Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-02-09 · Administracinė byla Nr. I-6843-437/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-09
Bylos Nr.
I-6843-437/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00763-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Raimondas Blauzdžius
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6843-437/2015Proceso Nr. 3-61-3-00763-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, susipažinęs su R. B. skundu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2015-02-02 gautas R. B. skundas, kuriame prašoma: 1) priteisti iš atsakovės 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas; 2) iškelti pareiškėjui asmens bankroto bylą, sustabdyti skolų išieškojimus, sudaryti taikos sutartis su ieškovais ir atblokuoti pareiškėjo sąskaitas pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p. administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Administracinių bylų teisenos paskirtis ? ginčų dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėjimas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas, kylančias iš teisinių santykių, kurių ratas apibrėžtas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje, tačiau kiekvienu atveju tam, kad ginčas būtų nagrinėjamas administraciniuose teismuose, jis turi atitikti tam tikrus įstatyminius kriterijus, be kito, jo objektu turi būti teisines pasekmes suinteresuotam asmeniui sukeliantis administracinis aktas.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. veikla, kuri įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS8 – 467/2007).

ABTĮ 3 str. numato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).

ABTĮ 16 str. 2 d. numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu.

Civilinio proceso kodekso 510 str. įtvirtinta skundo dėl antstolių veiksmų padavimo tvarka.

Pagal Civilinio proceso kodekso 510 str. 2 d. skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš antstolio veiksmų, taip pat nesutinka su antstolio, jo vertinimu, neteisėtais procesiniais veiksmais dėl skolų išieškojimo. Taigi, pareiškėjo keliamas ginčas kyla ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, todėl nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 1 d. fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

Skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. pagrindu.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 str. 1 d. antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Žalą turi atlyginti ir asmuo, kurio, kaip antstolio, įgaliojimai pasibaigę. Šio įstatymo 16 str. 2 d. nustatyta, kad už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 105 str., 106 str., teismas

nutarė:

atsisakyti priimti R. B. skundą. Pareiškėjui išaiškinti, kad su skundu dėl antstolio veiksmų ir dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Raimondas Blauzdžius