- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- 1-2633-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51006-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- B. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią šaltkalvio veiklą, teistas:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 42 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 4 dalį, 278 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams pataisos darbų, išskaičiuojant dvidešimt procentų, ir ketvirtadalio turto konfiskavimu;
2. 1997 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 35 straipsnį, 45 straipsnį, 271 straipsnio 3 dalį – 2 700 litų dydžio bauda su pusės turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. BK 42, 44 straipsniais, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1997 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų pataisos darbų, išskaičiuojant dvidešimt procentų, bausmė, 2 700 litų dydžio bauda ir viso turto konfiskavimas;
3. 2001 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 42 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį, 118 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį – šešių metų laisvės atėmimo bausme;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (trys veikos), 284 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį – galutine subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant iki 2013 m. rugsėjo 1 d. pradėti dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, papildomai įpareigojant per du mėnesius įmokėti 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bausmę atlikęs 2016 m. liepos 25 d.;
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 281 straipsnio 7 dalį – galutine vienu trečdaliu sumažinta keturiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 20 d. 19.11 val. iki 2017 m. gegužės 21 d. 16.21 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nurodyto automobilio konfiskavimas. Bausmę atlikęs 2018 m. spalio 29 d.;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. K. 2017 m. spalio 2 d., apie 15.00 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. M. metu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, taip V. M. padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvą veido ir galvos dešinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip B. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis B. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini) mikrorajono kieme išgėrinėjo su A. D.. Apie pietus jie nutarė nueiti į svečius pas G. Ž. ir E. Ž.. Su savimi atsinešė degtinės, sėdėjo ir gėrė. Tame bute buvo jis, A. D., G. Ž. ir E. Ž.. Kažkur po 15-20 minučių atėjo M. M. ir V. M., jie, kaip visada, sėdo žaisti šaškėmis. Išgėrinėjo, nes jis (B. K.) turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tai planavo iš anksčiau. Išgėrė kažkur 0,7 l, prieš tai kieme su D. buvo išgėrę gal po vieną alaus. Visi sėdėjo prie stalo, V. M. ir M. M. pykosi, G. Ž., atrodo, ėjo miegoti, E. Ž., atrodo, irgi sėdėjo. Tarp M. M. ir V. M. prasidėjo konfliktas. Nekreipė dėmesio, nes tarp jų nuolat vyko konfliktai. Tai, kad V. M. atėjo sudaužytas, buvo normalu, niekas iš jų į tai nekreipė dėmesio. V. M. veidas buvo visiškai sudaužytas, iš šnervių matėsi kraujas, buvo „fingalai“, jis juokais sakė, kad tai padarė M. M.. Kada jie žaidė šaškėmis, atrodo, žaidė M. M. ir E. Ž., o V. M. įlindo į jų žaidimą. M. M. nesmarkiai ranka trenkė V. M. į veidą ir jis truputi paleido kvapelį. Jis (B. K.) pasakė, kad nueitų namo, nes V. M. gyveno toje pačioje laiptinėje, tame pačiame aukšte, durys priešais. V. M. pasakė, kad tuoj, bet jam geriau išgerti, nei nueiti namo. Jis V. M. sakė, kad eitų išsiprausti, nes visas smirda ir dar apsikakojo, o tada grįžtų. Paėmė V. M. už krūtinės, pastatė už durų, kurias užtrenkė (užrakino) ir viskas. Su V. M. nesimušė, jo iki namų nevedė. Jie visi liko bute, išgėrinėjo dar valandą, gal ilgiau. Kada skirstėsi, jis ir A. D. išėjo į laiptinę bei pamatė, kad M. M. sėdi, o V. M. voliojasi. Nematė, kaip M. M. išėjo, kai viską išgėrė, pradėjo skirstytis. Klausė, kas buvo. Jam (B. K.) sakė eiti, nes tuoj atbėgs kažkoks kaimynas „armeška“. Jis ir A. D. įlipo į liftą bei išvažiavo. Kitą dieną sužinojo, kad M. M. „uždarė“. Porą dienų prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) jam skambino V. M., kuris sakė, jog nukrito, tačiau policijos pareigūnams jį apkalbėjo, kad apsaugotų M. M., kadangi vis tiek jam nieko negresia, nes išvažiuoja. Vėliau būdamas (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad jo ieško policija. Nežino, kokiu tikslu V. M. jį apkalbėjo. Nežino, kodėl V. M. apkaltino jį, o ne A. D.. V. M. jį apkalbėjo, nes nenorėjo apkaltinti M. M.. V. M. turėjo daug skolų, skolindavosi pinigus, vogdavo telefonus. V. M. jam nebuvo skolingas, bet pats sakė, kad turi daug skolų. Visi jų bendri pažįstami, draugai sakydavo, kad V. M. skolindavosi pinigus. Sakydavo, jog V. M. imdavo pinigus, kad atnešti alaus ir dingdavo. Buvo atvejis, kad žmogus girtas miegojo, V. M. iš jo paėmė telefoną ir pridavė į lombardą. Kai buvo kambaryje, matė, kad M. M. nesmarkiai sudavė V. M., nematė, kur, jis nuo kėdės nenugriuvo, pasviro ir atgal atsisėdo. Ikiteisminio tyrimo metu gal tyrėja ne taip surašė, kad V. M. nugriuvo. Ikiteisminio tyrimo metu pas tyrėją nieko neskaitė, nes turėjo daug darbo, tiesiog pasirašė apklausos protokolą ir viskas. Su byla nėra susipažinęs, šiek tiek paskaitė, pažiūrėjo, kad nesąmonių parašyta. A. D., V. M. motinos parodymų neskaitė. V. M. motinos nepažįsta, jai neskambino, nebendravo, negrasino, net nėra matęs (2 t., b. l. 169-170).
Liudytoja A. N. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. M., kuris galimai buvo sumuštas. Įvykio vietoje nebuvo, nieko negali pasakyti. Sugyventinis (B. K.) pasakojo, kad buvo V. M., M. M., A. D., Ž., ar kaip jo pavardė. Jie gėrė, kažko susiginčijo ir jis išvarė V. M. – atidarė duris, pasakė išeiti, jis išėjo. V. M. nemušė. Jie toliau sėdėjo ir gėrė, paskui visi išėjo. Taip pat sakė, kad skambinosi. Su V. M. susitikdavo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, bendravo, negirdėjo, kad jis būtų kažkam skolingas. Paskutinį kartą V. M. matė su M. M. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jis buvo kruvinas, sudaužytas, su mėlynomis, patinusiomis akimis ir blogai jautėsi. Klausė, kas atsitiko, V. M. sakė gal, kad M. M. sumušė. Tai buvo iki to įvykio gal prieš mėnesį. Prieš tai, vasarą V. M. ėjo gal su M. M. sūnumi iš miškelio sumuštas ir pasakė, kad gal M. M. sumušė. V. M. kažką leptelėjo, bet neatsimena, ką. Gal M. M. sumušė, gal ne, tiksliai negali pasakyti. Išgėręs V. M. nebuvo konfliktiškas, jos sugyventinis išgėręs nebūna agresyvus. Būdavo, kad susipykdavo, bet ji pati konfliktiška. Negirdėjo, kad sugyventinį su mama būtų išvežę į mišką (2 t., b. l. 170-171).
