatų nuostatos, to, kaip minėta, nenurodo ir pati pareiškėja.
2008 m. birželio 10 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 8, 10, 15, 18, 19, 24, 28, 33, 42, 53, 56, 59 ir 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3164, kuriame Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis buvo suformuluota kitaip, nei tai buvo padaryta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme. Pareiškėja teigia, jog iš minėto Pensijų įstatymo pataisų projekto jai kilo teisėti lūkesčiai gauti didesnę pensiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pareiškėjos pozicija nėra pagrįsta. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra išaiškinęs, kad gali susidaryti tokios faktinės situacijos, kai asmuo, atitinkantis teisės aktuose nustatytas sąlygas, pagal šiuos teisės aktus įgijo tam tikras teises ir dėl to jam atsirado lūkesčiai, kuriuos šis asmuo šių teisės aktų galiojimo metu galėjo pagrįstai laikyti teisėtais, taigi pagrįstai galėjo tikėtis, kad, jeigu jis paklus teisei, vykdys įstatymų reikalavimus, jo lūkesčiai valstybės bus laikomi teisėtais ir bus valstybės ginami ir saugomi. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjos teisėtam lūkesčiui atsirasti, kadangi ji jį grindžia atitinkamo įstatymo projekte suformuluotomis nuostatomis.
Pareiškėja taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, idant šis ištirtų, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 15 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis taikoma skiriant pensijas pirmą kartą arba iš naujo nuo 2010 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų (2008 m. gruodžio 22 d. redakcija), neprieštarauja Konstitucijai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamoje byloje ši nuostata nėra ir neturėtų būti taikoma, taigi, pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, kuri inter alia numato, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos nurodoma nuostata kol kas nėra įsigaliojusi – jos įsigaliojimas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nukeltas iki 2012 m. sausio 1 d., o pagal to paties įstatymo 3 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalis buvo pakeista taip, jog Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti taikomos skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas pirmą kartą arba iš naujo nuo 2012 m. sausio 1 d. ir vėlesnių datų.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos Z. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.