Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-11-16 · Civilinė byla Nr. 2-10076-907/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
2-10076-907/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08542-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Suinteresuotas asmuo
D. Ž., I. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-10076-907/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08542-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.5.1.17 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Valaura“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Ž., I. Ž. ir antstoliui Arturui Bložei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „Valaura“, būdamas išieškotoju vykdymo procese, pateikė prašymą teismui nustatyti skolininko D. Ž. turto dalį, lygią ½ I. Ž. gaunamų pajamų, esančių bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su skolininko sutuoktine.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1638/09 pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-02-10 vykdomąjį dokumentą Nr. L2-2431-178/2009 dėl 123,38 Eur (426 Lt) skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš D. Ž. 3 eilės išieškotojo UAB „Valaura“ naudai.

Antstolio Arturo Bložės padėjėjas Mykolas Kairys 2015-09-23 pasiūlymu kreipėsi į išieškotoją su siūlymu jam kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, nes skolininko sutuoktinė I. Ž. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį.

Teismui pateikta 2015-10-13 Alytaus miesto 5-ojo notarų biuro notarės I. B. patvirtinta povedybinė sutartis, iš kurios turinio matyti, kad sutuoktinio pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (sutarties 3.3.6 p.). Sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos (sutarties 2.1 p.).

Pagal CK 3.102 straipsnio 2 dalį povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Taigi iki povedybinės sutarties įsigaliojimo visas sutuoktinių įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, yra pripažįstamas kiekvieno jį įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (LAT 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008). Tačiau šis išaiškinimas nereiškia, kad kreditoriui visas sutuoktinių įgytas turtas po povedybinės sutarties sudarymo turi būti vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, į kurios dalį visada galima nukreipti išieškojimą.

Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Pagal CK trečiosios knygos III dalies VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą.

Nagrinėjamos bylos atveju sutuoktinių įgytas turtas nuo 2014-10-17 santuokos sudarymo iki 2015-10-13 povedybinės sutarties sudarymo išlieka bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau visas kitas turtas, įgytas po šios sutarties sudarymo, pripažįstamas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą pagal Vilniaus apygardos teismo 2009-02-10 vykdomąjį dokumentą. Nurodyta skola susidarė dar iki skolininkui sudarant santuoką, todėl pripažintina, kad antstolio išieškoma skola yra galimai jo asmeninė prievolė, kurią jis privalo asmeniškai įvykdyti, todėl reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje (skolininko D. Ž. turto dalies, lygios ½ I. Ž. gaunamų pajamų) nustatymo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB „Valaura“ pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolio Arturo Bložės kontorai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Asta Čebatoriūtė