Liudytoja K. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. M. yra jos sūnus, kaltinamojo nepažįsta. 2017 m. spalio 2 d., apie 13.00 val., atėjo sūnus ir pasakė, kad labai skauda galvą, prašė duoti vaistų. Padarė jam arbatos. Paskui V. M. nuėjo pas kaimynus. Prieš išeidamas pas kaimynus V. M. atrodė kaip visada. Jam prie akies (į kurią vėliau sudavė) buvo viena geltona mėlynė, kuri atsirado kažkur prieš savaitę. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo. Apie 15.00 val. paskambino į duris. Pro durų akutę pamatė, kad stovi sūnus. Atidarė duris. Tas žmogus (parodė į kaltinamąjį) laikė V. M.. Ant laiptukų nugara sėdėjo M. M., dar stovėjo kažkoks vyras, kuris į ją buvo atsisukęs nugara, todėl jo veido nematė. Kaltinamasis ranka sudavė V. M. į veidą, kaip jis (kaltinamasis) pasakė, nes devyniasdešimtaisiais metais sūnus įžeidė jo mamą. Tačiau devyniasdešimtaisiais metais jie tame rajone negyveno. Matė, kaip minėtas asmuo V. M. sudavė į veidą prie akies. Kai pataikė sūnui prie akies, iš karto atsirado didelė mėlynė, ankstesnės beveik nebuvo. V. M. kraujas buvo skystas, nežino, ar mėlynės greitai atsirasdavo. Tuo metu sūnui nepradėjo bėgti kraujas. Nežino, ar M. M. matė smūgio jam sudavimą. V. M. užėjo į namus, užsidarė duris, iš karto pasakė, kad atsiguls, nes labai skauda galvą, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Ji siūlė kviesti policiją, tačiau sūnus prašė to nedaryti. V. M. nebuvo girtas. V. M. pasakė, kad raktus paliko pas kaimyną G. Ž.. Ji skambino kaimynui į duris, kad atiduotų raktus, tačiau nei G. Ž., nei E. Ž. nepriėjo. Iš balso pažino moterį, atrodo, tai buvo M. M.. Grįžo namo ir pasakė V. M., kad eis į vaistinę nupirkti vaistų, nes jam ant akies buvo mėlynė. M. M. beldėsi į duris, norėjo pamatyti „B.“, tačiau ji durų neatidarė. Paliko sūnų gulintį savo kambaryje su rūbais. Kai grįžo, V. M. gulėjo tame pačiame kambaryje, jo visa apatinė veido dalis buvo kruvina, maikė ir megztukas gulėjo prie lovos ir buvo kruvini, patalynė taip pat buvo kruvina. Ant jo kūno sužalojimų nematė. Nežino, ar sūnus buvo namuose, kai ji buvo vaistinėje, jis jai nieko nesakė. Neklausė V. M., ar jis buvo nukritęs. Norėjo kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau V. M. sakė to nedaryti. Padėjo jam valyti kraują. Pas sūnų nuo vaikystės buvo skystas kraujas. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, paaiškino, kad V. M. buvo sumuštas. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, medikai iškvietė papildomą brigadą, taip pat atvažiavo policija. Kažkas iš pareigūnų grąžino raktus. V. M. buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Sūnus nepasakojo, kas atsitiko pas kaimynus, apie sumušimą nieko nesakė. Kai atvežė į ligoninę, V. M. sakė, kad jam koja buvo suduota į smakrą, tačiau nesakė, kada. Kas sudavė, ji nežino. Ikiteisminio tyrimo metu to nesakė, nes niekas neklausė. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. atpažino, kas jį mušė. Po policijos pareigūnų apsilankymo, sūnus sakė, kad jam skambino vyras. O gal kitą dieną tas žmogus, kurį V. M. atpažino, jam skambino. Tas žmogus pasakė „ką čia sugalvojai, V., kokį pareiškimą rašai, tegu nerašo nei tavo mama, nei tu“. Sūnus pasakė, kad tai padarė gydytojai. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu jai pasirodė, kad tarp jų yra tas žmogus, kuris atvedė V. M.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaičius (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotus atpažįstančiosios K. B. paaiškinimus, iš kurių matyti, kad ji atpažino asmenį, vardu B., kuris jos akivaizdoje prie jos buto durų sudavė V. M. smūgį kumščiu į veidą (1 t., b. l. 57), liudytoja K. B. patvirtino šių paaiškinimų teisingumą. Parodė, kad vėliau jai dar rodė asmenis, tačiau tada neatpažino, nes buvo trys vyrai, antras ir trečias iš jų buvo labai panašūs į tą žmogų, kuris jos sūnų atvedė prie durų (2 t., b. l. 171-173).
Liudytoja M. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. ryte buvo savo namuose su V. M., išgėrė gal du litrus alaus. V. M. blogai jautėsi, norėjo eiti namo. Apie 11.00-12.00 val. jie užėjo pas kaimynus G. Ž. ir E. Ž.. Ji su G. Ž. gėrė alų ir žaidė šachmatais, V. M. sėdėjo šalia ir patarinėjo, jis išgėrė gal vieną-du alaus puodukus. Atrodo, V. M. nuėjo namo, persirengė ir grįžo. Atėjo B. K. ir A. D., jie buvo gerokai išgėrę, atsinešė degtinės. Degtinę gėrė B. K., A. D., G. Ž. ir E. Ž.. Kol buvo kambaryje, jokių konfliktų nebuvo, tik su V. M. ginčijosi dėl šachmatų. Smūgio V. M. nesudavė, nebent trenkė per petį, kad nelįstų, bet jis nuo to nenukrito. V. M. buvo susiruošęs eiti namo pagulėti, atsistojo ir išėjo. Kažkur po penkių minučių išėjo A. D. ir B. K.. Ji baigė žaisti šachmatais ir kažkur po dešimties minučių taip pat išėjo. Laiptinėje pamatė, kad prie lifto guli V. M., virš jo stovi B. K. ir A. D.. V. M. veidas buvo kruvinas. Klausė, kas čia vyksta. B. K. sakė, kad V. M. nukrito nuo laiptų, A. D. negalėjo atsiminti, V. M. sakė, kad nieko. Atėjo V. M. kaimynas. Ji B. K. ir A. D. pasakė, kad išeitų, nes tuoj bus policija. B. K. paėmė A. D. už rankos, nutempė į liftą ir jie išvažiavo. Lipdamas į liftą B. K. rusiškai pasakė „vat, atsiminsi devyniasdešimtuosius“. Po to rajone ji girdėjo kalbas, kad kažkada devyniasdešimtaisiais kažkas buvo atsitikę, ar B. K. mamą apgavo, bet tai buvo ne tik V. M., o visa kompanija. Ji priėjo prie V. M., siūlė iškviesti pagalbą, padėjo atsistoti ir palydėjo iki jo durų. V. M. atsidarė duris, ji jį įleido. Tikrai ne B. K. nuvedė V. M. iki namų. Kai ji pakėlė V. M. ir jį palydėjo, laiptinėje jau nebuvo nei B. K., nei A. D.. Ji laiptinėje ant laiptų nesėdėjo. Nematė, jog kambaryje V. M. buvo suduoti smūgiai, konflikto nebuvo. V. M. normaliai atsistojo ir išėjo pro duris, dar išsiėmė raktus ir sakė „einu namo, nes blogai jaučiuosi“. B. K. jo neišnešė, neišstūmė, nematė, kad jis būtų sudavęs V. M. bent vieną smūgį. Kai ją paleido iš areštinės, paskambino V. M. į ligoninę. Jis sakė, kad davė parodymus, jog mušė ne ji, o B. K.. V. M. buvo geras draugas, jis nebuvo agresyvus, galbūt šiek tiek pavydus. Su A. D. nelabai bendrauja. Kai būna išgėrusi, turbūt daugiau šaukia, nei kažkas kitas. B. K. geras žmogus, bet išgėręs būna piktas (2 t., b. l. 173-174).
Liudytojas G. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. buvo namuose su E. Ž.. Dienos metu atėjo M. M., atrodo, su V. M.. Jis atrodė negražiai, buvo apdaužytas, bet nešviežiai, ant galvos buvo jau pageltusios mėlynės, jų buvo ne viena. Su M. M. žaidė šachmatais, V. M. stebėjo žaidimą, nieko nekomentavo, nes tai nepriimtina. Tada į svečius atėjo B. K. ir A. D., atsinešė alkoholio butelį. Išgėrė po porą stikliukų, simboliškai, M. M. gėrė alų, V. M., atrodo, negėrė. Kambaryje nieko nevyko, M. M. nepastūmė V. M., jis nepagadino oro. Pirmas namo išėjo V. M., jis išėjo pats, B. K. ir A. D. tuo metu stovėjo prie balkono. Gal po 10-15 minučių išėjo B. K. ir A. D.. Gal dar po 20 minučių išėjo M. M. ir jie su žmona liko dviese, užsirakino duris. Laiptinėje jokio triukšmo negirdėjo. Po to grįžo M. M., pasakė, kad V. M. išvežė greitoji, sakė, kad nežino, kodėl, daugiau nieko nesakė ir išėjo. Tą kartą V. M. nebuvo pas jį palikęs daiktų. Žino, kad M. M. po to buvo sulaikyta, sakė, kad ją nepagrįstai apkaltino ir išsivežė. Kitą dieną jis su V. M. kalbėjo telefonu, pastarasis sakė, kad neatsimena, kas buvo, turbūt nugriuvo. Nežino, kodėl V. M. policijai pasakė, kad B. K. jį mušė. Jo akivaizdoje M. M. smūgių V. M. nesudavė, gal pliaukštelėjo ranka per veidą, bet tai nebuvo smūgis. Kiek žino, tarp V. M. ir B. K. santykiai buvo normalūs. Apie devyniasdešimtuosius nieko negirdėjo (2 t., b. l. 175).
Liudytoja E. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. buvo namuose su G. Ž.. Gal apie pietus į svečius atėjo M. M. ir V. M., jie iš karto ištraukė šachmatus. V. M. į žaidimą nesikišo, tyliai sėdėjo. Tuo metu alkoholio nevartojo. Po to atėjo B. K. ir A. D., atsinešė degtinės. Jie keturi išgėrė 0,5 litro talpos butelį. V. M. negėrė, nes blogai jautėsi, M. M. degtinės irgi negėrė. Namuose konfliktų nebuvo, niekas nesibarė, M. M. su V. M. nekonfliktavo, nesudavė jam smūgių, nepliaukštelėjo, V. M. oro negadino ir nekonfliktavo, B. K. jo iš kambario neišstūmė. V. M. po akimi turėjo mėlynę. Jis trumpai pasėdėjo ir išėjo namo. Gal po 10-15 minučių išėjo B. K. ir A. D.. Paskutinė išėjo M. M.. Atidarius duris, laiptinėje buvo tuščia, triukšmo negirdėjo. Jie užsirakino duris, nuėjo žiūrėti televizorių, su G. Ž. užmigo. Vakare paskambino kaimynas ir pasakė, kad V. M. išvežė greitoji medicinos pagalba, o M. M. – policija. Paskui dar kiti kaimynai paskambino, tačiau jie nežinojo, kas V. M. nutiko. M. M. nebuvo atėjusi pasakyti, kad V. M. išvežė greitoji medicinos pagalba. Vėliau kiti kaimynai sakė, kad V. M. lauke sumušė, valytojas sakė, kad lauke rado kraujo. Po to su V. M. gal G. Ž. kalbėjo telefonu, neklausė, apie ką. Gal kitą dieną buvo užėjusi pas V. M. mamą. Ji sakė, kad V. M. sumušė pažįstamas. Sakė, kad nemušė, bet barėsi dėl mokyklos (2 t., b. l. 175-176).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone name, kuriame gyvena asocialūs asmenys, kurie pastoviai kelia problemų. Atsimena, kad atvažiavo daug policijos ekipažų, greitoji medicinos pagalba. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaičius (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai J. N. liudytojo V. K. duotų parodymų dalį (1 t., b. l. 69), liudytojas V. K. parodė, kad labai dažnai girdi iš laiptinės sklindantį triukšmą, gali būti, kad girdėjo ir 2017 m. spalio 2 d. dienos viduryje. Neprisimena, ar tai buvo griuvimui būdingi garsai, taip pat nepamena, ar buvo išėjęs į laiptinę. Neprisimena, ar girdėjo M. M. balsą ir šuns lojimą, M. M. pagal pavardę nežino, pagal veidą tikriausiai atpažintų. Neprisimena, ar jis atsidarė savo buto duris, išėjo į laiptinę ir pamatė laiptinės devintame aukšte prie laiptų stovinčią M. M.. Teismui parodžius šį apklausos protokolą, liudytojas V. K. nurodė, kad galbūt jis jį pasirašė, tačiau pats neprisimena. Teismui toliau perskaičius minėtų parodymų dalį, liudytojas V. K. parodė, kad pažįsta V. M., tačiau iš įvykio dienos prisimena tik, kaip jį išvežė greitoji medicinos pagalba, taip pat jo motiną, neprisimena, ką ji darė, su ją šnekėjo, ramino, nes ji irgi triukšmavo, kai nešė V. M.. Ji pergyveno, pradėjo rėkti ant policininkų, jis pasakė, kad nusiramintų. Neprisimena, ką motina sakė, prisimena tik, kad su ja šnekėjo. Atsimena, kad buvo policijoje, bet apie ką šnekėjo, neatsimena. Matė pro langą, kaip išnešė V. M., tiksliau, nutuokė, kad jį, nes jo motina rėkė. Ten arba jį, arba kitą kaimyną galėjo išnešti, daugiau ten nieko negali išnešti. Teismui perskaičius visus minėtus parodymus, liudytojas V. K. parodė, kad neprisimena, ar tai jo parodymai, gali būti. Yra turėjęs galvos traumų. Prisimena, kad pas jį atvyko policininkė ir paprašė atvykti į komisariatą. Atvyko ir jai pasakė, kad teisme neliudys. Neprisimena, ar įvykio vietoje bendravo su policija. Prisimena, kad bendravo su motina, neprisimena, ką su ja kalbėjo. Įvykio dieną nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš tos dienos prisimena, kad girdėjo sirenas, triukšmą, tėvas pakvietė prie lango, pamatė kelis policijos ekipažus, kelis greitosios medicinos pagalbos ekipažus, išėjo į laiptinę, bendravo su V. M. motina. Prisimena, kad vėliau grįžo namo, darė savo darbus ir tėvas pasakė, kad išnešė kūną. Išėjo į balkoną pažiūrėti, tuo metu greitosios pagalbos medikai nešė kūną, nežino, kurį būtent, bet pagal viską įtaria, kad išnešė V. M.. Gali būti, kad išėjus į laiptinę jį puolė šuo. Po to įvykio, po kažkurio laiko, išgirdo, kad V. M. motina verkė, nes jis mirė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nemelavo (2 t., b. l. 195-197).
Ekspertas O. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo tirtas (duomenys neskelbtini) metų vyriškio lavonas, pristatytas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, kur buvo gydomas dėl (duomenys neskelbtini). Nustatė, kokie konkrečiai sužalojimai buvo padaryti ir mirties priežastį. Nustatė, kad mirties priežastis buvo (duomenys neskelbtini), kurios buvo tiesioginė mirties priežastis. Iš sužalojimų buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, nedideliu kiekiu kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu, taip pat odos nubrozdinimai alkūnėse, dešinėje blauzdoje, kairėje plaštakoje, taip pat sužalojimai, padaryti gydymo stacionare metu, tai taškinės kraujosruvos, injekcinės žymės, kurios sužalojimais nevertinamos. Nustatyti sužalojimai jokios įtakos mirties priežasčiai neturėjo. Kai pristatomas kūnas arba žmogus kreipiasi po gydymo, jie nenustatinėja, kada galėjo būti padaryti sužalojimai. Nustato, kad tikėtina, jog sužalojimai galėjo būti padaryti prieš patenkant į įstaigą. Jis čia aštuonias paras buvo gydomas, jo žaizdos buvo pateptos briliantine žaluma, laikas yra nustatomas, kad prieš kreipiantis medicininės pagalbos, o kada konkrečiai prieš, jie negali pasakyti. Negali atskirti, ar sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius ar, kad asmuo pats griuvo, nes sužalojimai, ypač galvos srityje, plataus mąsto, atsikišusiose veido ir galvos vietose. Nematė anksčiau darytų specialistų išvadų. Jis mirė nuo ligos. Būna atvejų, kad kraujo išsiliejimas po galvos apdangalais būna nepavojingas gyvybei. Jeigu būtų žinojęs, kad anksčiau buvo atlikti tyrimai, nemano, kad kažkas keistųsi. Turėjo visą informaciją, kurią reikėjo turėti. Turėjo jo ligos istoriją, kūną. Remdamasis kito specialisto išvada, kuri buvo daryta, kol neužtepta briliantinė žaluma, galėtų tiksliau pasakyti, dėl sužalojimų padarymo laiko ir dėl būdo. Susipažinęs su teismo pateiktais dokumentais ekspertas O. P. parodė, kad gali patikslinti tik laiką, sužalojimai buvo padaryti kažkur 2-4 paros prieš apžiūrą. Tai nuo 2017 m. spalio 2 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Kolegė rašo, kad sužalojimai labai būdingi griuvimui, jis taip drąsiai neteigtų. Jie gali būti ir nuo mušimo, ir nuo kritimo. Nebūtų toks kategoriškas, kad sužalojimai padaryti nuo suduoto smūgio. Muštinė, tai nereiškia, kad buvo suduotas smūgis, tai žaizda, padaryta buku daiktu, ji gali susiformuoti tiek griūnant, tiek suduodant smūgį. Šiuo atveju kategoriškai nesakytų, kad tik smūgio sudavimui būdingi sužalojimai. Sužalojimai yra persidengę, galėjo būti tiek smūgiais suduodant, tiek krentant (3 t., b. l. 16-18).
Liudytojas A. N. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmens (B. K.) neprisimena. Teismui pagarsinus (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. N. 2017 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio (duomenys neskelbtini) esmę (1 t., b. l. 11), liudytojas A. N. parodė, kad buvo toks įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo devynaukštis, buvo sumuštas žmogus, gulėjo ant lovos ar čiužinio, buvo kraujuota, medikai pasakė, kad smarkus akies, o ne gerklės sumušimas. Būnant bute, bendraujant su nukentėjusiuoju, jis nieko nesakė, sakė, kad nieko neatsimena. O motina papasakojo, kad atvedė jį sumuštą ir kažkaip pasakė, kad lyg ir pažįsta tuos žmones. Tada kažkas iš kaimynų pasakė, kad galimai iš priešais nukentėjusiojo esančio buto matė, kad kažkas girtavo ar mušėsi. Motina gal turėjo moters telefoną, paskambino, ta moteris atėjo, sakė, kad su tais vyrais bute gyvena, bet ten durų niekas neatidarė. Ta moteris elgėsi iššaukiančiai, vos ne, kodėl mes ją išsikvietėme, buvo neblaivi. Konkrečiau daugiau neatsimena. Nepamena, ar ji nurodė, kas ten mušėsi. Su kažkokiu kaimynu bendravo, jis sakė, kad girdėjo muštynių garsą ir buvo tas nukentėjęs. Nepamena, ar kas nors apibūdino asmenis, kurie mušė. Pradžioje jis buvo visas kraujuotas ir patiems medikams atrodė, kad kaklas perpjautas, tada pavalė ir pamatė, jog kraujas bėga nuo smakro (3 t., b. l. 17-18).
Liudytojas V. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba greitojoje pagalboje. Per parą būna apie dvidešimt iškvietimų. Teismui parodžius iškvietimo kortelę (2 t., b. l. 191-194), liudytojas V. K. parodė, kad nepamena tokio įvykio. Į kortelę įrašoma klinikinė diagnozė, ne preliminari, ta, kuri nustatoma po tyrimo (3 t., b. l. 18).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai J. N. nukentėjusiojo V. M. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis gyvena su savo motina K. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis dažnai lankosi svečiuose pas kaimynus E. Ž. ir jos sutuoktinį G. Ž., gyvenančius to paties namo bute Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat jis bendrauja su M. M., taip pat gyvenančia kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Apie penkis metus yra pažįstamas su asmeniu, vardu B. (pavardės nežino, pravardė „B.“), nežino, kur jis gyvena, jie susitinka mieste arba G. Ž. bute. Iki šiol tarp jo ir B. jokių konfliktų nėra buvę, jie kartu leisdavo laisvalaikį, vartodavo alkoholį, nors savo draugu jo pavadinti negali. Būdamas blaivas B. būna draugiškas, ramus, tačiau, kai pavartoja alkoholio, tampa agresyvus. Taip pat bendrauja su A. D., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) mikrorajone (tikslaus adreso nežino). Su A. D. jį sieja bičiuliški santykiai. 2017 m. spalio 2 d. nakvojo M. M. bute. Blogai jautėsi, jam buvo pakilusi kūno temperatūra, todėl ryte gulėjo lovoje M. M. bute, o ji pati išėjo pavedžioti šunį. Apie 11.52 val. jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino M. M. ir pakvietė užeiti į svečius pas kaimynus E. Ž. ir G. Ž.. Netrukus atėjo, buvo keturi (jis, M. M., E. Ž. ir G. Ž.). Žaidė šachmatais, vartojo alkoholį. Išgėrė apie 3-4 stiklines alaus. Antroje dienos pusėje į minėtą butą atėjo jų pažįstami A. D. ir B.. Kartu su jais toliau vartojo alkoholį. Buvo neblaivūs. Pokalbio metu B. pradėjo jam priekaištauti, kad neva devyniasdešimtaisiais metais jis buvo jį išvežęs į mišką, grasino jo motinai, nors tokio įvykio tikrai nebuvo. Jie tuo metu buvo buto kambaryje (ten yra vieno kambario butas), jis (V. M.) sėdėjo prie stalo. B. atsistojo ir pradėjo judėti link jo, norėdamas jį užpulti, o M. M. atsistojo tarp jų. Tuomet B. pastūmė M. M. ir sudavė jam smūgį koja į veidą (jis tuo metu sėdėjo). Mėgino nuo B. pasprukti, tačiau, kai išbėgo iš buto į laiptinę, B. jį pagavo laiptinės devintame aukšte ant laiptų, sudavė jam smūgį koja į galvą, po to sudavė daugybę smūgių į galvą, negalėjo užsidengti rankomis. Tuomet jis atsidūrė ant grindų prie laiptų. Kaip nukrito, nepamena (galimai nualpo, galimai prarado pusiausvyrą, o gal jį pastūmė B., nėra tikras). Mėgino atsistoti, klūpėjo ant kelių, tuomet B. priėjo prie jo, sudavė jam daugybę smūgių rankomis ir kojomis į galvą. Vienu metu jam pavyko atsistoti ir nubėgti link savo buto, paskambino į durų skambutį. Jo motina atidarė duris, tuomet B. jį pasivijo ir sudavė du smūgius kumščiu į veidą jo motinos akivaizdoje. Kur tuo metu buvo M. M., E. Ž. ir G. Ž., nematė. Kur įvykio metu buvo A. D., taip pat nematė, matė, kad jiems jau esant prie jo buto durų jis (A. D.) priėjo, pradėjo vestis B. toliau. Motiną jį įtraukė į butą ir uždarė duris. Jis nuėjo prigulti, o motina nuėjo į vaistinę (ar į parduotuvę, tiksliai nežino). Kurį laiką pagulėjęs, nuėjo į vonią, pažiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad jam smarkiai kraujuoja smakras. Nualpo. Kai atsigavo, netrukus atėjo mama ir iškvietė medikus. Netrukus atvyko medikai, jį apžiūrėjo ir konstatavo, kad jam reikia kviesti reanimacijos brigadą. Jį išsivežė į ligoninę, kur jam konstatavo kraujo išsiliejimą į smegenis, apatinio žandikaulio lūžį bei smakro žaizdą (1 t., b. l. 14-16, 3 t., b. l. 19).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai J. N. duoti liudytojo A. D. parodymai, iš kurių matyti, kad jis bendrauja su M. M., V. M., E. Ž., G. Ž. ir asmeniu, vardu B. (pavardės nepamena, pravardė „B.“). 2017 m. spalio 2 d. susitiko su B. (duomenys neskelbtini) mikrorajone prie darželio. Tuo metu jis (A. D.) buvo šiek tiek pavartojęs alkoholio. Jie su B. nuėjo į svečius pas E. Ž. ir G. Ž. (tikslaus adreso nepamena, butas yra gyvenamojo namo devintame aukšte, (duomenys neskelbtini)). Bute tuo metu jau buvo V. M., M. M., E. Ž. ir G. Ž.. Jie visi kartu vartojo alkoholį, sėdėjo kambaryje prie stalo. Tikslių įvykio aplinkybių neįsidėmėjo, nes buvo labai neblaivus. Matė, kad B. delnu sudavė V. M. į veidą. Jie konfliktavo trise: M. M., V. M. ir B.. Tarp jų buvo žodinis konfliktas. Daugiau įvykio aplinkybių neįsidėmėjo dėl girtumo. Pamena, kad, kai jis su B. išeidinėjo iš buto į laiptinę link lifto, tarp V. M. ir B. buvo apsistumdymas. Tuomet ten taip pat buvo M. M.. Taip pat pamena, kad laiptinėje V. M. buvo nukritęs, bet, kokiomis aplinkybėmis jis nukrito, nematė. Pamena, kad jis buvo labai girtas. Jo akivaizdoje V. M. niekas nemušė. Ar ant V. M. veido buvo kraujas, nepamena. Pamena, kad jiems su B. užėjus į butą, ant V. M. veido jau buvo mėlynės po abiem akimis, jo veidas buvo labai ištinęs. Mėlynės buvo ne šviežios. Taip pat pamena, kad po įvykio jis kartu su B. išvažiavo liftu, po to išsiskirstė kažkur lauke (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2017 m. spalio 2 d., valandos nepamena, kartu su „B.“, atrodo, jo vardas B., tikslaus vardo ir pavardės nežino, atėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), devintame aukšte, išgerti. Lyg tai dėl M. M. sukonfliktavo B. ir „B.“, tikslaus vardo nepamena, lyg V. M.. Nematė, kaip jie stumdėsi ir rėkavo, nes buvo nusisukęs į kitą pusę ir žaidė šachmatais. Kambaryje muštynių nematė, gal „B.“ ir trenkė V. M. vieną smūgį delnu ranka. Paskui visi toliau „baliavojo“ ir niekas nekreipė dėmesio. Kai jau jam buvo gana alkoholio, sakė, kad eis namo ir su juo išėjo „B.“ bei V. M.. Jis devintame aukšte iškvietė liftą ir žiūrėjo pro langą, kol liftas atvažiuos. Laiptinėje taip pat išėjo „B.“, V. M. ir M. M.. Gerai nematė, kaip V. M. susiginčijo su B. ir, kaip jie susistumdė ar susimušė. Paskui, kiek pamena, abu vyrai voliojosi ant žemės. Jie visi buvo pakankamai girti. Nematė, ar M. M. galėjo mušti, ar mušė V. M., o kai atvažiavo liftas, jis ir B. išvažiavo (1 t., b. l. 26-27, 94, 3 t., b. l. 19).
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaityti (duomenys neskelbtini) vyresniajai tyrėjai J. N. liudytojo V. K. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Virš jo (vienu aukštu aukščiau) bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno V. M. su savo motina K.. Dažnai girdėdavo šiame bute vykusius konfliktus, triukšmą nakties metu. Pas V. M. dažnai ateidavo M. M.. Tarp jos ir V. M. bei jo motinos dažnai kildavo konfliktai, apie kuriuos jis sprendžia iš girdimų balsų. Patį V. M. jis dažnai matydavo apsvaigusį nuo alkoholio. Pastaruoju metu jis jį visą laiką matydavo su kraujosruvomis ant veido. Taip pat jo laiptinės devintame aukšte bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena sutuoktiniai E. Ž. ir G. Ž.. Jų butas yra landynė, kur nuolat lankosi, triukšmauja ir girtauja asocialūs asmenys. Taip pat ne kartą teko girdėti šiame bute vykstančias muštynes. 2017 m. spalio 2 d. dienos viduryje (tikslaus laiko nepamena) išgirdo iš laiptinės sklindantį triukšmą. Tai buvo griuvimui būdingi garsai. Taip pat girdėjo M. M. balsą ir šuns lojimą. Po kurio laiko atsidarė savo buto duris, išėjo į laiptinę ir pamatė laiptinės devintame aukšte prie laiptų stovinčią M. M.. Ką būtent ji darė, tiksliai nepastebėjo. Kai pakilo keliais laiptais aukščiau, pamatė prie M. M. kojų gulintį V. M.. Ar jis buvo kruvinas, nepastebėjo. Ar jis buvo sąmoningas, taip pat nepastebėjo. Ar laiptinėje buvo kitų žmonių, taip pat nepastebėjo, nėra tikras. Pamačiusi jį M. M. pradėjo ant jo šaukti, įžeidinėti, varyti iš vietos, jos šiuo puolė link jo, tuomet jis įbėgo į savo butą ir užsidarė. Vėliau, maždaug po 3-4 valandų pamatė atvykusius policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbos medikus. Išėjo į laiptinę, su jais pabendravo ir pamatė, kaip medikai ant neštuvų iš buto nešė V. M. (1 t., b. l. 69, 2 t., b. l. 195-197).
Iš policijos įvykių registro duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. 17.08 val. greitosios medicinos pagalbos dispečerė pranešė, kad (duomenys neskelbtini), sužalotas (duomenys neskelbtini) metų vyras, kuriam perpjauta gerklė. Vyras reanimuojamas, daugiau aplinkybių nėra. Devintas aukštas (1 t., b. l. 10).
Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. N. 2017 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. spalio 2 d., apie 17.11 val., patruliuodamas kartu su vyriausiaisiais patruliai E. A. ir J. D. po 5-ojo ir 6-ojo policijos komisariatų teritorijas, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra sužalotas (duomenys neskelbtini) metų vyras, perpjauta gerklė, vyras reanimuojamas, daugiau aplinkybių nėra. Atvykus minėtu adresu vietoje jau buvo GMP-0873 ir V1855. Kaip pavyko nustatyti iš nukentėjusiojo V. M. motinos K. B., jai paskambino į (duomenys neskelbtini) buto duris, nespėjusi pažiūrėti per akutę ji atidarė duris ir pamatė du vyrus, moterį (M. M.) ir smarkiai sumuštą savo sūnų V. M.. Jos akivaizdoje vienas iš vyrų kažką pasakė ir trenkė jos sūnui į veidą, o kai K. B. pasakė, kad skambins į policiją, tada vyrai ir moteris vardu M. įstūmė į butą ir, uždarę duris, pasišalino, kur, nematė. Sūnui iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi GMP0873 suteikinėjo V. M. pagalbą, daktaras pasakė, kad kaklas neperpjautas, labai didelis dešinės akies sumušimas, prarado daug kraujo, kuris tekėjo iš praskelto smakro ir burnos. Vėliau GMP0873 brigadai į pagalbą atvyko GMP0830, kurie nutarė nukentėjusįjį dėl sumušimų vežti į Lazdynų ligoninę. Kol aiškinosi aplinkybes, K. B. iš sūnaus telefono paskambino pažįstamai M. M., kuri buvo su vyrais, kaip įtariama sumušusiais jos sūnų, kad ji ateitų ir pasiaiškintų. Atvykus M. M., ji elgėsi arogantiškai, paaiškino, kad buvo su draugais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir nukentėjusiuoju V. M., kad niekas jo nemušė, jis pats nukrito nuo laiptų. O vėliau atsisakė, ką nors pasakoti. Buvo nustatytas liudininkas V. K., kuris teigė, kad laiptinėje išgirdo didelį triukšmą, išėjo pasižiūrėti ir matė, kaip moteris kojomis spardė gulintį kaimyną iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Apie visą tai buvo pranešta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui. Į butą, esantį (duomenys neskelbtini), patekti nepavyko, niekas neatidarė durų. Sulaikyta M. M. buvo pristatyta į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą. Sulaikant ir pristatant buvo panaudoti tarnybiniai antrankiai (1 t., b. l. 11).
Iš (duomenys neskelbtini) tyrėjo A. M. 2017 m. spalio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių tikslinimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, nuvykta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur neurochirurgijos skyriuje gydomas V. M., kuriam diagnozuota dešinės akies hematoma, kraujo išsiliejimas į smegenis. Bendrauti su V. M. sudėtinga, kadangi jam suleista raminamųjų, paaiškino, kad sumušė iš matymo pažįstami asmenys, kur ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, paaiškinti nesugebėjo. Tikslinant įvykio aplinkybes telefonu bendrauta su V. K., kuris parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. vakare būdamas namuose laiptinėje išgirdo trenksmą, lyg baldai būtų nukritę, pradaręs buto duris pamatė laiptinėje gulintį kaimyną iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gulėjo ant grindų. Šalia jo buvo moteris iš gretimo namo, kuri su gulinčiu vyru dažnai vartoja alkoholį ir šuo, moteris kojomis spardė gulinčiam vyrui į galvos sritį. Tai V. K. patvirtino keletą kartų. Paklausus, ar galėtų nurodyti vietą, kur viskas įvyko, V. K. tai padaryti atsisakė, kadangi jau gulėjo. Pageidavo, kad dėl apklausos aplinkybėms patikslinti su juo būtų susisiekta dienos metu. Įvykio vieta nebuvo apžiūrėta, kadangi ji nėra tiksliai žinoma. K. B. apklausti nepavyko, kadangi ligoninėje su ja susitikti neapvyko, pasak slaugytojų, ji jau buvo išėjusi, kuomet atvyko policija, o namuose durų niekas neatidarė. K. B. telefono numeris yra nežinomas (1 t., b. l. 12).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. M. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino asmenį, vardu B.. Atpažinimu neabejoja. Jį atpažino iš veido bruožų, kadangi daug metų bendravo ir daug kartų yra jį matęs. B. 2017 m. spalio 2 d. jį sumušė (sudavė jam daugybę smūgių rankomis ir kojomis į galvą) (duomenys neskelbtini). B. pavaizduotas nuotraukoje Nr. 6. Pridėta atpažinimą atspindinti foto lentelė Nr. 1, iš kurios matyti, kad V. M. parodė į B. K. nuotrauką (1 t., b. l. 17-19).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. M. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino A. D.. Jį atpažino iš veido bruožų, kadangi yra gerai pažįstami ir daug metų bendrauja. Atpažinimu neabejoja. 2017 m. spalio 2 d. (duomenys neskelbtini), kai asmuo, vardu B., kurį jis anksčiau atpažino, jį mušė, A. D. mėgino jį ginti, įkalbinėjo B. jo nemušti. A. D. pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3. Pridėta atpažinimą atspindinti foto lentelė Nr. 1, iš kurios matyti, kad V. M. parodė į A. D. nuotrauką (1 t., b. l. 20-22).
Iš specialistės V. B. paaiškinimų protokolo matyti, kad 2017 m. spalio 4 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo nukentėjusįjį V. M., taip pat apžiūrėjo jo ligos istoriją 2017/22704. Preliminariai nustatyti V. M. sužalojimai: dešinės kaktos pusės, akių vokų, nosies nugarėlės, apatinės lūpos, plaštakų, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos, dešinės kaktos pusės, kairiojo skruosto, smakro dešinės blauzdos odos nubrozdinimai, apatinės lūpos gleivinės ir smakro odos muštinės žaizdos, dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Visumoje nustatyti sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Nustatyti sužalojimai visumoje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 30-31).
Iš (duomenys neskelbtini) specialistės V. B. specialisto išvados Nr. G 3231/2017(01) matyti, kad, remiantis V. M. medicinos dokumentų duomenimis, pateiktos tokios išvados. V. M. nustatyta kaktos dešinės pusės poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas, dešinės akies voko poodinė kraujosruva su kraujosruva dešinės akies junginėje, viršutinės lūpos-kairio skruosto ribos odos nubrozdinimas, apatinės lūpos raudonio ir gleivinės kraujosruva su muštinėmis žaizdomis gleivinėje, smakro odos nubrozdinimas ir muštine žaizda, dešinės plaštakos poodinė kraujosruva, kairės plaštakos, dešinės blauzdos odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, nežymus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) iki patekimo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2017 m. spalio 2 d., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. spalio 2 d.). Diagnozuotas viršutinio žandikaulio lūžis neapgrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nėra vertinamas. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiais šešiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas apžiūros metu panašus, todėl tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto (daiktų) kiekį, formą ar dydį. Dešinės akies vokų poodinė kraujosruva su kraujosruva dešinės akie junginėje nėra būdinga griuvimui. Neatmetama galimybė, kad visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam griuvinėjant ir sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų V. M. galėjo jausti skausmą (1 t., b. l. 33-35).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl nukentėjusiojo V. M. mirties matyti, kad 2017 m. spalio 10 d. gauta duomenų, kad Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), mirė nukentėjusysis V. M.. Budinti gydytoja anesteziologė-reanimatologė D. V. paaiškino, kad 2017 m. spalio 6 d. 19.35 val. minėtoje ligoninėje V. M. buvo perkeltas iš Neurochirurgijos skyriaus į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių dėl (duomenys neskelbtini). Su laiku jo būklė vis blogėjo. (duomenys neskelbtini) minėtame ligoninės skyriuje V. M. mirė, kaip įtariama, dėl (duomenys neskelbtini). Preliminariu medikės vertinimu, patirtos galvos traumos tiesiogine mirties priežastimi nebuvo, nors kartu su kitais faktoriais galėjo turėti įtakos (duomenys neskelbtini). Minėtos ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas A. R. paaiškino, kad V. M. 2017 m. spalio 6 d. 19.35 val. minėtoje ligoninėje buvo perkeltas iš Neurochirurgijos skyriaus į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių dėl (duomenys neskelbtini). V. M. būklė dėl patirtų galvos traumų neblogėjo (1 t., b. l. 37).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 10 d. lavono apžiūros protokolo matyti, kad Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, esančios (duomenys neskelbtini), Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpose buvo apžiūrėtas vyriškos lyties V. M. lavonas. Lavonas guli ant neštuvų minėto skyriaus koridoriuje. Lavonas nuogas, guli ant nugaros, jo rankos ir kojos surištos medžiaginiu medicininiu tvarsčiu. Kojos ištiestos, rankos sulenktos ties alkūnėmis prie krūtinės, burna pravira, akys užmerktos. Virš krūtinės prie dešiniojo peties užklijuotas medicininis pleistras. Dešinio kelio ir dešinės alkūnės srityje matomi žalsvos spalvos pėdsakai, galimai nuo išoriškai naudojamų medikamentų. Ant V. M. kūno paviršiaus matomi sužalojimai: dešinės kaktos pusės, akių vokų, nosies nugarėlės, apatinės lūpos, plaštakų ir dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos, dešinės kaktos pusės, kairiojo skruosto, smakro, dešinės blauzdos nubrozdinimai, apatinės lūpos ir smakro muštinės žaizdos. Lavono abiejų akių vokai ir paakiai ištinę, ant akių vokų matomos kraujo žymės. Prie abiejų akių vokų vidinės pusės ir aplink nosį bei prie išorinių akių vokų kraštų išsiliejęs rudai rausvos spalvos galimai biologinės kilmės skystis. Prie lavono pateikiama jo ligos istorija Nr. 2017/22704. Pateiktą apžiūrą atvaizduojanti foto lentelės Nr. 1 (1 t., b. l. 38-41).
Iš (duomenys neskelbtini) specialisto O. P. specialisto išvados Nr. M 1167/2017 (01) matyti, kad, remiantis V. M. lavono teismo medicinos tyrimu, pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, padarytos šios išvados. V. M. mirė nuo (duomenys neskelbtini). Į tai nurodo (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis nustatyta (duomenys neskelbtini). Tai komplikavosi (duomenys neskelbtini). V. M. lavono trimo metu nustatyta galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva veido ir galvos dešinėje, odos nubrozdinimu viršutinės lūpos odos kairėje, žaizda smakro priekinio paviršiaus dešinėje, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais) ar plokštuma, prieš patenkant į Respublikinės Vilniaus universitetinę ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2017 m. spalio 2 d. 18.07 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat V. M. lavono tyrimo metu nustatyta odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, padaryti minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar plokštumomis prieš patenkant į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, t. y. iki 2017 m. spalio 2 d. 18.07 val. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat V. M. lavono tyrimo metu nustatyta taškinės durtinės žaizdelės dešinėje poraktikaulinėje dauboje, kairiame žaste, abipus alkūnių linkiuose, kairiame dilbyje, abipus riešų srityse, pilvo sienos apačioje, dešinėje, padarytos aštriu, duriančiu savybių turinčiu daiktu (daiktais) (pvz., injekcinėmis adatomis), gydymo stacionare laikotarpiu atliekant medicinines manipuliacijas, todėl kaip sužalojimai nevertinamos. Dėl taikyto ilgo ir intensyvaus stacionarinio gydymo laikotarpio, kraujas bei kiti organizmo skysčiai, nuodingų, narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų nustatymui juose nebuvo imti. Pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie nuodingų, narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų nustatymą kraujyje nėra. Nustatyti V. M. sužalojimai įtakos mirties priežasčiai neturėjo. Nustatyti V. M. sužalojimai (išskyrus tuos, kurie tokiais nevertinami), galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius mirusiajam kietais bukais daiktais, tiek ir pačiam mirusiajam griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. Kova ir savigyna yra juridinės sąvokos, kurių sprendimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija. Pridėti sužalojimus žymintys paveikslėliai (1 t., b. l. 43-48).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažįstančioji K. B. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, vardu B., kurio nuotrauka pažymėta Nr. 6. B. 2017 m. spalio 2 d. jos akivaizdoje prie jos buto durų sudavė jos sūnui V. M. smūgį kumščiu į veidą. B. atpažįsta iš veido bruožų ir nuplikusios galvos. Pridėta atpažinimą atspindinti foto lentelė Nr. 1, iš kurios matyti, kad K. B. parodė į B. K. nuotrauką (1 t., b. l. 56-58).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 17 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. B. laisvanoriškai sutiko pateikti tyrimui savo mirusio sūnaus V. M. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (1 t., b. l. 63-64).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 17 d. daikto (telefono) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas juodos spalvos mygtukinis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Paspaudus ryšio nutraukimo mygtuką įsijungia telefono ekranas. Tuomet, vienu metu paspaudus viršutinį kairįjį mygtuką ir * ženklo mygtuką, atblokuojami telefono ekranas ir klaviatūra. Paspaudus „Meniu“ ir pasirinkus „Ryšių duomenys“, pasirenkama grafa „Priimti ryšiai“. Ieškant telefono atmintyje tarp visų priimtų ryšių matomas 2017 m. spalio 5 d. 11.23 val. priimtas ryšys iš numerio (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad šis telefono numeris priklauso B. K. naudotam „Tele2“ abonentui). Telefono IMEI nustatomas klaviatūros pagalba surinkus užklausą iš simbolių *#06#. Tuomet telefono ekrane matomas serijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir serijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-66).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2018 m. vasario 7 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad atpažintinas B. K. užėmė vietą Nr. 2 tarp parodytų asmenų. Atpažįstančioji K. B. iš jai pateiktų asmenų negalėjo atpažinti įtariamojo, kadangi abejojo. Asmuo Nr. 2 ir asmuo Nr. 3 jai atrodė tarpusavyje labai panašūs, jų atskirti negali. Taip pat nėra įsitikinusi atpažindama asmenis, kadangi įtariamąjį matė labai trumpai, buvo streso būsenos. Ankstesnio atpažinimo pagal nuotraukas metu taip pat buvo streso būsenos dėl gedulo. Pateikta atpažinimą atspindinti foto lentelė Nr. 1 (1 t., b. l. 76-79).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. 18.26 val. M. M. nustatytas 2,17 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 98).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažįstančioji M. M. iš pateiktų nuotraukų atpažino A. D.. Jis pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3. Jį atpažino iš veido bruožų, kadangi jį gerai pažįsta, nuolat su juo bendrauja. Atpažinimu neabejoja. Jis dalyvavo 2017 m. spalio 2 d. įvykyje (duomenys neskelbtini) su jos draugu V. M.. Apie šį įvykį davė išsamius parodymus savo pirmos įtariamojo apklausos metu. Pateikta atpažinimą atspindinti foto lentelė Nr. 1, iš kurios matyti, kad M. M. parodė į A. D. nuotrauką (1 t., b. l. 108-110).
Iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos J. N. 2017 m. spalio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažįstančioji M. M. iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, vardu B. (pravarde „B.“). Jį atpažino iš veido bruožų, kadangi jį gerai pažįsta ir su juo nuolat bendrauja. 2017 m. spalio 2 d. jis dalyvavo įvykyje (duomenys neskelbtini), kai įvyko incidentas su jos draugu V. M. (apie šį įvykį davė parodymus pirmos savo, kaip įtariamosios, apklausos metu). Asmens, vardu B., nuotrauka Nr. 6. Pateikta atpažinimą atspindinti foto lentelė Nr. 1, iš kurios matyti, kad M. M. parodė į B. K. nuotrauką (1 t., b. l. 111-113).
Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo postinio E. K. 2018 m. rugsėjo 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad J. D. paaiškino, kad jos sūnus A. D. 2018 m. balandžio mėnesį išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Centrinio duomenų banko duomenimis A. D. 2018 m. balandžio 19 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 189).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. 16.46 val. buvo gautas K. B. iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) dėl V. M. galvos sumušimų, žaizdų (kraujuoja iš veido, sąmoningas), kuriam nustatyta kirstinė smakro žaizda, galvos sumušimai. Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (2 t., b. l. 191-192).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. spalio 2 d. buvo gautas greitosios medicinos pagalbos brigados iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini) dėl V. M. kaklo sužalojimų (pjautinių, durtinių, kąstetinių) žaizdų, kuriam nustatytas silpnumas, galvos svaigimas, nepykino, nevėmė. Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas: veido, galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda smakro srityje, kolapsas. Kas nutiko, V. M. nesakė (2 t., b. l. 193-194).
Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo postinio E. K. 2018 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad J. D. paaiškino, jog A. D. 2018 m. balandžio mėnesį išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). Su juo santykių nepalaiko, kada jis žada grįžti, nežino. Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenimis A. D. 2018 m. balandžio 19 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
B. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog byloje įrodytos ne visos kaltinamajame akte nurodytos faktinės įvykio aplinkybės, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis B. K. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, t. y. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą bei atmetęs dalį kaltinime nurodytų aplinkybių.
Pažymėtina, jog kaltinamasis B. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną V. M. jau atėjo sudaužytu, mėlynėmis nusėtu veidu, kraujuotomis šnervėmis. Nuo V. M. sklido nemalonus kvapas, tačiau jis nenorėjo išeiti. Paėmė V. M. už krūtinės ir išstatė už durų, tačiau jo iki buto nevedė, su V. M. nesimušė. Vėliau laiptinėje matė besivoliojantį V. M. ir sėdinčią M. M.. Po įvykio V. M. telefonu jam pripažino, kad iš tiesų buvo nukritęs, o jį apkalbėjo, siekdamas pateisinti M. M., kuri buvo sulaikyta (2 t., b. l. 169-170). Tokie kaltinamojo B. K. parodymai nėra visiškai nuoseklūs, jie tik iš dalies atitinka jo paties tyrimo metu duotų parodymų bei kitų įrodymų turinį, tuo tarpu jų dalis apie tai, kad jis jokio smurto prieš nukentėjusįjį V. M. nenaudojo, paneigta kitais bylos įrodymų visuma. Antai iš liudytojos K. B. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad išgirdusi skambutį ir atidariusi buto duris ji pamatė, kaip B. K. laikė V. M. ir ranka sudavė jam į veidą prie akies, nes, pasak B. K., devyniasdešimtaisiais V. M. įžeidė jo mamą. Po suduoto smūgio V. M. prie akies iš karto atsirado didelė mėlynė, senesnės beveik nesimatė (2 t., b. l. 171-173). Tokių K. B. parodymų patikimumą pirmiausia patvirtina faktas, jog jie atitinka į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno A. N. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad K. B. į įvykio vietą atvykusiam pareigūnui paaiškino, jog išgirdusi skambutį atidarė buto duris ir pamatė, kaip vienas iš vyrų kažką pasakęs trenkė jos sūnui V. M. į veidą (1 t., b. l. 11). Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. įvykio vietoje K. B. duotus paaiškinimus apibūdino lakoniškiau, parodydamas, kad ji nurodė, jog V. M. buvo atvestas sumuštas ir, kad ji lyg ir pažįsta jį sumušusius žmones (3 t., b. l. 17-18), tačiau jis nepaneigė tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių. Tokia situacija logiška ir įvertinus tai, kad pareigūno tarnybinis pranešimas surašytas tuoj po įvykio, tuo tarpu parodymus jis davė po įvykio praėjus vieneriems metams, šiuo laikotarpiu pareigūnas kasdien vyko į daug panašių iškvietimų. Pažymėtina, kad K. B. 2017 m. spalio 11 d., t. y. po įvykio praėjus vos daugiau nei savaitei, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, atpažino būtent B. K., kartu paaiškindama, kad tai jis jos akivaizdoje prie jos buto durų sudavė V. M. smūgį kumščiu į veidą (1 t., b. l. 56-58). Nors vėliau, t. y. praėjus keturiems mėnesiams po įvykio asmens parodymo atpažinti metu K. B. ir neatpažino tarp kitų asmenų tiesiogiai jai parodyto B. K., tačiau šiame tyrimo veiksmo protokole užfiksuoti jos paaiškinimai leidžia spręsti, kad ji abejojo tik dėl atpažinti parodytų dviejų asmenų, tarp kurių buvo B. K., kuris kūno sudėjimu ir veido bruožais buvo itin panašus į kviestinį asmenį: abu stambaus kūno sudėjimo, pliki, apvalaus veido, panašių kaktos, nosies, burnos ir smakro formų. Be to, matyti, kad ji paaiškino, jog B. K. ji matė labai trumpai ir buvo streso būsenos (1 t., b. l. 76-79). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pirminio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, atlikto praėjus vos aštuonioms dienoms po įvykio, rezultatai buvo patikimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotų aplinkybių teisingumą K. B. patvirtino apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Be to pažymėtina, kad parodymo asmens atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. taip pat atpažino B. K., kaip prieš jį smurtavusį asmenį (1 t., b. l. 17-19). Teismo vidinį įsitikinimą pateiktų K. B. parodymų patikimumu BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina ir teismo posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytų nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų turinys. Šie parodymai buvo perskaityti tikrinant liudytojos K. B. ir kaltinamojo parodymų patikimumą, o iš jų, be kita ko matyti, kad vienu metu nukentėjusiajam pavyko atsistoti ir nubėgti link savo buto. Paskambinus K. B. atidarė buto duris. Tuomet B. K. jos akivaizdoje sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą (1 t., b. l. 14-16, 3 t., b. l. 19). Iš esmės analogiškai vertintini ir liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai apie daugiabučio namo laiptinėje tarp B. K. ir V. M. kilusį konfliktą su tam tikromis fizinio smurto apraiškomis (apsistumdymu, susimušimu, voliojimusi ant žemės) (1 t., b. l. 26-27, 94, 3 t., b. l. 19), kurie sustiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad daugiabučio namo laiptinėje iš tiesų buvo konfliktas, kurio metu B. K. smurtavo prieš V. M.. Sugertinus pirmiau aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad jie pakankamai objektyviai atspindi susiklosčiusią situaciją ir leidžia daryti patikimą išvadą, jog liudytojos K. B. akivaizdoje B. K. sudavė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam V. M.. Šių įrodymų visumos kontekste teismas atmeta liudytojos M. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad V. M. iki jo durų vedė ne B. K., o ji (2 t., b. l. 173-174).
Kartu teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad B. K. smurtavo prieš nukentėjusįjį V. M., stiprina ir ta aplinkybė, kad byloje pakankamai įrodymų apie tai, jog tarp jų buvo kilęs konfliktas dėl įvykių, susijusių su 1990-aisiais metais dėl kaltinamojo motinos. Tokios aplinkybės matyti ir iš liudytojos K. B. parodymų, taip pat iš liudytojos M. M. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų apie tai, kad daugiabučio namo laiptinėje lipdamas į liftą B. K. rusiškai pasakė „vat, atsiminsi devyniasdešimtuosius“. M. M. paaiškino, jog iš kalbų yra girdėjusi, kad tai galimai susiję su B. K. motina, kurią apgavo (2 t., b. l. 173-174). Tai matyti ir iš V. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, iš kurių matyti, jog dar būnant bute pokalbio metu B. K. pradėjo jam priekaištauti, kad neva devyniasdešimtaisiais metais jis buvo jį išvežęs į mišką, grasino jo motinai (1 t., b. l. 14-16, 3 t., b. l. 19). Tokios aplinkybės rodo, kad B. K. turėjo įsivaizduojamą priežastį smurtauti prieš nukentėjusįjį bei būtent taip bandė tesinti savo smurtinius veiksmus.
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 3231/2017(01) matyti, kad nustatyta, be kita ko, V. M. dešinės akies voko poodinė kraujosruva su kraujosruva dešinės akies junginėje galėjo būti padaryta suduodant smūgį kumščiu įvykio metu ir savaime vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadą surašiusi specialistė kategoriškai pažymėjo, kad šis sužalojimas nėra būdingas griuvimui (1 t., b. l. 33-35). Iš kitos specialisto išvados Nr. M 1167/2017 (01) matyti, kad taip pat nustatytas, be kita ko, V. M. galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva veido ir galvos dešinėje. Tačiau šią išvadą surašęs specialistas nustatė, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant ne tik su kietu buku daiktu (daiktais), bet ir plokštuma – tiek suduodant smūgius V. M. kietais bukais daiktais (pavyzdžiui suduodant smūgį kumščiu), tiek ir pačiam V. M. griuvinėjant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar plokštumas. (1 t., b. l. 43-48). Aptariamą išvadą surašęs ekspertas O. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad negali atskirti, sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius ar V. M. pats griuvo, nes sužalojimai, ypač galvos srityje, plataus mąsto, atsikišusiose veido ir galvos vietose. Susipažinęs su specialistės V. B. paaiškinimų protokolu ir jos surašyta specialisto išvada Nr. G 3231/2017(01), ekspertas O. P. parodė, kad V. M. minėti sužalojimai gėlėjo atsirasti tiek nuo mušimo, tiek nuo kritimo, kartu patikslino surašytoje specialisto išvadoje nurodytą sužalojimų padarymo laiką, parodydamas, kad jie galėjo būti padaryti ir įvykio metu (3 t., b. l. 16-18). Taigi, specialistų išvadas siejant su kitais įrodymais nustatytomis V. M. mušimo faktinėmis aplinkybėmis, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad V. M. specialistų nustatytos dešinės akies voko poodinė kraujosruva su kraujosruva dešinės akies junginėje/galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva veido ir galvos dešinėje atsirado kaip B. K. jam suduoto smūgio kumščiu padarinys. Nors specialisto išvada Nr. G 3231/2017(01) nustatyta ir daugiau V. M. sužalojimų, tačiau teismas remdamasis šios išvados 4 punktu, nustatančiu, kad sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, sprendžia kad ir B. K. inkriminuotas V. M. galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruva veido ir galvos dešinėje pripažintinas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis B. K. 2017 m. spalio 2 d., apie 15.00 val., prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. M. metu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam į veidą, taip V. M. padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, minkštųjų audinių kraujosruvą veido ir galvos dešinėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis B. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas pažymi, kad valstybinis kaltintojas B. K. kaltino pagal BK 140 straipsnio 1 dalį platesne apimtimi (nurodydamas daugiau smurtinių veiksmų), tačiau kaltinimas šioje dalyje iš esmės grindžiamas ne patikimais, o daugiau prielaidomis ir BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų neatitinkančiais įrodymais.
Pažymėtina, jog B. K. pareikštame kaltinime išdėstytos kitos nei pirmiau nustatė teismas faktinės smurtavimo aplinkybės grindžiamos iš esmės tik nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais (1 t., b. l. 37). Šiame kontekste teismas neturi teisinio pagrindo tiesiogiai remtis šiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat nebuvo apklaustas bylą nagrinėjant teismo posėdyje, nes mirė. Nors V. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai ir buvo perskaityti, tačiau jie, skirtingai nei tais atvejais, kai BPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta tarka teisme perskaitomi ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiojo parodymai, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl šiais V. M. parodymais galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, kaip tai numato BPK 276 straipsnio 4 dalis. Kitaip tariant jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus, o jų perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-895/2018).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš B. K. pareikšto kaltinimo sąlyginai galima išskirti smurto panaudojimą V. M. atžvilgiu daugiabučio namo bute ir laiptinėje. Tačiau byloje, išskyrus tik ikiteisminio tyrimo metu apklaustą nukentėjusįjį, niekas kitas nedavė aiškių parodymų, kurie leistų neabejotinai spręsti, kad be teismo nustatyto smurto fakto prie nukentėjusiojo buto fakto, prieš jį kaltinamasis būtų smurtavęs ir (duomenys neskelbtini) esančiame bute bei laiptinėje. Antai apie bute susiklosčiusias aplinkybes jame buvę liudytojai M. M., G. Ž. ir E. Ž. apklausiami teisiamojo posėdžio metu iš esmės vienodai parodė, kad kaltinamasis B. K. nemušė nukentėjusiojo V. M.. Iš liudytojos M. M. parodymų matyti, jog kambaryje konfliktų nebuvo, ji nematė, kad V. M. būtų suduoti smūgiai, B. K. jo neišnešė, neišstūmė, ji nematė, kad B. K. būtų sudavęs V. M. bent vieną smūgį (2 t., b. l. 173-174). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja E. Ž., parodydama, kad namuose konfliktų nebuvo, niekas nesibarė, V. M. nekonfliktavo, B. K. iš kambario jo neišstūmė (2 t., b. l. 175-176). Šiame kontekste liudytojas G. Ž. taip pat parodė, jog kambaryje nieko nevyko (2 t., b. l. 175). Vienintelis liudytojas A. D., kuris įvykio metu taip pat buvo bute, parodė apie tarp V. M. ir B. K. kilusį žodinį konfliktą, kurio metu B. K. delnu vieną kartą sudavė V. M. į veidą (1 t., b. l. 26-27, 94, 3 t., b. l. 19). Tačiau A. D. parodymai, kaip ir nukentėjusiojo V. M., buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir perskaityti teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, negalint jo apklausti teisme dėl išvykimo į užsienį (2 t., b. l. 189, 3 t., b. l. 12), todėl jie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis ir jais savaime negali būti grindžiamas nuosprendis. Paminėtina ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. B. parodė, jog V. M. sakė, kad jam buvo suduota koja į smakrą, tačiau jis nesakė, kada, o ji nežino, kas jam sudavė (2 t., b. l. 171-173). Vis tik pažymėtina, kad K. B. nebuvo kaimyno bute, išgirsti apie koja suduotą smūgį į smakrą ji galėjo tik iš V. M., taigi jos parodymai išvestiniai iš paties nukentėjusiojo, kurio parodymų patikrinti teismas iš esmės neturėjo galimybės dėl jo mirties. Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, pirmiau nurodytų sutampančių tarpusavyje ir priešingų liudytojų M. M., G. Ž. ir E. Ž. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų kontekste K. B. parodymai nėra nepakankami tam, jog B. K. dėl to pripažinti kaltu dėl smurtavimo bute. Tuo tarpu B. K. pareikšto kaltinimo daugiabučio namo laiptinėje smurtavus V. M. atžvilgiu (išskyrus teismo nustatytą smūgio kumščiu sudavimą jam į akį prie nukentėjusiojo buto) be pastarojo, taip pat A. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų abstrakčių parodymų iš esmės nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai. Teismas šioje dalyje vienareikšmiškai spręsti dėl B. K. kaltės atlikus tokius smurtinius veiksmus negali remdamasis vien tuo, kad pastarasis vėliau motinos akivaizdoje sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą prie pastarojo buto durų. Toks sprendimas reikštų, kad teismas remiasi prielaidomis. Juo labiau, kad tyrimo metu liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, jog nukentėjusįjį laiptinėje spardė M. M., o kaltinamasis B. K. tvirtino, kad nukentėjusįjį išėjęs iš buto matė gulintį laiptinėje, tuo tarpu specialisto išvada nepaneigtas ir tas faktas, kad dalis sužalojimų galėjo būti nulemti ir griuvimo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenų, jog įvykio metu laiptinėje dalyvavo ir kitas asmuo, t. y. A. D. kurio veiksmai byloje nėra detalizuoti. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali nei vienareikšmiškai patvirtinti, nei atmesti, kad išties specialisto išvadoje bei atitinkamai kaltinamajame akte, nurodyti nukentėjusiojo V. M. sužalojimai nulemti smurtavimo, tačiau nėra aiškių ir neabejotinų, BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkančių įrodymų, kad šie sužalojimai atsirado būtent dėl kaltinamojo B. K. veiksmų.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių iš B. K. pareikšto kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prie stalo sėdinčiam V. M. suduoto vieno smūgio koja į veidą, iš buto išbėgusio nukentėjusiojo vijimosi ir vieno smūgio koja į galvą bei šešių smūgių rankomis bei kojomis į galvą nukentėjusiajam sudavimo minėto daugiabučio namo laiptinės devintame aukšte ant laiptų, taip pat trijų smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvą sudavimo jam nukritus ant grindų ir atsiklaupus, taip V. M. padarant odos nubrozdinimą viršutinės lūpos odos kairėje, žaizdą smakro priekinio paviršiaus dešinėje, nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės alkūnės išoriniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Dėl B. K. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam B. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, kuriuo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jo motinos akivaizdoje, tiesiogine tyčia, daugiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio, iš esmės realios be dingsties. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, turintis sugyventinę, vykdantis individualią šaltkalvio veiklą, baustas administracine tvarka, informacijos apie daugumos paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 103-105), teistas penkis kartus, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą (2 t., b. l. 100-102), tačiau teistumo veikos padarymo metu neturėjo. Teismo vertinimu, B. K. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo nepriekaištingas, stebimas jo polinkis elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką B. K. padarė jo atžvilgiu esant priimtam, tačiau neįsiteisėjusiam teismo baudžiamajam įsakymui (vėliau įsiteisėjo), t. y. žinodamas apie prieš jį pradėtą baudžiamąjį procesą, o po nusikalstamos veikos padarymo B. K. padarė administracinį nusižengimą. Iš ankstesnių teistumų, nors juos ir skiria ilgesnis laiko tarpas, bei baustumų administracine tvarka B. K. atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Visa tai rodo, kad B. K. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, jo antivisuomeninės nuostatos yra pakankamai susiformavusios, jis linkęs daryti teisei priešingas veikas. Ypatingai būdamas neblaivus. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad B. K. tris kartus gydytas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. rugsėjo 22 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 112), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 114), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialistės A. S. 2018 m. vasario 9 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-76/2018 duomenimis, nėra duomenų, kad B. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 118). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į ankstesniais teismo nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį B. K. paskyrus areštą, kurio dydis nustatytinas didesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, pagal B. K. ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas B. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 2 d. 16.00 val. iki 2018 m. vasario 2 d. 20.30 val. (2 t., b. l. 57, 69), kuris prilygintinas vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Dėl kardomosios priemonės B. K.
B. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 64), dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 65-66) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 68), paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
B. K. pripažinti kaltu padarius pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti septyniasdešimties parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti B. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 2 d. 16.00 val. iki 2018 m. vasario 2 d. 20.30 val., prilyginant šį laiką vienai arešto parai.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
B. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.